Norėtų daugiau
„Kolegos vaistininkai užsienyje jau seniai yra visaverčiai sveikatos priežiūros specialistai, teikia farmacinės rūpybos paslaugas ir jų darbas toli gražu nėra tik medikamentų pardavimas, užsienio vaistinėse atliekami įvairūs tyrimai, bendradarbiaudami su gydytojais, vaistininkai aktyviai dalyvauja paciento gydymo priežiūroje, nacionalinėse profilaktikos programose. Vis dėlto Lietuvoje dėl įstatyminių apribojimų vaistininkai savo pacientams negali padėti ir išnaudoti visą kompetenciją. Vaistininkas Lietuvoje negali atlikti ir interpretuoti net elementarių tyrimų, tarkime, pamatuoti gliukozės, cholesterolio kiekio ar peržiūrėti vartojamų vaistų suderinamumo“, − teigia Nacionalinės vaistų prekybos asociacijos ekspertė, vaistininkė Jūratė Švarcaitė. Jos teigimu, vaistinėse teikiamų paslaugų spektro išplėtimas būtų aktualus tiek mažesniuose miesteliuose, kur šeimos gydytojų užimtumas yra gana didelis, tiek didmiesčiuose, kurių gyventojai dažnai tiesiog neturi laiko apsilankyti pas gydytoją.
„Vaistininkas savo kompetencijos ribose galėtų konsultuoti pacientus tiek nesunkių negalavimų, tiek gerai kontroliuojamų lėtinių ligų atvejais, identifikuoti tuos pacientus, kuriems tikrai reikalinga gydytojo konsultacija, o kartu tai padėtų optimizuoti gydytojų darbo laiką“,− komentuoja J.Švarcaitė.
 
Gydytojai nesibaimina
Klaipėdos sveikatos priežiūros centro Šeimos medicinos departamento vadovė Angelė Razgienė sako nesibaiminanti, kai jos pacientai konsultuojasi tik su vaistininkais. Esą peršalimo ligoms užklupus kartais tikrai užtenka profesionalaus farmacininko patarimų. „Turbūt ne veltui sakoma – pasitarkite su gydytojų arba vaistininku“, - juokauja A.Razgienė. Tačiau čia pat priduria: „Lengvesnių ligų atvejais pacientai visuomet pirmiausia kreipdavosi į vaistininką ir nematau čia nieko blogo. Juk jis konsultuoja ateinantį ir dėl medikamentų kainų, jų vartojimo“. Medikė nesiryžo komentuoti, ar mūsų vaistininkai yra pakankamai kompetetingi, kad būtų išplėstos jų paslaugos, tačiau tikino nė karto nesusidūrusi su pacientais, kuriems pasireiškė negalavimai dėl vaistininko kaltės. „Be abejo, vaistininkas vaistininkui nelygu. Tačiau mano praktikoje nepasitaikė atvejų, jog pacientas skųstųsi dėl vaistininko jam pasiūlyto medikamento, ar pasijustų blogai. Be to, vaistininkai tikrai atsargūs. Jei kyla kokių nors abejonių – iš karto siunčia žmogų pas mus. Tokių atvejų tikrai būna nemažai. Žmogus ateina ir sako pakonsultavęs su vaistininku, tačiau jis patarė pirma apsilankyti pas gydytoją ir tik kartu su mediku spręsti, kokie medikamentai jam reikalingi“, - tikina A.Razgienė.
 
Kitas žingsnis – farmacinė rūpyba
Gyventojų apklausa atskleidžia, kad aktualiausios Lietuvos gyventojams paslaugos, kurias galėtų teikti vaistininkai, yra gliukozės ir cholesterolio kiekio tyrimai, lėtinių ligų valdymo programų vykdymas, vaistų pristatymas į namus sunkiems, judėjimo negalią turintiems ligoniams, suaugusiųjų vakcinacija kai kurių ligų atvejais. Tokios paslaugos užsienio vaistinėse teikiamos jau ne pirmus metus. Anglijoje, vaistininkai gali išrašyti netgi receptus pacientams, kurie serga lėtinėmis ligomis. Todėl žmonėms nebereikia eiti pas gydytoją vien tik tam, kad gautų receptą. Daugelyje ES valstybių vaistinėse gyventojai yra ir vakcinuojami. Jei farmacinė rūpyba, kaip siekia Seimo Sveikatos reikalų komiteto nariai, bus įtvirtinta mūsų įstatymuose, visa tai bus prieinama ir Lietuvos pacientams. „Manau žmogui būtų naudinga, jeigu suteiktume teisę vaitininkams teikti farmacinės rūpybos paslaugą. Juolab, kad tai naudinga ir pačiai sveikatos sistemai. Žmonės neretai vartodami vaistus dėl mažiausios priežasties turi kreiptis pas gydytoją, kai tuo tarpu profesionalus farmacininkas galėtų suteikti išsamią informaciją apie medikamentų vartojimą, jo efektyvumą. Tai gali prisidėti prie eilių pas gydytojus mažinimo“, - L.S. yra sakęs Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Antanas Matulas.
 
Tarp kitko
93 proc. Lietuvos gyventojų teigia, kad pasitiki vaistininkais, 69 proc. - pasisako už vaistininkų didesnį įtraukimą į sveikatos priežiūros sistemą, atskleidė bendrovės „Spinter tyrimai“ gyventojų nuomonės tyrimas. Apklausoje dalyvavo 1005 respondentai.
Palyginimui – šių metų spalį atlikta gyventojų pasitikėjimo Lietuvos institucijomis apklausa parodė, kad 93 proc. gyventojų pasitiki ugniagesiais gelbėtojais, SoDra pasitiki 52 proc. respondentų, švietimo sistema – 51 proc. gyventojų.