Neįperka brangių vaistų
Dar metų pradžioje Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė „darbietė“ Dangutė Mikutienė bei bendrapartietė to paties komiteto narė Vilija Filipovičienė pateikė siūlymus, kad nekompensuojamiesiems receptiniams vaistams, kainuojantiems daugiau nei 300 eurų, būtų taikomas lengvatinis 5 procentų PVM tarifas.
 
Tuo metu labai stipraus kolegų pritarimo Seimo narės nesulaukė. Dabar gi, aktyvios Lietuvos pacientų organizacijos siūlo politikams imtis priemonių keičiant Pridėtinės vertės mokesčio įstatymą, kuriame būtų numatytas lengvatinis 5 proc. PVM tarifas receptiniams nekompensuojamiesiems vaistams. Maža to, pacientų organizacijos parengė peticiją, kurią kviečia pasirašyti visus Lietuvos piliečius.
 
Pacientų organizacijos atkreipia dėmesį, jog šiuo metu nekompensuojamiesiems receptiniams vaistams yra taikomas 21 proc. PVM tarifas, kuris didina galutinę vaisto kainą ir kurį sumoka receptą vaistinėje pateikęs pacientas. Negalėdami įsigyti brangių gydytojo paskirtų vaistų, Lietuvos pacientai tik dėl kainos yra priversti gydytis senesnės kartos, pigesniais vaistais, kurių veiksmingumas neretai yra žymiai mažesnis, arba apskritai atsisakyti reikalingo gydymo.
 
Nesąžiningas reguliavimas
„Lengvatinis 5 proc. PVM panaikintų nekompensuojamuosius vaistus vartojančių pacientų diskriminavimą valstybės atžvilgiu. Šiuo metu galiojantis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas numato, kad valstybė (ligoninė), iš PSDF biudžeto kompensuodama vaistų įsigijimo išlaidas, sumoka už juos lengvatinį 5 proc. PVM tarifą, o pacientas, vaistinėje įsigyjantis nekompensuojamąjį vaistą, moka standartinį 21 proc. PVM.
 
Manome, jog toks teisinis reguliavimas nėra sąžiningas atsižvelgiant į valstybės ir pavienio paciento galimybes. Receptinis nekompensuojamasis vaistas konkrečiam pacientui būtinas lygiai tiek pat, kiek kompensuojamasis vaistas būtinas pastarąjį vartojančiam pacientui“, – kalbėjo „Paguoda“ vadovė Daiva Žaromskienė.
 
Kaip teigė kraujo ligomis sergančiuosius vienijančios bendrijos „Kraujas“ pirmininkė Ieva Drėgvienė, vaistų prieinamumas ir kaina yra svarbus klausimas didelei ir pažeidžiamai Lietuvos visuomenės daliai – pacientams: „Gydymo, įskaitant vaistais, prieinamumas yra konstitucinė žmogaus teisė, įtvirtina Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Aiškindamas šią nuostatą, Konstitucinis Teismas yra pripažinęs, jog „valstybės sveikatos politiką formuojančios ir įgyvendinančios valstybės institucijos, be kita ko, turi <...> sukurti tokią sveikatos priežiūros finansavimo sistemą, kuri užtikrintų reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų ir būtinų vaistų finansinį prieinamumą (įperkamumą).“
 
„Esame įsitikinę, kad siekiant didinti vaistų prieinamumą mažesnes pajamas gaunantiems pacientams, kuriems gyvybiškai svarbus tokių vaistų įsigijimas ir vartojimas, būtina keisti Pridėtinės vertės mokesčio įstatymą numatant lengvatinį 5 proc. PVM tarifą nekompensuojamiesiems receptiniams vaistams“, – teigiama peticijoje, kurią pasirašė Huntingtono ligos asociacija, onkohematologinių ligonių bendrija „Kraujas“, Lietuvos sergančiųjų genetinėmis nervų –raumenų ligomis asociacija „Sraunija“, Lietuvos vaikų vėžio asociacija „Paguoda“.

---

 
Tarp kitko
Anot pacientų organizacijų, lengvatinio PVM praktika atitiktų Europos Sąjungos valstybių, į kurias lygiuojamasi Lietuvoje vertinant deklaruojamas vaistų kainas, lygį. Bene visos Lietuvos ekonominiam išsivystymui analogiškos valstybės, tokios kaip Estija, Čekija, Latvija, Lenkija, Slovakija, Vengrija sudaro sąlygas pacientams prieinamomis kainomis įsigyti vaistus, kurie nekompensuojami valstybės lėšomis.

---

Teisininko komentaras

Amerikos prekybos rūmų Sveikatos reikalų komiteto LAWG vadovė advokatė Rūta Pumputienė:

- Visų pirma atkreipčiau dėmesį į tai, kad pacientas, kuriam reikia vaistų, beveik visais atvejais neturi galimybės rinktis tarp kompensuojamojo vaisto ar nekompensuojamojo. Jam reikia konkretaus jo ligą gydančio vaisto, kuris būna arba kompensuojamas, arba, deja, ne. Taigi nekompensuojamus medikamentus norintys nusipirkti pacientai turi sumokėti žymiai daugiau, net ir tais atvejais, kai vaistai jiems gyvybiškai reikalingi.
 
Skirtingas PVM tarifas kompensuojamiems ir nekompensuojamiems vaistams, ypač atsižvelgiant į tai, kad lengvatinis tarifas yra numatytas būtent kompensuojamiems vaistams, kurie pacientams ir taip jau yra kompensuojami, t.y. jų nereikia iš savo lėšų pirkti, tam tikrais atvejais reikia primokėti tik nedidelę dalį, mano nuomone, yra diskriminacinis būtent pacientų atžvilgiu.
 
Nes valstybė, pirkdama vaistus (kompensuodama juos pacientams), sau susimažina vaisto kainos dalį nusistatydama lengvatinį PVM tarifą, tačiau tuo atveju, kai vaistą reikia pirkti pačiam pacientui, ne dėl savo kaltės ar pasirinkimo, o dėl to, kad valstybė jam reikiamo vaisto yra nusprendusi nekompensuoti – lengvatos valstybė jau nenumato ir pacientas turi mokėti visus mokesčius. Kitaip tariant, valstybė yra nusiėmusi nuo savęs vaistų PVM naštą ir užkrovusi ją ant pacientų.
 
Negalėčiau apsiimti komentuoti ir analizuoti PVM lengvatinio tarifo suvienodinimo visų vaistų atžvilgiu finansinio tvarumo galimybių ir perspektyvų, tačiau, didelis PVM tarifas tikrai turi įtakos vaistų prieinamumui ir gydymo kokybei ir todėl turi būti ieškoma būdų, kaip sumažinti vaistų kainas tiems pacientams, kurie turi patys įsigyti vaistus, nes jie yra nekompensuojami iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto.