Išrašo nedidelį kiekį „Man teko matyti Jungtinėse Amerikos Valstijose, kada skiriamas vaistas ligoniui pirmą kartą. Gydytojai išrašo nedidelį kiekį, keletą tablečių, vaistinėje iš didelės pakuotės yra atskaičiuojamos tos penkios ar dešimt tablečių ir duodama žmogui išbandyti. Toks metodas iš tikrųjų labai geras. Jei žmogus pajuto, kad jam vaistas sukelia šalutinį poveikį, kreipiasi į gydytoją ir šis išrašo kitą. O pas mus net ir pirmą kartą išrašoma gana didelė pakuotė, nors žmogui gali ir netikti. Štai dar viena priežastis, kodėl susikaupė tiek daug nereikalingų vaistų. Pasireiškia nepageidaujami reiškiniai arba žmogaus organizmas alergiškas veikliosioms ar papildomoms medžiagoms, kurios įeina į tablečių ar kapsulių sudėtį. Tada žmogus nutraukia vartojimą, nors vaistai yra nupirkti. Tenka juos nešti atgal į vaistinę kaip nereikalingus“, - apgailestauja E.Tarasevičius. Kaip yra nurodžiusi VLK, gydytojas, pirmą kartą pacientui paskirdamas naują kompensuojamąjį vaistą, turi teisę išrašyti jo tik 10 dienų, jei liga ūmi, o kitais atvejais - vieno mėnesio gydymo kursui. Tik įsitikinus, kad vaistas pacientui yra tinkamas, saugus ir efektyvus, gali būti išrašomas jo receptas ilgesniam gydymo kursui - iki trijų ar šešių mėnesių. Tačiau kiekvieną kartą gydytojas, išrašydamas pacientui ilgalaikio gydymo receptą, turi nurodyti, kokiu dažnumu pacientas turėtų ateiti į vaistinę įsigyti vaistų. Privalo paimti nemokamai „Visus pasenusius ir nebereikalingus vaistus gyventojai turėtų atnešti į vaistines, kuriose dirbantys specialistai, vykdydami Farmacijos įstatymo nuostatas, privalo juos priimti nemokamai. Vaistus privalo priimti absoliučiai visos vaistinės. Jei kuri nors vaistinė atsisako iš žmonių priimti pasenusius vaistus, apie tai būtina informuoti mus“, - tvirtina Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VVKT) Inspektavimo skyriaus patarėja Diana Leleckaitė. Pasak jos, kartais žmonėms kyla klausimų, kur dėti vaistus, jei, pavyzdžiui, ligonis mirė ir liko didelis kiekis dar galiojančių preparatų. „Tokių vaistų negalima neatlygintinai niekam perduoti, padovanoti ar parduoti. Negalima rizikuoti savo ir kitų sveikata, nes nežinia, kaip ir kokiomis sąlygomis vaistai buvo laikyti. Be to, juos gydytojas skyrė konkrečiam pacientui, konkrečiai ligai gydyti, atlikęs tyrimus ir įvertinęs jo sveikatos būklę, atsižvelgęs į kitus negalavimus. Likę nepanaudoti vaistai galbūt visiškai netinka kitam pacientui, nors jis ir serga ta pačia liga“, - aiškino VVKT atstovė. Pastebima ir dar viena tendencija, kai žmogus, jam netikusius vaistus, bando įsiūlyti ar perdovanoti draugams ir pažįstamiems. „Tai yra dažnas atvejis ir vienas savigydos elementų, kai žmogus sau nusistato diagnozę, o jei dar kaimynė įtaigiai pakalba, paima ir jos vaistus. Tačiau kiekviena situacija skirtinga, pagaliau kiekvienas organizmas - skirtingas. Vienam gali padėti ir labai efektyviai, o kitam poveikis bus visiškai kitoks. Toks metodas – netinkamas, nepriimtinas“, - sako profesorius E.Tarasevičius.L.S. skaičius 19,4 - tiek tonų pernai iš gyventojų surinkta pasenusių ar nebereikalingų vaistų. Tai yra net 5 tonomis daugiau nei užpernai ir kone 3,5 karto daugiau nei prieš keletą metų.
Komentuoti: