Prisiperka per daug

„Turbūt žmonės per daug prisiperka vaistų. Tai - sovietinių laikų palikimas, kai visąlaik trūko vaistų ir neaišku, bus jų, ar nebus. Susiformavo toks ypač vyresnių žmonių įprotis pirkti daugiau vaistų, atsargai. O kai baigiasi galiojimo terminas, tenka juos išmesti“, - sako Lietuvos farmacijos sąjungos prezidentas prof. Eduardas Tarasevičius.

 
Nemažai žmonių nepaiso gydytojo patarimų ir medikamentus perka bei vartoja savo nuožiūra, neretai įsigyja net ir pirmą kartą vartojamų didesnį kiekį, ypač jei jiems taikoma nuolaida. Specialistai yra atlikę ne vienus tyrimus, jog gyventojai dažnai vaistų nevartoja taip, kaip nurodo gydytojas.
„Kartais žmonės taip elgiasi iš kitų išgirdę esą vaistas neveiks ar turi šalutinių poveikių, ir nebevartoja, nors ir nusipirko. Ypač kompensuojamus, kai vaistai gaunami beveik nemokamai arba priemoka labai nedidelė. Tuomet nusiperka ir vartoja neracionaliai, ne pagal gydytojo nurodomą schemą, kad vaistą reikia sugerti kelis kartus per dieną - išgeria galbūt tik vieną kartą. Tad vaistų susitaupo, paskui pamato, kad jau baigiasi jų galiojimo laikas ir neša į vaistinę priduoti“, - sako E.Tarasevičius.
 

L.S. skaičius

19,4
- tiek tonų pernai iš gyventojų surinkta pasenusių ar nebereikalingų vaistų. Tai yra net 5 tonomis daugiau nei užpernai ir kone 3,5 karto daugiau nei prieš keletą metų.

 
Išrašo nedidelį kiekį
„Man teko matyti Jungtinėse Amerikos Valstijose, kada skiriamas vaistas ligoniui pirmą kartą. Gydytojai išrašo nedidelį kiekį, keletą tablečių, vaistinėje iš didelės pakuotės yra atskaičiuojamos tos penkios ar dešimt tablečių ir duodama žmogui išbandyti. Toks metodas iš tikrųjų labai geras. Jei žmogus pajuto, kad jam vaistas sukelia šalutinį poveikį, kreipiasi į gydytoją ir šis išrašo kitą.
 
O pas mus net ir pirmą kartą išrašoma gana didelė pakuotė, nors žmogui gali ir netikti. Štai dar viena priežastis, kodėl susikaupė tiek daug nereikalingų vaistų. Pasireiškia nepageidaujami reiškiniai arba žmogaus organizmas alergiškas veikliosioms ar papildomoms medžiagoms, kurios įeina į tablečių ar kapsulių sudėtį. Tada žmogus nutraukia vartojimą, nors vaistai yra nupirkti. Tenka juos nešti atgal į vaistinę kaip nereikalingus“, - apgailestauja E.Tarasevičius.
Kaip yra nurodžiusi VLK, gydytojas, pirmą kartą pacientui paskirdamas naują kompensuojamąjį vaistą, turi teisę išrašyti jo tik 10 dienų, jei liga ūmi, o kitais atvejais - vieno mėnesio gydymo kursui. Tik įsitikinus, kad vaistas pacientui yra tinkamas, saugus ir efektyvus, gali būti išrašomas jo receptas ilgesniam gydymo kursui - iki trijų ar šešių mėnesių. Tačiau kiekvieną kartą gydytojas, išrašydamas pacientui ilgalaikio gydymo receptą, turi nurodyti, kokiu dažnumu pacientas turėtų ateiti į vaistinę įsigyti vaistų.
 
Privalo paimti nemokamai
„Visus pasenusius ir nebereikalingus vaistus gyventojai turėtų atnešti į vaistines, kuriose dirbantys specialistai, vykdydami Farmacijos įstatymo nuostatas, privalo juos priimti nemokamai. Vaistus privalo priimti absoliučiai visos vaistinės. Jei kuri nors vaistinė atsisako iš žmonių priimti pasenusius vaistus, apie tai būtina informuoti mus“, - tvirtina Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VVKT) Inspektavimo skyriaus patarėja Diana Leleckaitė.
Pasak jos, kartais žmonėms kyla klausimų, kur dėti vaistus, jei, pavyzdžiui, ligonis mirė ir liko didelis kiekis dar galiojančių preparatų.
 
„Tokių vaistų negalima neatlygintinai niekam perduoti, padovanoti ar parduoti. Negalima rizikuoti savo ir kitų sveikata, nes nežinia, kaip ir kokiomis sąlygomis vaistai buvo laikyti. Be to, juos gydytojas skyrė konkrečiam pacientui, konkrečiai ligai gydyti, atlikęs tyrimus ir įvertinęs jo sveikatos būklę, atsižvelgęs į kitus negalavimus. Likę nepanaudoti vaistai galbūt visiškai netinka kitam pacientui, nors jis ir serga ta pačia liga“, - aiškino VVKT atstovė.
Pastebima ir dar viena tendencija, kai žmogus, jam netikusius vaistus, bando įsiūlyti ar perdovanoti draugams ir pažįstamiems.
„Tai yra dažnas atvejis ir vienas savigydos elementų, kai žmogus sau nusistato diagnozę, o jei dar kaimynė įtaigiai pakalba, paima ir jos vaistus. Tačiau kiekviena situacija skirtinga, pagaliau kiekvienas organizmas - skirtingas. Vienam gali padėti ir labai efektyviai, o kitam poveikis bus visiškai kitoks. Toks metodas – netinkamas, nepriimtinas“, - sako profesorius E.Tarasevičius.

---

 
Komentaras
Nacionalinės vaistų prekybos asociacijos direktorė Jūratė Kulberkienė:

- Mano nuomone, naikintinų vaistų tonų surinkimas gal nėra ir blogas dalykas. Tai rodo, kad visuomenė sąmoningėja ir atsakingiau elgiasi su naikintinais vaistais, atliekomis, medžiagomis, kurios teršia gamtą. Šio skaičiaus, kuris tarsi ir atrodo padidėjęs, nebūtų galima susieti su neracionaliu vaistų vartojimu. Esu įsitikinusi, kad jei žmogui nereikia pirkti X vaisto, jis ir nepirks.
Galbūt yra priežasčių, kodėl padidėjo sunaikinamų vaistų skaičius. Be to, kad visuomenė sąmoningėja, galima dar pridėti, kad yra vaistų, kuomet atidarius pakuotę, nepaisant to, kad nurodytas galiojimo laikas dar geras, pasibaigus gydymo kursui jie nebetinka. Tokius vaistus irgi reikia grąžinti. Aišku, jų grąžinimas dar vyksta ir dėl pasikeitusio gydymo: netinka kokie vaistai, gydytojas išrašo kitus. Būna dar toks liūdnas atvejis, kai pacientai iškeliauja Anapilin ir lieka didelės vaistų krūvos.
 
Valstybinės Vaistų kontrolės tarnybos viršininko pavaduotojas Žydrūnas Martinėnas:

- Jei žmogus skundžiasi, kad vaistinė nenori priimti medikamentų, reaguojame į skundą, patikriname ir išsiaiškiname. Bet atliekų dinamikos rodiklio, jog galėtume sekti – pastarųjų daugėja ar mažėja, pas mus nėra. Tai - naujas signalas, kai mes sakome, galbūt gyventojai neracionaliai vartoja vaistinius preparatus ir pradedame skaičiuoti, kiek jų suneša į vaistines. Prieš keletą metų būdavo, kad ir pamiškėse guli kažkokios neaiškios medžiagos, bet dabar taip nėra.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!