„Sveikatos apsaugos ministerijos siūlomi nauji vaistų kompensavimo pakeitimai dar labiau apribos pacientų galimybę rinktis inovatyvias vaistų formas“ - teigia Vaistų gamintojų asociacijos direktorė Rasa Bričkienė.
Vaistų gamintojų asociacijos direktorė Rasa Bričkienė:
- Sveikatos apsaugos ministerijos siūlomi nauji vaistų kompensavimo pakeitimai (pateiktas Vyriausybei LRV nutarimo Nr. 994 pakeitimo projektas) dar labiau apribos pacientų galimybę rinktis inovatyvias vaistų formas. Mat kartu su jais teikiami ir sudėtinių vaistinių preparatų kainodaros pakeitimai.
Jeigu šie siūlymai būtų priimti, pacientams vietoje vienos tabletės tektų gerti 2-3 tabletes, už tai sumokėti daugiau, o valstybei, labai tikėtina, padidėtų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) išlaidos. Siūlomą naują tvarką kritikuoja tiek Ekonomikos ir inovacijų ministerija, tiek Konkurencijos taryba, tačiau Sveikatos apsaugos ministerija kol kas nepateikė svarių šių pakeitimų argumentų ir poveikio vertinimo pacientams, gamintojams ir valstybei.
Riboja konkurenciją
Projekte nustatytas vieno tiekėjo siūlomos bazinės kainos įšaldymas bei sudėtinių vaistinių preparatų bazinės kainos keitimas laikytini esmingu ūkinės veiklos ribojimu ir gali būti nustatyti tik įstatymu. Šie pakeitimai apribotų sąžiningos ir laisvos konkurencijos sąlygas, dėl šių priežasčių mažėtų sudėtinių vaistų patekimas į kompensuojamųjų vaistų kainyną, o tai apribotų jų prieinamumą, kaip vienos iš inovatyvių medikamentinės terapijos priemonių gydant pacientų lėtines širdies ir kraujagyslių ligas.
Prieštarauja gairėms
Racionalus vaistų vartojimas ir jį skatinančios priemonės yra vieni sveikatos apsaugos ministerijos Lietuvos vaistų politikoje ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos nustatytų prioritetų. Savo ruožtu pakeitimais pacientai būtų skatinami vartoti atskiras tabletes vietoje vienos, o tai labai apsunkintų pacientams racionalų vaistų vartojimą.
Racionalus vaistų paskyrimas ir vartojimas yra viena iš pagrindinių priemonių, dėl kurių pasiekiamas teigiamas gydymo efektyvumas ir kokybiški bei darbingi paciento gyvenimo metai.
Skaičiai
Valstybinės ligonių kasos duomenimis, sudėtinius vaistus, skirtus širdies ir kraujagyslių sistemos ligoms gydyti vartoja apie
435 tūkst. pacientų. Vaistų gamintojų asociacija skaičiuoja, kad nelikus kompensuojamųjų vaistų kainyne bent 30 proc. sudėtinių vaistų, kuriuos pacientai turėtų pakeisti atskiromis tabletėmis, valstybė išleistų iš biudžeto papildomai
2,7 mln. eurų. Nelikus sudėtinių vaistų, valstybei tai kainuotų apie
6,3 mln. eurų per artimiausius vienerius metus.
Pripažino naudą
Diabetas, arterinė hipertenzija ir dislipidemija – tai ligos, kurioms išlaidos sveikatos apsaugos sistemoje yra didžiausios dėl kelių priežasčių. Tyrimai rodo, kad vaistai vartojami nereguliariai dėl didelio tablečių skaičiaus, gydymas savavališkai nutraukiamas po kelių mėnesių, nes ligos simptomai paslėpti, o pavojingiausios ir skaudžiausios ligos pasekmės sveikatai ir gyvybei pasireiškia gerokai vėliau.
Sudėtinių vaistų deriniai Europoje naudojami pakankamai seniai. Jų naudojimas kartu su statinais, padedančiais reguliuoti cholesterolio kiekį kraujyje – inovatyvus sprendimas. Tokie deriniai jau yra kompensuojami Slovėnijoje, Čekijoje, Latvijoje, Vengrijoje, Portugalijoje. Sudėtinių vaistų, kaip vienos iš inovatyvių medikamentinės terapijos priemonių valdant pacientų lėtinies širdies ir kraujagyslių ligas, teikiamus privalumus pacientams pripažino Belgijos atsakingos valdžios institucijos. Toks gydymo režimas rekomenduojamas Europos kardiologų draugijos širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos gairėse, nes mažesnis suvartojamų tablečių skaičius didina tikimybę, kad pacientas nenutrauks ilgalaikio gydymo.
Širdies ligos kerta darbingiems
Vadovaujantis Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, 56,1 proc. gyventojų per metus miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Dauguma iš jų - darbingo amžiaus gyventojai. Tačiau plečiant gydymą inovatyviais sudėtiniais kelių vaistų deriniais, pavyzdžiui, antihipertenziniais ir statinais, sumažėtų vartojamų tablečių skaičius ir galima būtų tikėtis geresnės arterinio kraujospūdžio ir dislipidemijos kontrolės. Gydymas būtų efektyvesnis ir priimtinesnis pacientams, nes reikia vartoti mažiau tablečių. Pavyzdžiui, vienas vaistas gydytų ir nuo hipertenzijos (padidėjusio kraujospūdžio), ir nuo dislipidemijos (padidėjusio „blogojo“ cholesterolio kiekio).
Kaip pasielgs Vyriausybė?
Taigi, ar daugelį metų Europoje pirmaujančios pagal darbingo amžiaus žmonių mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų, Lietuvos Vyriausybė ryšis priimti ne tik pacientų pasirinkimo teisę gauti inovatyvias ir patogias gydymosi formas bei gamintojų konkurenciją ribojančius, bet ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo išlaidas didinsiančius pakeitimus?
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
.jpg)
.jpg)
.JPG "Vilma Verygienė, Sonata Užupytė, Rūta Vyšniauskaitė ir Rasa Dikčiuvienė (taip pat į renginį negalėjusios atvykti Virginija Šneider ir Rasa Ščerba) darbą „Eurovaistinėje“ pradėjo prieš dvidešimt metų ir, kaip sakė renginio vedėjas, per tuos metus nė karto nesulaužė ištikimybės.")
.jpg)
.jpg)
