Priemokos išaugo 
Vaistininkų teigimu, pacientų skundai turi pagrindą, mat kai kurių vaistų kainos tikrai išaugo net kelis kartus. Juk medikamentai, kurių kainos gamintojai nesutiko sumažinti iki SAM pageidaujamos ribos, buvo išbraukti iš Kompensuojamųjų vaistų sąrašo. Tiesa, yra ir tokių, kurių kaina sumažėjo, o už kai kuriuos priemokos išaugo, nes valstybė ėmė kompensuoti mažesnę dalį.
„Kainyne iš tiesų yra vaistų, kuriems priemoka šiek tiek didėja. Ne daugiau nei vienu euru priemoka didės apie dviems šimtams vaistų“, - teigė Sveikatos apsaugos ministerijos Vaistinių ir farmacijos specialistų skyriaus vyr. specialistė Ieva Greičiūtė-Kuprijanov.
 
Anot jos, dauguma šių vaistų priklauso sudėtinių kategorijai, kurie gaminami tik dviejų gamintojų arba yra saugomi patento. Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė tvirtina, kad anksčiau už vaistą priemoka galėjo būti mažesnė ir todėl, kad vaistinės parduodamos medikamentą kartais papildomai taiko nuolaidas. Jei po kainyno įsigaliojimo vaistinės nebetaiko papildomų nuolaidų, pacientui priemoka padidėja.
Tiesa, vaistinės iš principo niekada, bent jau kompensuojamiems receptiniams vaistams, negalėjo taikyti nuolaidų. Ministerija yra nustačiusi ne tik maksimalią vaisto kainą gamintojams, kad šie patektų į Kompensuojamųjų vaistų sąrašą, bet ir maksimalius antkainius vaistinėms. Kadangi Lietuvoje tarp vaistinių konkurencija didelė, jos konkuruoja tarpusavyje leistino mokesčio dalimi. Tačiau nuolaidų jokių netaiko.

L.S. skaičius
200
- maždaug tiek vaistų, įsigaliojus naujam Kompensuojamųjų vaistų kainynui, išaugo priemokos.

 
Ragina prašyti pigesnių
Prieš mėnesį sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ragino gyventojus nebėgti į vaistines ir nepirkti vaistų dideliais kiekais, mat nuo liepos jie gerokai atpigs. Tiesa, net 319 vaistinių preparatų buvo išbraukti iš Kompensuojamųjų vaistų sąrašo. Farmacijos specialistai teigia, jog ministerija derybose su vaistų gamintojais pirmiausia sumažino valstybės kompensuojamąją dalį. Tiesa, antradienį vienoje radijo laidų sveikatos apsaugos ministras tvirtino, jog nepaisant to, kad už kai kuriuos vaistus priemokos išauga, daugiau nei 600 kainyne esančių vaistų jos sumažėjo. Daugiausia tai - generiniai vaistai, kurie ir turėtų būti maksimaliai pigūs, nes juos gamina ne vienas gamintojas.
 
Ministras taip pat ragino žmones vaistinėse prašyti pigesnių vaistų. „Žmones norėčiau dar ir dar kartą paraginti pasižiūrėti, ką jie perka. Iki šiol yra manipuliacijų ir pasakymų, kad neturime to pigiausio vaisto arba šitas vaistas yra išbrauktas iš Kompensuojamųjų vaistų sąrašo. Taip galėjo atsitikti, jeigu gamintojai nesumažino kainos, bet yra kitas vaistas, visiškai toks pat, su ta pačia veikliąja medžiaga, kuri gydo tą pačią ligą. Kviesčiau žmones prašyti pačių pigiausių vaistų, nes jie nėra kuo nors blogesni. Jei vaistas yra registruotas Europoje, Lietuvoje, jis turi būti ir kokybiškas, ir saugus, ir efektyvus“, - dėstė A.Veryga.

---

 
Komentaras 
Lietuvos vaistinių asociacijos valdybos pirmininkę Kristiną Nemaniūtę-Gagę:

- Kainyne nebeliko daugiau kaip trijų šimtų vaistų. Nes įsigaliojus taisyklei, kad vaistas už referentinių šalių pigiausią vaistą gali būti brangesnis tik dešimt procentų, dalis vaistų iš Kompensuojamųjų vaistų kainyno iškrito. Tiesa, ši taisyklė šiek tiek nelogiška, nes lyginamas kainų vidurkis tokių vaistų, kurių Lietuvoje net nėra.
 
Pastaruoju metu labai daug nusiskundimų sulaukiame iš sergančiųjų epilepsija. Jie sako, kad negali taip lengvai pakeisti vieno vaisto kitu, nes ne vienerius metus užtrunka parinkti tinkamą vaistą. Yra nemažai atvejų, kad šiems pacientams vaisto kaina išaugo du ar net keturis kartus - nuo dvidešimties eurų iki septyniasdešimties. Žmonės šokiruoti, o mes jiems negalime nieko pasiūlyti, tik rinktis pigesnį vaistą. Vaistininkų bendruomenė pasisako už tai, kad žmogus turėtų teisę pasirinkti vaistą, pasitaręs su gydytoju.
 
Valstybei jokio skirtumo, kokį - brangesnį ar pigesnį vaistą - žmogus pasirinks. Ji kompensuos tik bazinę vaisto dalį, nepriklausomai ar vaistas brangesnis, ar pigesnis. Jei einama ta linkme, kad rinkoje liktų tik pigiausi vaistai, reikia labai gerai, remiantis kitų šalių patirtimi, įvertinti visas pasekmes. Silpnėjant konkurencijai rinkoje gali likti vos vienas pigiausias vaistas, kuris turėdamas monopolį nebus toks pigus, kaip vyraujant konkurencingai aplinkai. Be to, kas bus, jei sutriktų tokio vaisto gamyba? Valstybė būtų priversta pirkti vaistą iš kaimyninių šalių už bet kokią kainą, kad užtikrintų vaisto tiekimą.
 
Mano nuomone, konkurencija reikalinga ir pacientas privalo turėti teisę rinktis vaistą. Vertinant valstybės mastu svarbu gerai apskaičiuoti, ar tikrai naudinga, kad kelioms dešimtims pacientų vaistas atpinga, tačiau daliai kitų medikamentai iš viso nebūtų kompensuojami.
Dar vienas niuansas yra tas, kad Kompensuojamųjų vaistų kainyne yra per du tūkstančius vaistų. Tačiau taisyklė, kad vaistas gali būti brangesnis tik dešimčia procentų už referentinėse šalyse parduodamą, taikoma tik pusei medikamentų. Kita pusė, kuriems kompensuoti išleidžia šešiasdešimt procentų skiriamų lėšų, nejudinama. Net nesistengiama pabandyti išsiderėti geresnes kainas, nors yra tokių vaistų, kurie rinkoje tiesiog sudaro monopolį.

Vaistininkai pastebi, kad nemažai pacientų ateina į vaistinę pasitikrinti, ar vaistas vis dar kompensuojamas. Matyt, jei nebekompensuojamas, tarsis su gydytoju, kokių veiksmų imtis. Dalis žmonių, kurių vartoto vaisto nebėra Kompensuojamųjų vaistų sąraše, renkasi pigesnį, tačiau yra pacientų, nelinkusių keisti vaisto, nepaisant to, kad jis pabrango šimtą ar du šimtus procentų. Šiuo metu kaip tik skaičiuojame, kiek žmonių įsigijo vaistą, kuris jau nebekompensuojamas.