Svarstys artimiausiu metu
Posėdyje dalyvavęs Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas Saulius Čaplinskas teigė, kad tėvai, suvokdami didžiulį šios infekcijos pavojų ir kol kas negaudami valstybės paramos, vaikus skiepija savomis lėšomis. Jo teigimu, 2014 m. taip buvo paskiepyti 300 vaikų, 2015 m. – daugiau nei 1000 ir pageidaujančių skiepytis skaičius nemažėja. Priklausomai nuo gydymo įstaigos, vienos vakcinos dozės kaina svyruoja nuo 110 iki 180 eurų.

Komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė informavo, kad komitetui pranešta apie daugiau kaip 15 tūkst. asmenų pasirašytą peticiją, raginančią kuo skubiau spręsti šią problemą.
Sveikatos apsaugos ministerijos teigimu, B_MIV įtraukimas į skiepijimų kalendorių bus svarstomas artimiausiu metu. Laukiama nepriklausomų ekspertų grupės išvadų, o jas gavus, numatoma surengti Nacionalinės imunoprofilaktikos 2014–2018 metų programos koordinavimo tarybos posėdį dėl skiepijimo nuo šios infekcijos tolesnės strategijos.
 
Specialistai atkreipė komiteto narių dėmesį, kad B_MIV apsaugo tik nuo B tipo meningokokinės infekcijos, tačiau neapsaugo nuo kitų tipų sukeliamų šios infekcijos formų. Aptariama vakcina yra palyginti nauja ir šiuo metu į Nacionalinį vaikų skiepijimo kalendorių ją yra įtraukusi tik Jungtinė Karalystė. Tarptautinės sveikatos organizacijos rekomendacijų dėl šių skiepijimų strategijos dar nėra paskelbusios.

Siūlo keisti sistemą
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinikos vedėjas, Vaikų ligoninės, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialo Pediatrijos centro direktorius profesorius Vytautas Usonis pasiūlė vakcinoms taikyti vaistų kompensavimo lygius.
 
„Skiepai, kurie įtraukti į Vaikų imunoprofilaktikos kalendorių, nėra privalomi. Be jų yra begalė kitų, kuriais vaikai skiepijami. Tačiau didžiausia problema, kad visa sistema yra archajiška. Skiepų kalendoriuje esančios vakcinos valstybės kompensuojamos šimtu procentų, bet, mano galva, būtų logiškas sprendimas taikyti kompensavimo lygmenis, tuomet į šį sąrašą galėtume įtraukti kur kas daugiau reikalingų vakcinų. Dabartinė sistema, kuri vadovaujasi principu - viskas arba nieko, – pasenusi“, - teigė prof. V.Usonis.

Farmacijos kompanijos „GlaxoSmithKline Lietuva“ vadovas Kęstutis Čereška patikino, jog net ir skubiai priėmus sprendimą kompensuoti šią vakciną, ji sveikatos priežiūros įstaigas galėtų pasiekti praėjus metams nuo sutarties pasirašymo. Beje, ši farmacinė kompanija - kol kas vienintelė, tiekianti minėtą vakciną.
 
Kadangi šiuo metu sveikatos priežiūros įstaigos vakcinas perka individuliai, kainos yra didesnės, o įstaigų įkainiai, skiepijant vaikus, yra skirtingi. Todėl naujasis sveikatos apsaugos ministras Juras Požela siūlė organizuoti centralizuotus pirkimus, taip stengiantis sumažinti kainą tėvams, skiepijantiems vaikus nuo meningokoko infekcijos.

Davė užduotį
Seimo Sveikatos reikalų komiteto nariai, išklausę valstybės institucijų, medikų ir kitų suinteresuotų atstovų argumentus, Sveikatos apsaugos ministerijai pavedė parengti ir kitą savaitę komitetui pateikti konkrečius siūlymus dėl galimybės greitai spręsti vakcinų pirkimo klausimą mažesnėmis kainomis, kad tėvai galėtų pigiau įsigyti vakcinas jau artimiausiu metu, taip pat dėl skiepų nuo meningokoko infekcijos įtraukimo į skiepų kalendorių, vakcinų įsigijimo kompensavimo mechanizmo.

---

 
Tarp kitko
Europos Sąjungoje sergamumas meningokokinės infekcijos formomis 2014 m. didžiausias buvo Lietuvoje, Jungtinėje Karalystėje ir Airijoje. ES 2014 m. iš viso registruoti 2873 atvejai, iš jų 1561 – sukelti B tipo meningokoko. Lietuvoje fiksuotas – 71 invazinės meningokoko infekcijos atvejis, iš jų – 31 sukeltas B tipo meningokoko.