Faktas
Seimo Sveikatos komiteto narė darbietė Vilija Filipovičienė iniciavo įstatymo pataisas dėl pridėtinės vertės mokesčio, kuriomis siekiama, kad nekompensuojamiems receptiniams vaistams, kurių apmokestinamoji vertė didesnė nei 300 eurų, taikyti tik 5 proc. PVM tarifą.
 
Pagerės prieinamumas
Pasak įstatymo pataisų iniciatorės V.Filipovičienės, pagrindinis lengvatų įvedimo tikslas - sumažinti brangių nekompensuojamų vaistų kainas, kad jų prieinamumas pacientams būtų kur kas didesnis. Mat dabar iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo nekompensuojamiems receptiniams vaistams taikomas 21 proc. PVM tarifas. „Inovatyvių vaistų kainos ir taip didelės, tad taikomas tarifas dar labiau apriboja jų prieinamumą. Tai turi įtakos ir gydymo kokybei. Neretai pacientai, negalėdami įsigyti brangių vaistų, yra priversti gydytis senesnės kartos vaistais, kurių veiksmingumas žymiai mažesnis. Siekiant padidinti nekompensuojamųjų brangių vaistų prieinamumą Lietuvoje, siūlome jiems nustatyti lengvatinį 5 proc. PVM tarifą. Priėmus įstatymo projektą, tokių medikamentų kainos sumažės ir jų prieinamumas padidės“, - teigia Seimo narė V.Filipovičienė.
Praktiškai visos mūsų kaimyninės šalys nekompensuojamiems inovatyviems vaistams turi mažesnius antkainius. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje – 0, Lenkija -8 proc., Estijoje – 9 proc., Belgija – 6 proc., Ispanija – 3 proc., Malta – 0, Švedija – 0.

Vyriausybė nemato priežasčių
Savo ruožtu Vyriausybės nutarime juodu ant balto parašyta, kad projekto rengėja nepagrindė įstatymo projekto tikslų ir uždavinių jokiais moksliniais tyrimais bei analize, medicinine praktika, statistiniais duomenimis ar kitokia informacija. Todėl neaišku, kodėl siekiama taikyti lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio tarifą inovatyviems vaistams, kodėl pasirinkti tik receptiniai vaistai, ir kuo remiantis bei ar objektyviai pasirinkta 300 eurų riba, nuo kurios parduodamam vaistui būtų taikomas lengvatinis PVM tarifas?
Vyriausybės nutarime taip pat rašoma, kad nepateikta duomenų, įrodančių, jog šie pakeitimai tikrai atitiks vaistų vartotojų poreikius, juolab gydymą padarys efektyvesnį. Juk vaisto, ypač nekompensuojamojo, kaina jokiu būdu nelemia efektyvumo ar naudingumo. Tik specialistas, išsamiai ištyręs paciento sveikatos būklę, gali jam rekomenduoti vieną ar kitą vaistą. Atkreiptinas dėmesys, kad gydymo efektyvumas priklauso ne nuo vartojamo vaisto naujumo ar kainos, bet nuo tiksliai parinkto medikamento.

Praktika rodo ką kita
Maža to, Vyriausybės nutarime teigiama, jog praktika rodo, kad prekės ar paslaugos, kurioms sumažintas PVM iš esmės nepinga. Todėl daroma prielaida, kad tas pats bus ir su vaistais. Tiesa, su tokiomis išvadomis kategoriškai nesutinka V.Filipovičienė. Pasak Seimo narės, Vyriausybės pateikti palyginimai susiję su viešbučiais ir kitokiomis paslaugomis, kurios su vaistais kategoriškai negali būti lyginamos.
Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoje teigiama, kad įstatymo rengėjų siūlomas taikyti lengvatinis PVM ne visų receptinių vaistų atžvilgiu, o tik tų, kurių apmokestinamoji vertė viršytų 300 eurų. Departamentas pažymi, kad įstatymu gali būti nustatytas nevienodas apmokestinimas vienos ar kitos rūšies receptinių vaistų atžvilgiu, tačiau tokiu atveju turi būti aiškiai įvardijami objektyvūs tokio skirtingo apmokestinimo kriterijai. Tačiau įstatymo teikėjų aiškinamajame rašte nenurodytos jokios objektyvios priežastys tokių receptinių vaistų išskyrimą iš kitų vaistų.
 
Komentaras
Socialinių mokslų daktaras, ekonomistas prof. Romas Lazutka:

- Dėl lengvatų Lietuvoje kalbėta nemažai. Tačiau tos, kurios taikomos ir kitose šalyse, gali veikti tik tuomet, kai yra dvi sąlygos. Pirma - konkurencija. Jei į kainą įskaičiuojamas PVM mokestis, jį sumažinus kaina gali mažėti. Bet ją mažinti yra prasmė, jei pritrauksi daugiau pirkėjų. Tačiau jei nėra didelės konkurencijos, tarkim, tik vienas ar vos keli pardavėjai, didelė tikimybė, kad kaina nemažės. Taigi sumažintas PVM tarifas veikia tik tuomet, kai yra daug pardavėjų. Klausimas, kas prekiauja tais vaistais, kiek gamintojų ir kokia konkurencija. Anksčiau buvo lengvatos mėsai, tačiau Valstybės kontrolė nustatė, kad sumažintą kainos dalį pasiimdavo pardavėjai arba gamintojai, o pirkėjams ji išliko nepakitusi. Šiuo atveju, kalbant apie vaistus, gali taip pat atsitikti.
Antra sąlyga - paklausos elastingumas. Jeigu tie vaistai yra nepakeičiami, vadinasi, žmonės juos pirks bet kuriuo atveju, nes nėra kitos išeities. Tuomet jų gamintojams nėra prasmės jos mažinti, nes žmonės juos vis tiek pirks. Nebent tuos vaistus būtų galima pakeisti kitais. Tokiu atveju tikimybė, kad jų kaina sumažės nemenka. Tačiau vertinant realiai, vaistų rinka nėra tokia elastinga. Medikamentai gaminami konkrečioms ligoms gydyti, todėl tikimybė, kad sumažinus PVM sumažės ir kaina labai maža. Su vaistais kaip ir su druska: nesvarbu ar kainą mažinsi ar didinsi, jų žmonės pirks tiek, kiek reikia.

Tarp kitko
Prieš savaitę Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkės darbietės Dangutės Mikutienės iniciatyva surengta antroji konferencija „Vaistų kainos Lietuvoje: valstybės galimybės kompensuoti ir reformų potencialas“. Konferencijos pranešėjai daug dėmesio skyrė tiek dabartinei kompensuojamųjų vaistų sistemai, su kokias skauduliais jai tenka susidurti, tiek ir idėjoms, kaip ją būtų galima tobulinti. VU TSPMI viešojo administravimo ir valdymo ekspertas bei „Ernst &Young” vyr. darbo grupės atstovas Liudas Jurkonis pristatydamas pranešimą „Generinių ir inovatyvių vaistų kainos – į ką atkreipti dėmesį valstybei ir piliečiams“, pateikė skaičius, kad generiniais vaistai, lyginant su kitomis 8 referentinėmis šalimis, Lietuvoje yra kur kas brangesni, nors iš principo turėtų būti vienodos. Inovatyvių vaistų kainos, lyginant su referentinėmis šalimis, vienodos ar skiriasi nežymiai. Daugelis konferencijos pranešėjų akcentavo, jog iš principo reikia mažinti generinių vaistų vartojimą ir skatino imtis politinių sprendimų, kad įnovatyvūs vaistai pacientams taptų lengviau prieinami.