Ar tikrai dėl nedidelės rinkos Lietuva nėra patraukli didelėms farmacijos kompanijoms, turinčioms inovatyvius, efektyvius, bet brangius vaistus? Kokios priežastys galimai lemia, kad ne visi vaistai, prieinami vakarų šalių pacientams, pasiekia mus? Tokios mintys kilo po Europos vartotojų organizacijos surengtos diskusijos. Panašu, kad realybė ne tokia jau baugi, tiesa, pasitempti yra kur.
Ekspertai tvirtina, kad Lietuvoje parduodama mažiau ir brangiau vaistų nei didesnėse Europos Sąjungos šalyse.
Bereikalingas gąsdinimas
Neseniai Europos vartotojų organizacijų atstovai pakvietė aptarti dvigubo vaistų ir medicininių paslaugų prieinamumo Europos Sąjungoje temą, tikėdamiesi „įžiebti“ diskusiją. Ekspertai tvirtina, jog vakarų šalyse vartotojams prieinami brangesni ir kokybiškesni vaistai bei medicininės paslaugos, nes tos valstybės yra turtingesnės, jų rinkos didesnės, jų valstybinės institucijos turi didesnę derybinę galią. O tokioms šalims kaip Lietuva tenka pavargti, kol gauname net tokių reikalingų dalykų, kaip tam tikros rūšies vakcina.
Po tokių sakinių daugelio pacientų širdyse kraujas pasiekė virimo temperatūrą. Dalis gal net nuvertė sveikatos apsaugos ministrą, mat tas vis spaudžia, kad pirktume tik pigius vaistus. O čia, ekspertai tikina, kad vakaruose žmonės gauna brangesnius ir kokybiškesnius vaistus.
Tačiau Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos viršininkas Gintautas Barcys teigia, jog abejoti į Lietuvos rinką patenkančių vaistų kokybe neverta. „Visi vaistai Europos Sąjungos šalyse yra registruojami pagal ES priimtus teisės aktus. Vadinasi, visiems jiems - tiek originaliems, tiek generiniams - Europoje taikomi vienodi kokybės, saugumo ir veiksmingumo standartai. Vaistus atidžiai tiria ir įvertina kompetentingi ekspertai, o jų saugumas bei efektyvumas nuolat stebimas“, - tvirtina tarnybos viršininkas.
Kitas klausimas, kokius vaistus valstybė nutaria kompensuoti pacientams. Šiuos sprendimus priima Sveikatos apsaugos ministerija.
Gali reikalauti, bet...
Pasak ekspertų Europos Sąjungos sveikatos politikoje tarp „senbuvių“ ir „naujokių“, įskaitant ir Lietuvą, vyrauja didžiuliai skirtumai. Mažos rinkos neįdomios vaistų gamintojams. Neretai valstybių skelbiami konkursai, pavyzdžiui, vakcinoms įsigyti, nesulaukia gamintojų dėmesio. Mažą derybinę galią turinčios šalys privalo pačios ieškoti, kaip tapti patraukliomis, pavyzdžiui, vykdyti jungtinius vaistų pirkimus. Specialistų įsitikinimu, situacijai nepasikeitus, geros kokybės vaistų pacientai Lietuvoje gali ir nesulaukti. Nors žmonės, gyvenantys ES, šalyse turi teisę reikalauti vienodos kokybės sveikatos priežiūros paslaugų ir gydymo, įskaitant vaistų. Deja, kol kas tai nepasiekiama. Ekspertai tvirtina, kad Lietuvoje parduodama mažiau ir brangiau vaistų nei didesnėse Europos Sąjungos šalyse.
Komentarai
Vaistų gamintojų asociacijos vadovė Rasa Bričkienė:
- Pirmiausiai pradėkime nuo to, kad atsakingos institucijos Lietuvoje pateikia abstrakčius skaičius, kiek valstybė išleido kompensuojamiesiems vaistams, kiek sutaupė kitų pacientų sąskaita, kad tam tikra grupė pacientų gautų inovatyvius vaistus. Nėra tikslios, visuomenei prieinamos vaistų statistikos ir poreikio analizės, kokioms ligoms gydyti pacientai negauna kompensuojamųjų vaistų ar susijusio gydymo, kokioms ligoms gydyti ir kokių vaistų Lietuvoje nėra arba kokių vaistų prieinamumą reikia didinti. Kokie pacientų atsakingo vaistų vartojimo rodikliai ir kiek yra pacientų, kuriems padeda gydymas šiuo metu esančiais vaistais.
Pasigendame skaičiavimų ir pačių sprendimų, kiek pacientų greičiau gautų gydymą, jeigu būtų supaprastintas vaistų skyrimas, pavyzdžiui, kad valstybei mažiau kainuojančius, bet tos pačios terapinės vertės biopanašius vaistus pacientams galėtų skirti ir žemesnio, antro ar pirmo, lygio specialistai. Valstybė neskaičiuoja, kiek jos vis dar priimami sprendimai dėl kompensuojamųjų vaistų tvarkos sumažino šimtams tūkstančių pacientų galimybę gydytis jiems jau tinkančiais vaistais. Kiek valstybė sutaupytų, jeigu ir sunkioms bei lėtinėms pacientų ligoms nuo ŽIV, hepatito C gydyti greičiau leistų kompensuoti pasiruošusius į rinką ateiti naujus generinius ir biopanašius vaistus.
Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos vadovė Agnė Gaižauskienė:
- Visų pirma turėtume įvertinti, kiek lėšų Lietuva skiria vaistams kompensuoti, palyginti su kitomis Europos Sąjungos (ES) šalimis. Lietuvoje išlaidos vaistams sudaro 1,5 proc. nuo bendro vidaus produkto (BVP) ir šis rodiklis yra artimas Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos vidurkiui, kuris siekia 1,4 proc. Tačiau Lietuvos išlaidos vaistų kompensavimui sudaro tik 0,6 proc. nuo BVP, o gyventojų išlaidos vaistams – 0,9 proc. nuo BVP. O daugelyje kitų ES valstybių stebimos priešingos tendencijos.
Pernai Lietuvoje žymiai išaugo inovatyvių vaistų prieinamumas gydant onkologines ligas. 2018 m. į Kompensuojamųjų vaistų sąrašą buvo įtraukti 25 nauji aukštos terapinės vertės vaistai, iš kurių net 18 buvo skirti onkologinėms ligoms gydyti. Todėl negalime vienareikšmiškai teigti, kad mūsų šalyje pacientams prieinami tik pigesni ir mažiau kokybiški vaistai ar medicininės paslaugos. Tačiau vis dar yra sričių, pavyzdžiui, diabetas, kuriose inovatyvių vaistų prieinamumas ne tik negerėja, bet ir blogėja.
Didžiausia problema yra ta, kad nustatyta vaistų kainodara neleidžia kai kuriems pacientams skirti tokį gydymą, kuris numatomas tarptautinėse gydymo rekomendacijose. Tai ypač aktualu kalbant apie pirmo pasirinkimo gydymą, kuris kai kuriais atvejais nėra prieinamas mūsų šalyje. Tikimės, kad šiais metais vaistams skirtame valstybės biudžete vėl bus aiškiai išskirta eilutė inovatyviems vaistams, kuri šiuo metu yra išbraukta. Teigiamų pokyčių atneštų ir tai, jei Lietuvoje būtų pripažintos tarptautinės gydymo rekomendacijos.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
.jpg)
.jpg)
.JPG "Vilma Verygienė, Sonata Užupytė, Rūta Vyšniauskaitė ir Rasa Dikčiuvienė (taip pat į renginį negalėjusios atvykti Virginija Šneider ir Rasa Ščerba) darbą „Eurovaistinėje“ pradėjo prieš dvidešimt metų ir, kaip sakė renginio vedėjas, per tuos metus nė karto nesulaužė ištikimybės.")
.jpg)
Komentuoti: