Pasigyrė
„Džiaugiuosi, kad radome galimybių kompensuoti „Fingolimodumą“, vaistą, galintį pristabdyti sunkios ir klastingos ligos atakas, padėti ligoniams – daugiausiai jauniems žmonėms – neprarasti darbingumo. Specialistų teigimu, minėto vaistinio preparato kompensavimas žymiai palengvins išsėtine skleroze sergančiųjų pacientų gydymą“, – po medikamento įtraukimo į Kompensuojamųjų sąrašą sakė sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė. Dar daugiau – ministerija skelbdama apie naują Kompensuojamų vaistų kainyną, įsigaliojusį praėjusios savaitės pradžioje vardino ir dar daugiau laimėjimų: „Kompensuojamųjų vaistų kainyno pakeitimuose taip pat įrašytas vaistinis preparatas vaikų alerginiam rinitui gydyti. „Mometasonum furoatum“ vaistinių preparatų grupėje įrašytas naujas generinis nosies purškalas, todėl pacientai galės įsigyti pigesnį vaistą, mažiau primokėdami. Hipertenzinėms ligoms gydyti vaistinių preparatų „Telmisartanum et Hydrochlorothyazidum“ grupėje įrašyti 2 nauji vaistai, pacientams pagerėjo pasirinkimo galimybės. Parkinsono ligai gydyti vaistinių preparatų „Levodopa + Benserazidum“ grupėje sumažintos visų 4 preparatų gamintojo deklaruotos kainos, paciento priemoka pigiausiam vaistui sumažėjo nuo 16,07 Lt iki 12,57 Lt.“

Pripažinkime, tai yra šioks toks laimėjimas, tačiau jei pažvelgsime giliau – proveržio čia tikrai nematyti. „Tai pirmas vaistas, pasiekęs antros pakopos pacientus, kuriems vadinamosios pirmos pakopos medikamentai jau nepadeda. Mes kovojome, kad būtų kompensuojami du vaistai, tačiau rezultatas yra, koks yra. Antras medikamentas, apie kurį kalbėjome – dar veiksmingesnis ir stipresnio poveikio. Deja, kol kas jis nėra kompensuojamas. Jį gauna tik dvylika pacientų. Stengsimės, kad ateityje valstybė kompensuotų ir jį. Be to, Vakarų šalyse yra labai daug ateinančių naujos kartos vaistų“, - situaciją aiškina Lietuvos išsėtinės sklerozės sąjungos generalinė sekretorė Aldona Droseikienė (nuotr.).
Keistas skaičiavimas
„Mes turime tikrai labai ilgai laukti, kol vienas ar kitas inovatyvus vaistas tampa kompensuojamas. Kitose Europos šalyse atsiranda naujesnių, o mes dar neįtraukiame į Kompensuojamųjų sąrašą seniau išrastų. Kodėl? Viena priežasčių – kainos skaičiavimas. Pas mus visuomet skaičiuojama pradinė medikamento kaina ir iškart pasakoma, kad per brangu. Tačiau mes nuolatos kartojame, kad vaistai niekada nebus iš karto skiriami - pacientui keičiamas gydymas. Ką tai reiškia? Ankstesnio jam skirto medikamento kainą reikėtų minusuoti ir apskaičiuoti tik skirtumą. Deja, mūsų biurokratai žiūri statiškai – naujas vaistas brangus, teks palaukti. Tiesa, pasiduoti neketiname. Pacientai, kurie gauna inovatyvius medikamentus iš tikrųjų jaučiasi geriau, gali dirbti, gyventi visavertį gyvenimą, išlaikyti šeimas“, - apie kaštų vertinimą kalba A.Droseikienė.
Vilniaus universiteto Santariškių klinikų Neurologijos centro gydytoja, Išsėtinės sklerozės kabineto vadovė Rasa Kizlaitienė taip pat teigia, jog inovatyvūs vaistai sergantiesiems išsėtine skleroze Lietuvoje nėra greitai prieinami. „Gerai, kad atėjo naujas vaistas, skirtas recidyvuojančiai, itin aktyvios eigos išsėtinei sklerozei gydyti. Tačiau šį medikamentą pradėjome kompensuoti priešpaskutiniai – už mūsų liko tik rumunai. Be to, yra ir kitų medikamentų, kurie taip pat labai efektyvūs ir turėtų būti kompensuojami. Vienas tokių – „Natalizumabas“. Jo pacientai labai pasigenda. Šio vaisto kompensacijos laukiame šešerius metus“, - teigia R.Kizlaitienė. 
 
Kas lieka „už borto“?
„Didelė problema su pirmos eilės imunomoduliuojančių vaistų skyrimu vaikams. Tai reiškia, kad susirgęs anksti – iki pilnametystės, tokio gydymo gali ir negauti. Pačioje ligos pradžioje jaunieji pacientai laukia, kad Sveikatos apsaugos ministerija, Ligonių kasos leistų kompensuoti gydymą išimties tvarka. Deja, tik nedaugelis jį gauna. Gydymas kompensuojamas iš retoms būklėms skirtų lėšų, bet kompensavimo procesai labai apsunkinami. Vilkinami vaistų gavimai, todėl pacientai nėra operatyviai gydomi. Lietuvoje maždaug 15 vaikų kasmet suserga išsėtine skleroze. Ši pacientų grupė lieka nuskriausta“, - apie kompensavimo paradoksus kalba R.Kizlaitienė. Kodėl paradoksus – paklausite. Na, o kaip kitaip, jei už borto lieka būtent jauni, dar nė pilnametystės nesulaukę žmonės. Ar verta tikėtis, jog situacija pagerės? „Jeigu sveikatos apsaugos politikoje kas nors pasikeis, galbūt tada vaistų kompensavimo nereikės laukti taip ilgai. Pacientą bus galima pradėti gydyti tam, kad jis ilgiau liktų darbingas. Taip atitolintume valstybės socialinių išmokų naštą. Tačiau jei politika nesikeis, sveikatos apsaugai ir toliau neliks pinigų, nes viskas bus išleista socialinei apsaugai per nedarbingumo ir neįgalumo išmokas“, - atsako R. Kizlaitienė. 
 
Tarp kitko
Lietuvoje išsėtine skleroze serga maždaug 2,5-3 tūkst. žmonių.
Išsėtinė sklerozė dažniausiai diagnozuojama nuo 20 iki 40 metų amžiaus žmonėms (70 proc. atvejų), bet nuo jos neapdrausti ir paaugliai, ir vaikai (10 proc. atvejų), ir vyresni nei 40 metų žmonės (vidutiniškai 20 proc. atvejų).