Kas sumažintų kainas: bendri pirkimai ar didesnė konkurencija?

Evelina Machova
2016-02-29
Rygoje vykusioje Baltijos asamblėjoje pristatytas bendras trijų Baltijos šalių vaistų pirkimas. Sveikatos apsaugos ministerijos atstovų teigimu, būtent kooperuojantis galima sumažinti medikamentų kainas, nepaisant net to, kad dar pernai vykęs pirmasis bandymas buvo nesėkmingas. Ekonomistai gi tvirtina, jog vaistus perkant bendrai, dėl rinkos specifiškumo jie nebūtinai bus pigesni. Kad kainos mažėtų reikia didinti konkurenciją ir mažinti vaistų kompensavimo procentą.
Kas sumažintų kainas: bendri pirkimai ar didesnė konkurencija?
Lietuvos, Latvijos ir Estijos ministrai partnerystės susitarimą dėl bendro vaistų ir medicinos prietaisų pirkimo bei centralizuotai įsigytų vaistų ir medicinos prietaisų skolinimo pasirašė dar 2012 metų pavasarį. Tikėtasi, kad taip perkant medicinos gaminius pavyks įsigyti geresnėmis sąlygomis, nei perkant atskirai kiekvienai šaliai.


Sveikatos apsaugos viceministras Valentinas Gavrilovas sako, jog prieš kelerius metus užgimusi mintis vaistus palankesnėmis sąlygomis pirkti bendrai trims Baltijos šalims - ne naujiena. Tokiu principu bendradarbiauja Lenkija ir Slovėnija, Olandija ir Belgija,
Kalbame apie tuos vaistus, kurie perkami centralizuotai. Pernai vakcinoms įsigyti buvo vykdomas vienas pirkimas, deja, nesėkmingai. Pasiūlyta kaina buvo didesnė nei, kad mes perkame atskirai. Norėtųsi tikėtis, kad artimiausiu metu pirmas bandymas įvyks ir jis bus sėkmingas. Dabar bendradarbiaujame su Baltijos šalimis, bet gal reikėtų ieškoti partnerių ir kitose šalyse. Ne taip seniai šia tema organizuotas susitikimas Lenkijoje“, - sako V.Gavrilovas. 

Pasak viceministro, SAM kol kas yra nusprendusi plėtoti būtent Baltijos šalių partnerystę. Informacija dėl galimų pirkimo objektų pasikeista ir vykusioje asamblėjoje. Bendri pirkimai nėra paprasti, nes, pavyzdžiui, Estijoje didžiąją dalį vaistų perka pačios ligoninės, o Lietuvoje ir Latvijoje medikamentai dažniau įsigyjami centralizuotai.

Seimo narys Eligijus Masiulis dar pernai siūlė perkant vaistus ir siekiant kuo palankesnių kainų bendradarbiauti su Lenkija. „Lenkijos rinka dėl gerokai didesnio gyventojų skaičiaus yra kur kas patrauklesnė vaistų gamintojams. Ieškodama būdų, kaip atpiginti medikamentus, Lietuva bando kooperuotis su Latvija ir Estija. Tačiau bendra Baltijos šalių rinka siekia apie šešis milijonus gyventojų, kai kaimyninė Lenkija vaistus perka kartu su Slovakija, o tai – penkiasdešimties milijonų gyventojų rinka. Jeigu Lietuva nori priartinti vaistų kainas prie lenkų, reikia pradėti dairytis į pietus, ne į šiaurę“, - dėstė E.Masiulis.


Viceministras pritaria minčiai, jog galbūt didesnio efekto galima sulaukti kooperuojantis su didesniais kaimynais, tačiau ekonomistai teigia, jog dėl farmacijos rinkos specifiškumo rezultatas gali būti priešingas.

 
Tarp kitko
Susitarimas dėl bendro vaistų pirkimo su Latvija ir Estija kol kas nepasiteisino. Pirmo derinto pirkimo, kurio metu planuota įsigyti naujagimiams skirtos vakcinos nuo tuberkuliozės, teko atsisakyti, nes pasiūlyta kaina buvo didesnė, nei vakciną perkant atskirai vienai Lietuvai.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos ministrai partnerystės susitarimą dėl bendro vaistų ir medicinos prietaisų pirkimo bei centralizuotai įsigytų vaistų ir medicinos prietaisų skolinimo pasirašė dar 2012 metų pavasarį ir nuo to laiko buvo derinami konkretūs pirkimai. Tikėtasi, kad taip perkant medicinos gaminius pavyks įsigyti geresnėmis sąlygomis, nei perkant atskirai kiekvienai šaliai.

 
Komentaras
Ekonomistė Rūta Vainienė:


- Rinkoje bet koks didesnis pirkimas ar kooperavimasis susijęs su masto ekonomija, todėl ir pardavėjas linkęs pasiūlyti mažesnes kainas ar didesnes nuolaidas.Vakcinos, vaistai yra vienoda prekė, todėl idėja organizuoti bendrus pirkimus iš principo yra gera. Tačiau farmacija yra specifinė rinka, nes atskirose šalyse egzistuoja skirtingi vaistų kompensavimo mechanizmai. Dėl to farmacinės bendrovės, gamintojai ir po to visi kiti susiję tarpininkai orientuojasi į skirtingas sistemas ir yra rinką suskaidę segmentais. Pavyzdys su nepavykusiu pirkimu, kai perkant vakcinas pasiūlyta kaina buvo kur kas didesnė nei perkant atskirai.

Turiu įtarimą, žinoma negaliu pasakyti, jog tai galioja visiems vaistams, kad pardavėjas nebūtinai atsilieps į pirkėjo norą perkant daugiau gauti mažesnę kainą. 

Gali būti, kad bus priešingai, siekiant atgrasyti nuo bendro pirkimo. Farmacijos rinka nėra visiškai laisva. Ji stipriai suvaržyta ir reguliuojama, jautri ir atliepia į visas kompensavimo ar nuolaidų schemas. Be to, daugelyje valstybių, įskaitant ir Lietuvą, vaistų kainas bandoma reguliuoti, nustatyti antkainius, referentines didmenines ir mažmenines kainas. Įsivaizduokite, kaip vaistų gamintojas nenori, kad ta kaina, kuri vėliau bus naudojama skaičiuojant bendrai, būtų maksimaliai sumažinta.

Taigi kiekvienu konkrečiu atveju į pirkimą reikia žiūrėti individualiai. Jei kitose srityse, pavyzdžiui, perkant daugiau cemento ar plytų, tikrai bus pigiau, farmacijoje dėl rinkos specifikos vienareikšmiai ką nors pasakyti sunku. Gali būti ir tokių iškraipymų, kad atskirai pirkti išeis pigiau nei bendrai. Galbūt net ir kooperuojantis su lenkais negausime tokių kainų, kokių pageidautume.

Koks sprendimas geriausiai padėtų mažinti kainas, kad tai pajustų ir pirkėjai? Mano nuomone, vienareikšmiai reikia plėsti Kompensuojamųjų vaistų sąrašą ir keisti kompensavimo procentą. Šimtu procentų kompensuojamus vaistus perkelti į devyniasdešimt procentų ir taip toliau.

Tuomet suveiktų konkurencija. Dabar gi, farmacininkai investuoja į tai, kad jų vaistai patektų į

Kompensuojamųjų vaistų sąrašą. O kai įlenda, gali pūstis kiek nori ir jaučiasi pakankamai saugūs. Net ir dabar pacientas, pirkdamas šimtu procentų kompensuojamą vaistą, primoka. Jei būtų pakeistas kompensavimo procentas, būtų konkurencija ir pacientas gal net ir nepajustų didesnių priemokų. Tačiau siekdami laimėti rinkimus politikai nori būti tiesiog geri, bet ne teisingi. Todėl už vaistus brangiau moka pacientai.  


VLK komentaras dėl Baltijos šalių bendradarbiavimo vaistų pirkimo srityje
Pirmiausia reikėtų paminėti, kad bendriems vaistų ir medicinos pagalbos priemonių (MPP) pirkimams reikalingas teisinis pagrindas. Todėl 2012 m. gegužės 2 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Estijos Respublikos socialinių reikalų ministerija ir Latvijos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija pasirašė Partnerystės sutartį dėl bendrų centralizuotai įsigyjamų vaistų ir MPP pirkimų.
 
Šalims bendradarbiaujant pagal šią sutartį 2015 m. buvo vykdomas bandomasis (pilotinis) vakcinos, skirtos naujagimiams skiepyti nuo tuberkuliozės (toliau – BCG vakcina), pirkimas. Šalių sutarimu Latvija buvo paskirta šio pirkimo lydere, parengė ir suderino su kitomis sutarties partnerėmis pirkimo dokumentus.  Pirkimas vyko 2015 m. I pusėje, bet nesėkmingai, nes nebuvo gauta nei vieno tiekėjo pasiūlymo. Tuomet Lietuva pasiūlė pasirinkti kitą minėtos vakcinos pirkimo būdą – neskelbiamas derybas, o 2015 m. II pusėje šalys partnerės pakartotinai pasikeitė nuomonėmis dėl privalomų reikalavimų BCG vakcinos pirkimui.

Pažymėtina, kad ir 2015 m., ir dabar BCG vakcinos pirkimus apsunkina šios vakcinos gamybos sutrikimai, todėl daugelis Europos šalių, tarp jų ir Baltijos šalys, susiduria su šios vakcinos įsigijimo problema. Kol vakcinos tiekimas yra nereguliarus, nes gamintojai neišsprendžia jos gamybos sutrikimų, bendras jos pirkimas gali neturėti teigiamų rezultatų. 
 
Pateikti ir nagrinėjami ir kiti pasiūlymai. Pernai Lietuva pateikė siūlymus dėl galimybės bendrai, centralizuotų pirkimų būdu įsigyti tas vakcinas, kurias gamina ne vienas gamintojas, todėl yra gamintojų konkurencija. Tikėtina, kad toks pasirinkimas leistų pasiekti norimą rezultatą – vakcinas įsigyti mažesne kaina nei perkant kiekvienai šaliai atskirai.

Šį mėnesį gautas ir nagrinėjamas  Latvijos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pasiūlymas bendradarbiauti trims Baltijos šalims įsigyjant difterijos, stabligės, kokliušo (neląstelinio), poliomielito vakciną ir/arba difterijos, stabligės vakciną, tai yra tas vakcinas, kurias centralizuotai perka visos trys šalys. 


Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris