Atsakingas požiūris
Iniciatorių nuomone, kai kuriems pacientams skiriami medikamentai ar tyrimai, kurių jiems nereikia. Tai nutinka, nes gydytojas kiekvieno paciento vizito metu patiria spaudimą imtis veiksmų. Žmonės turėtų jaustis galį diskutuoti ir teirautis paprastesnių, saugesnių būdų, kurie jiems būtų tinkamiausi. Tačiau kartu pabrėžiama, kad gydymas neturėtų būti keičiamas savo nuožiūra, nepasitarus su specialistais.
Karališkojo medicinos koledžo akademija (AMRC) teigia aptinkanti įrodymų, kad didėjantis spaudimas gydytojams imtis veiksmų kiekvienos konsultacijos metu, sukūrė precedentą, kai pacientams skiriamas mažai arba visai nevertingas gydymas.
Pradedama kampanija „Rinkis išmintingai“ (angl. - „Choosing Wisely“) sveikatos organizacijos kviečiamos atkreipti dėmesį į kelias sritis. Tarp jų yra vaistai skirti pirminės formos depresijai, padidėjusiam kraujospūdžiui gydyti, pernelyg dažni ar nereikalingi kraujo tyrimai.
 
Savigydos nepropaguos
Vyriausioji psichiatrė ir AMRC narė prof. Sue Bailey teigia, kad dauguma pacientų, kuriuos kamuoja švelni depresija, galėtų dalyvauti grupiniuose užsiėmimuose, paskaitose ir užsiimti psichoterapija. Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad dažni kraujo tyrimai vyresniems pacientams, kurių oda gležna ir jautri, gali sukelti jos sudirgimą. Pacientai, kurių kraujospūdis yra padidėjęs nežymiai verčiau būtų raginami keisti gyvenimo būdą.
Tačiau kiti ekspretai gina vaistų vartojimą, gydant net ir lengvas ar vidutines būkles. Jungtinės Karalystės smegenų navikų labdaringa organizacija (IBTA) mano, kad tokio pobūdžio inciatyva neturėtų užkirsti kelio gydytojams skirti tyrimus rimtų, nors kartais labai retų būklių atvejais. Organizacija įspėja, kad kai kuriems ligoniams, sergantiems onkologinėmis ligomis, pirminiai bendriniai simptomai lieka nepastebėti ir nenustatomi pakankamai greitai.
 
Nauda neįrodyta
Ekspertų teigimu, žmonės turėtų būti drąsinami pasitikrinti sveikatą ir atlikti tas procedūras, kurios jiems yra būtinos. Gydytojo kabinete užduoti kontrolinius klausimus, teirautis, ar tikrai reikalingi konkretūs tyrimai ir procedūros. Tokia kampanija jau vykdoma Kanadoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. Nors ekspertai dar vertina, ar tokia rekomendacija nėra kontroversiška, teigiama, kad tai užtikrins geresnę pacientų priežiūrą.
„Perteklinės diagnozės ir gydymas yra mūsų ydingos sistemos produktas. Pacientų labui reikia esminių pokyčių. Tik tada priežiūra bus kokybiška“, - įsitikinęs gydytojas kardiologas Aseemas Malhotras, kuris yra vienas tyrimo autorių. Priduriama, kad nereikėtų atsisakyti gydymo ar kitų priemonių, tai viso labo brandus požiūris į sveikatos apsaugą ir ūkiškas turimų išteklių naudojimas.
Pacientų organizacijos „National Voices“ atstovas Jeremis Tayloras teigiamai atsiliepia apie siūlomą iniciatyvą. „Įrodymai byloja, kad pacientus įtraukiant į sprendimų priėmimo procesą, rečiau pasirenkama medicininė intervencija. Jie rečiau prašo nesibaigiančio gydymo, priima tinkamus, dažnai pigesnius sprendimus“, - pastebi J.Tayloras.
 
Lietuvoje situacija skiriasi
Nors specialistai pastebi, kad vaistų vartojimas kai kuriose grandyse yra per didelis, diagnostinių tyrimų laukas – dar neišnaudota erdvė. Taip pat pasigendama nuoseklaus visuomenės švietimo vaistų vartojimo, sveikos gyvensenos srityse. Poreikį parengti tokią strategiją įžvelgia tiek medikai, tiek pacientų atstovai.
 
Komentarai
Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės direktorius Valentinas Mačiulis:

- Svarbu vengti savigydos, kad ligoniai nesidalintų vaistais, kuriuos tiesiogiai paskiria gydytojas, kad nelaikytų medikamentų likučių namuose. Programa šviečiant visuomenę turi būti. Reikia skatinti atsakingą elgesį, vaistus vartoti taip, kaip nurodo gydytojas ir ne kitaip. Gydytojas turi teisę paskirti bet kokį vaistą, jo pareiga tai daryti atsakingai. Jei kalbame apie depresijos gydymą, nereikia klaidinti. Lengva depresija gali būti koreguojama ir kitais būdais, bet tai gali būti gilesnės depresijos pradžia. Jei simptomų daugėja, jie sunkėja, reikia užkirsti kelią kuo anksčiau ir nelaukti, kol susiformuos sunki jos forma. Psichotropiniai vaistai vartojami per plačiai. Tai yra nuolat akcentuojama. Psichikos sveikatos priežiūros įstatyme yra įtvirtinta, kad žmogus turi būti supažindinamas su tinkamais gydymo būdais. Švietimas - būtinas tiek pacientams, tiek ir visuomenei.
 
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos prezidentas Šarūnas Narbutas:

- Lietuvoje problema ta, kad pacientai renkasi brangesnius vaistus, kai to nereikia. Kiek žinau, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba buvo atlikusi skaičiavimus: palygino populiariausių kardiologinių vaistų vartojimą Baltijos šalyse ir Švedijoje. Nors pastaroji šalis ženkliai turtingesnė, gyventojai dažniau renkasi žemiausią kainą. Mūsų pacientai bijo, kad toks vaistas neveiks, tad perka labiau reklamuojamą. Reikalingas ne tik pacientų, bet ir gydytojų švietimas.
Modernėjančios šalies gyventojai prisitaiko prie įvairių patogumų, sveikatos problemas sprendžia vaistais. Sveikas gyvenimo būdas, maistas ir fizinė veikla gali sumažinti daugelio ligų riziką. Deja, mes kol kas neturime jokių sisteminių žingsnių, kad pacientai būtų šviečiami. Egzistuoja platus visuomenės sveikatos centrų tinklas, tačiau jų žinomumas nėra pakankamas, o ir pacientai neieško informacijos tikslingai. Todėl viešinimo akcijos yra teigiamos, žingsnis po žingsnio artėsime prie geresnių rezultatų.
 
Vilniaus miesto Antakalnio poliklinikos šeimos gydytoja Aušra Tomkutė:

- Lietuvoje atliekama per mažai tyrimų ambulatorinėje, ypač šeimos gydytojų grandyje. Per metus vos keletą jų medikas gali atlikti nemokamai. Jei pacientas už tyrimus negali sumokėti, liga gali būti nediagnozuota. Tuomet šeimos gydytojai patiria spaudimą siųsti pas specialistus, užuot diagnozavę ligą savo kabinete. Spaudimą paskirti įvairius tyrimus jaučia privačiose klinikose, kuriose tai tiesiogiai susiję su didesniu pelnu, dirbantys medikai.
Lietuvoje egzistuoja didelė maisto papildų ir nereceptinių vaistų vartojimo problema. Neretai iki gydytojo konsultacijos pacientai būna išbandę įvairiausių rūšių „veiksmingų“ papildų, tokia savidiagnostika ir savigyda ne visada yra geriausias sprendimas.
Lietuvai trūksta programos, kuri didintų pacientų, o kartu ir gydytojų sąmoningumą, atkreiptų dėmesį ne tik į paciento fizinę, bet ir psichinę bei socialinę gerovę; sveiką, aktyvų gyvenimo būdą.