Vaistų kainos Lietuvoje, kaip, beje, ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, yra turbūt vienas dažniausiai aptariamų klausimų. Valstybinės ligonių kasos direktoriaus pavaduotoja Neringa Bernotienė, sveikatos apsaugos ministrui prof. Aurelijui Verygai pristatydama VLK veiklos ataskaitą, teigė, jog vaistams kompensuoti pernai skirta 217 mln. eurų. Deja, šių lėšų neužteko.

„Naujų vaistų įtraukimas užkoduoja didėjantį išlaidų poreikį, dėl to gana sudėtinga subalansuoti biudžetą. 2015 metais PSDF biudžete buvo išskirta subeilutė kompensuojamiesiems vaistams ir lėšos skirtos inovatyviems vaistams. 2015 metais tam prireikė 8,5 milijono eurų, pernai – 13 milijonų eurų. Šiems metams prognozuojame, kad prireiks jau 17 milijonų. Gerai bent tai, kad šių metų biudžete neliko tos subeilutės“, - teigė N.Bernotienė.

Gerai ar blogai, kad eilutės neliko, klausimams su daug nežinomųjų. VLK direktoriaus pavaduotoja pripažįsta, jog nepaisant to, kad šiemet vaistams kompensuoti numatytas biudžetas didesnis – 234 mln. eurų, ryškėja problema, kad bus gana sudėtinga įtraukti bent dalį rezerviniame vaistų sąraše esančių preparatų, kuriems reikėtų maždaug 9,5 mln. eurų. Ir automatiškai inovatyvių vaistų kompensavimo išlaidos augs.

Dažnai teigiama, kad į Kompensuojamųjų vaistų sąrašą įtraukus daugiau inovatyvių vaistų generikų vartojimas turėtų sumažėti. Deja, kaip rodo pastarųjų metų statistika, išlaidos išlieka tokios pačios. Kodėl taip yra, atsakymo kol kas niekas neturi.
 
Medikai ne kartą yra siūlę, kad Kompensuojamųjų vaistų sąraše esantiems vaistams po poros metų būtų atliekami pakartotiniai vertinimai, siekiant įsitikinti, ar jų kompensavimas pasiekė užbrėžtus tikslus. Kita problema kurią kelią ir ligonių kasos, kad pacientai, nepaisant pastangų vis dėlto nelinkę rinktis pigiausių vaistų. Tiesa, pasak VLK direktoriaus pavaduotojos reikia dirbti daugiau ir su medikais, nes būtent jų pacientai klauso renkantis vaistus.

---

Komentarai
Klaipėdos universitetinės ligoninės Neurochirurgijos klinikos vadovas Antanas Gvazdaitis:

- Aš vaistų nei pats „valgau“, nei kitiems duodu. Žmonės vaistų „valgo“ dešimt kartų daugiau, tai yra tūkstančiu procentu daugiau, nei jų reikėtų. Aš su šia nuostata linkęs sutikti. Vaistų pramonė tiek išvešėjusi. Gal ir reikia jų, bet ne tokiais mastais, kiek skiriama. Būna žmonės po dešimt dvylika vaistų vartoja – nei pusryčiauti, nei pietauti nereikia. Tai ir mūsų kultūros problema. Pradžioje atrodo, kad tam tikrų vaistų reikia, bet po kelerių metų pasirodo straipsnis, jog jie neveikia.
 
Kauno klinikų Kardiologijos klinikos I kardiologijos skyriaus vadovė doc. Olivija Gustienė:

- Reikėtų atsižvelgti į finansinę pacientų padėtį. Jeigu vaistų kainos skiriasi, mažiau pasiturinti visuomenės dalis renkasi pigesnius vaistus. Be to, kompensuojamų vaistų priemokos taip pat skiriasi.
Jei gydytojas ar farmacininkas informuoja apie pigiausius preparatus, turėtų lygiai taip pat pasakyti, kuris vaistas yra originalus. Iš savo patirties perkant vaistus galiu pasakyti, kad man visada siūlo pigiausią variantą, todėl dažnai turiu pasiklausti, kuris preparatas yra originalus.
 
Be to, dalis pacientų vaistus perka už pilną kainą. Tai dažniausiai vidutinio ir jaunesnio amžiaus žmonės, kurie neturi laiko vizitui pas gydytoją. Jei jie serga lėtine liga, tokiam pacientui paprasčiau iš karto nusipirkti preparatą ir negaišti pusdienio registracijai bei konsultacijai pas gydytoją. Juo labiau, jei paciento savijauta nesikeičia ir vaistas jam tinka. 

Šeimos gydytojų asociacijos vadovas prof. Julius Kalibatas:

- Generikai yra pigesni vaistai ir daugelis įsitikinę, kad jei cheminė formulė ta pati, vaistas turėtų veikti lygiai taip pat kaip ir brangesnis. Ne visi galvoja, kad brangesni vaistai turi papildomų medžiagų, kurios pailgina veikimą, padeda geriau pasisavinti bei sukelia mažiau komplikacijų. Dažniausiai pensininkas dėl savo ekonominės situacijos pasirenka pigesnį vaistą.
 
Daug priklauso ir nuo gydytojų politikos, jie sugeba įtikinti pirkti inovatyvius vaistus. Pavyzdžiui, mano mama ir uošvė, nors apie mediciną nieko nenusimano, labai domisi gydymu ir dažnai bando gydytis pačios. Jos skaito, klausia kaimynių nuomonės. Pensininkai daugiau sveikata rūpinasi nei jaunesnioji karta. Jie pradeda patys aktyviai gydytis ir ne visada kreipiasi į mediką, dėl to suvartoja daugiau vaistų, nei iš tikrųjų reikėtų. Dažnai tokie pacientai gydosi be reikalo, kai galima problemas ir be vaistų spręsti, pavyzdžiui, parinkus tam tikrą dietą ar režimą. 


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!