Į vaistinę – ir pasiskiepyti?

Aigustė Tavoraitė
2019-05-16
Į vaistinę - ne tik nusipirkti vaistų, bet ir pasiskiepyti ar išsitirti kraują – tokia idėja brandinama Seime. Anot jos iniciatorių, tai prisidėtų prie eilių poliklinikose trumpėjimo, o ir gydytojams krūviai sumažėtų. Vaistininkai ploja rankomis, medikai gi šios idėjos „palaiminti“ neskuba.
Į vaistinę – ir pasiskiepyti?

Faktas
Europos Sąjungos farmacijos grupės duomenimis, profilaktinį skiepijimą ir biocheminius tyrimus leidžiama atlikti kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse: 18 ES šalių vaistinėse nustatomas gliukozės kiekis kraujyje, 17 – vykdomas cholesterolio nustatymas, 13– vykdoma vakcinacija.

 
Susirūpino imunizacijos lygiu
Susirūpinę mažėjančiais imunizacijos mastais ir baimindamiesi atgimstančių infekcijų Seimo nariai siūlo vaistininkams suteikti teisę atlikti lėtinių ligų valdymo ir profilaktikos programas, kartu – ir biocheminius tyrimus bei skiepijimą.
„Farmacinė rūpyba vaistinėse įteisinta dar prieš trejus metus, bet to buvo atsisakyta. Dabar matome, kad imunizacijos lygis mažėja, žmonėms yra nepatogu stovėti didelėse eilėse pas gydytojus. Todėl reikia vėl iš naujo galvoti, kaip padidinti žmonėms galimybę pasiskiepyti. Sveikatos apsaugos ministras įsakymu galėtų nustatyti, kokius skiepus gali atlikti vaistinės. Daugelyje valstybių tai leidžiama, kodėl turėtume atsilikti?“ – aiškino vienas įstatymo rengėjų konservatorius Antanas Matulas.

 
Įstatymą iš pirmo žvilgsnio sakė palaikanti ir Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė valstietė Asta Kubilienė.
Teigiama, kad įtvirtinus teisę vaistinėse taikyti prevencinės medicinos pagalbą, diagnostikos metodus ir tyrimus, pacientai būtų skatinami dar labiau rūpintis sveikata bei būtų užkertamas kelias savigydai. Tiesa, pasiskiepyti vaistinėse būtų leidžiama tik pilnamečiams asmenis. Vaistinės, kurios bus suinteresuotos teikti paslaugą, turės atitikti reikalavimus, darbuotojai apmokyti.
 
Skiepijimas – tik gydytojui prižiūrint

Tačiau gydytojai entuziazmo dėl siūlomos naujos tvarkos nerodo. „Skiepijimas – griežtai sertifikuota procedūra, kuri turi būti atliekama gydymo įstaigoje. Turime laikytis aiškių taisyklių, šalia turi būti ir gydytojas, ir slaugytojas, kuris, jei įvyksta anafilaksinė reakcija, galėtų suteikti pagalbą pacientui. Po skiepo pacientą turime stebėti mažiausiai penkiolika dvidešimt minučių. Tad klausimas, kaip tai galėtų būti užtikrinama vaistinėje?“ – svarstė šeimos gydytoja, Medikų sąjūdžio atstovė Jurga Dūdienė.

 
Juo labiau, pabrėžė ji, dar prieš vakcinavimą pacientas turi būti apžiūrėtas gydytojo – ar jis tikrai sveikas, ar jam galima suteikti paslaugą. „Jei asmuo prisiregistravęs įstaigoje, peržiūrima jo kortelė, įvertinama, ar kada nors anksčiau jam nepasitaikė alerginių reakcijų į kitus skiepus. Ši informacija labai svarbi. Klausimas, kiek į tai būtų atsižvelgiama vaistinėse – ar procedūrą atlikinės vaistininkas, ar bendrosios praktikos slaugytojas, ar šalia bus gydytojas, kuris įvertins paciento būklę? Čia yra labai daug niuansų“, – sakė ji.
 
J.Dūdienė priminė, kad net jei žmogus nutaria pasiskiepyti ne toje įstaigoje, kur priregistruotas, ir nenori mokėti už konsultaciją, tada reikia nuvykti pas savo gydytoją ir gauti leidimą skiepytis.
„Kartais tai užima apie 10–15 minučių, kartais pakanka ir penkių, jei gerai pažįsti pacientą. Nors alerginės reakcijos po skiepo yra retos, bet toks atvejis būna tas, kurį prisimeni visą gyvenimą. Tai – didelis stresas ne tik pačiam žmogui, bet visam medicinos personalui. Dažniausiai pasitaiko vietinės reakcijos – tos rankos, kur atliktas skiepas, paraudimas, patinimas“, – aiškino J.Dūdienė.
 
Dėl saugumo nemato problemos
A.Matulo manymu, kokybės klausimo sureikšminti nereikėtų. „Turi būti užtikrinta šalčio grandinė, kokybiškas skiepas, žmogus būti apmokytas. O ką mes gauname nuėję į polikliniką, skiepų kabinetą? Ar mus kas konsultuoja, apžiūri? Nežinau, ar nuo gripo skiepijantis reikėtų didelių konsultacijų. Nematau skirtumo, ar kokybiškai bus suleistas vaistas poliklinikos kabinete, ar apmokyto vaistinės darbuotojo“, – kalbėjo jis.

Parlamentaras didelių problemų nematė ir dėl paslaugų apmokėjimo: „Jei skiepą kompensuoja valstybė, nėra didelio skirtumo, kur – vaistinėje ar poliklinikoje, – bus skiepijama. Bet jei vakcina mokama, būtų dar paprasčiau šalia vaistinėje dar ir pasiskiepyti. Tad, manau, apmokėjimas galėtų būti dvigubas.“
 
Spraga – elektroninė sistema
Abejonių Medikų sąjūdžio atstovei sukėlė ir svarstymas sukurti „elektroninį tiltą“ tarp šeimos gydytojo ir vaistininko. „Sunku dabar įsivaizduoti, kaip galėtų būti palaikomas tas ryšys. Kaip man imtis atsakomybės už kažkur esantį pacientą – telefonu, klausimus apie jo sveikatą atsakinėti elektroniniu paštu? Jei viskas būtų surašyta elektroninėje erdvėje, viskas būtų gerai. Svajonė, kad visa informacija apie pacientą joje atsidurtų. Bet dabar gi situacija tokia, kad ne tik senesnė, bet ir dabartinė ne visa informacija ten yra įkeliama. Kol kas tai sunkiai įgyvendinama, nes užima daugiau laiko nei pasilikti popierinį dokumentą“, – dėstė šeimos gydytoja.
 
Juo labiau įstatymo iniciatorių teiginys, kad galimybė vaistinėse atlikti profilaktinį skiepijimą būtų itin parankus epidemijų metu, J.Dūdienei pasirodė nelogiškas. „Epideminė situacija tam yra dar nepalankesnė. Tokiu metu vaistinėse natūraliai susidaro milžiniškos eilės, dar didesnės nei poliklinikoje. Galima įsivaizduoti, kas vyksta epidemijos metu, kai aplinkui daugybė čiaudinčių, kosėjančių žmonių. Tad ne medicinos įstaigose, o vaistinėje yra didesnis epideminis pavojus ir virusų sklaida. Klausimas, ar pavyks įrengti skiepų kabinetą su atskiru įėjimu. Matyt, tam ryšis tik didieji tinklai, kurie turi galimybes“, – kalbėjo pašnekovė.


 
Komentaras
Lietuvos vaistinių asociacijos vadovė Dangutė Mikutienė:

- Džiugu, kad Seimo nariai reaguoja į esamą situaciją, kai stebimi įvairių ligų protrūkiai, ir taip siekia padidinti tiek skiepų, tiek kitų įvairių paslaugų prieinamumą vaistinėse. Dar neseniai Sveikatos apsaugos ministerijoje organizuotas pasitarimas dėl imunoprofilaktikos vaistinėje, kur dalyvavo daug atsakingų institucijų darbuotojų, Profesinių sąjungų, universiteto atstovų, ir dauguma pasisakė už vadinamąjį trečią modulį.
 
Pagal jį būtų keičiami teisės aktai, nustatyti reikalavimai vaistinėms, parengtas specialus farmacinės rūpybos modelis, kad būtų suteiktos papildomos kvalifikacijos farmacijos specialistams, kad jie galėtų atlikti šias paslaugas. Be abejo, tokios paslaugos bus teikiamos ne visose vaistinėse, nes turi būti įrengta atskira patalpa (tuo savo sąskaita turės pasirūpinti vaistinė), darbuotojai tam pasirengę. Europos Sąjungos šalyse tai nėra naujiena – rengiami kursai, kurie suteikia papildomas kompetencijas farmacininkui. Darbdaviai noriai prie to prisidėtų. Atlikti tyrimai rodo, kad papildomos vaistinėse teikiamos paslaugos sumažina eiles poliklinikose, net mažina PSDF išlaidas.
 
Padėti suvaldyti galimas situacijas nutikus netikėtiems atvejams, siekiant jų išvengti galėtų e.sveikata. Per ją vaistininkas, dirbdamas vienoje grandyje su gydytoju, galėtų šiuos klausimus aptarti. Kitose šalyse išbandomas eksperimentinis modelis, kaip tai veikia, tą galėtume taikyti ir mes. Be abejo, už tam tikras paslaugas turėtų būti apmokama, numatyti įkainiai.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris