Baiminamasi sumažinti paslaugos kokybę
Šiuo metu paslaugas pacientams gali suteikti tiek vaistininkas, tiek farmakotechnikas, kuriam pakanka nuotolinės vaistininko priežiūros. 
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto prodekanas prof. dr. Valdas Jakštas įsitikinęs, kad leisdami ir toliau dirbti vaistininkams nuotoliniu būdu sumažinsime paslaugų kokybę.
 
„Nuolatinė farmakotechnikų darbo priežiūra yra būtina. Jei tuo metu specialistas tiesiogiai nesusisiektų su vaistininku, negalėtume tikėtis kokybiškos paslaugos. Be to, suvienodindami šias dvi skirtingas profesijas nebeatitiksime Europos Sąjungos teisės aktų“, - apkreipia dėmesį profesorius.
Anot jo, reikėtų prisiminti ir studentų, pasirinkusių farmakotechniko specialybę, teisėtus lūkesčius – baigus studijas gauti darbą. O dabar sukuriamos sąlygos šio darbo negauti.
 
Vaistinės užsidarys
Savo ruožtu Laisvosios rinkos instituto ekspertė Gintarė Deržanauskienė atkreipia dėmesį, jog jei šis įstatymas įsigaliotų, prognozuojama, kad apie trys šimtai penkiasdešimt farmakotechnikų netektų darbo, o regionuose užsidarytų apie šimtas penkiasdešimt vaistinių – kas sudaro apie vienuolika procentų visų vaistinių.
 

„Taigi ant vienos lėkštutės turime galimai geresnę paslaugą, ant kitos – uždarytą vaistinę. Kas yra priimtiniau vartotojui, ko gero, net ir nekyla klausimas. Be to, kokybė yra užtikrinama konkurencijos būdu, kuri šiandien, kol rinka yra nesumažėjusi, pakankamai didelė“, - kalba Laisvosios rinkos instituto ekspertė Gintarė Deržanauskienė.

 
Nors už farmakotechnikų darbą vaistinėse pasisakantys atstovai, kaip vieną pagrindinių priežasčių, kodėl šie negali būti palikti vaistinėse vieni, įvardija esą dabar nepaisoma Europos Sąjungos keliamų kokybės reikalavimų, anot G.Deržanauskienės, jau pačioje Europos Sąjungos direktyvoje yra užsimenama, kad šalis gali pati reguliuoti farmakotechnikų darbą atsižvelgdama į jų kvalifikacijos lygį.
 
Jai pritaria ir Kauno kolegijos Medicinos fakulteto Farmakotechnikos katedros vedėjas Aurimas Galkontas atkreipdamas dėmesį, kad kolegijoje jau seniai mokslas orientuotas į praktinę veiklą, todėl čia specialistai gauna stiprių įgūdžių.
„Katedroje dėstantys farmakotechnikai yra beveik visi praktikai. Jie pasidalino nesuprantantys, iš kur atėjusi nuostata, kad vaistininkams konsultuojant nuotoliniu būdu, nukenčia paslaugos kokybė. O jei priimsime įstatymą, neatitinkantį farmakotechnikų poreikių, ši specialybė bus nerengiama. Farmakotechnikai išnyks“, - įspėja A.Galkontas.
 
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dėstytoja Indrė Trečiokienė nėra linkusi į interpretacijas. Remiantis Europos Sąjungos direktyva, neužtikrinant tiesioginio vaistininkų darbo, yra tiesiog pažeidžiami reikalavimai vaistininkams teikti informaciją apie vaistus.
„Ilgalaikės pasekmės – tai yra tinkamas farmacinės paslaugos teikimas ir visuomenės interesai – nulemia trumpalaikes pasekmes, apie kurias kalba oponentai“, - teigia specialistė.
 
Jai antrina ir antradienį „Facebook“ nuomonę apie tai išdėstęs Vilniaus universiteto profesorius Vytautas Kasiulevičius.
„Esu 100 procentų įsitikinęs, kad vaistinėje turi dirbti bent vienas vaistininkas, kuris baigė universiteto studijas. Suprantu, kad aš, Vilniaus universiteto, kuris rengia vaistininkus, atstovas, atrodau šališkas, bet tokia farmacijos praktika yra beveik visose Europos šalyse.
Šimtmečiais vaistininkai Lietuvos žmonių sąmonėje buvo suvokiami ne kaip pardavėjai, o labiau patarėjai įvairiais žmonių sveikatos klausimais. Pagaliau tą sako visa visuomenės struktūra. Vaistinėse pagrindiniai yra vaistininkai, bažnyčiose - kunigai, o advokatų kontorose - advokatai.
 
Visų šių profesijų padėjėjai labai svarbūs ir reikalingi, bet kiekviena komanda turi dirbti kartu, o vieno, gal net svarbiausio, komandos nario ištrėmimas į virtualią realybę neduos gerų rezultatų. Tą patį rodo ir daugumos Europos šalių patirtis. Todėl raginu Seimo Sveikatos Reikalų komiteto narius rytoj pasipriešinti vaistinių tinklų norui taupyti kaštus ten, kur būtina kompetencija“, - savo profilyje rašė prof. V.Kasiulevičius.
Kurioje pusėje atsidurs Seimo valdantieji, kol kas nežinia. Penkerius metus atidėtas klausimas ir toliau lieka be atsakymo.

---

 
Komentaras 
Lietuvos vaistinių asociacijos pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė:

- Vietoje to, kad būtų ieškoma sprendimų, kaip išgelbėti šalies vaistines ir užtikrinti pacientams vaistų bei farmacinių paslaugų prieinamumą, elgiamasi priešingai. Nuo Naujųjų įsigalios Farmacijos įstatymo nuostata, kuri numato, kad vaistinėje visą darbo dieną fiziškai turi būti bent vienas vaistininkas. Vadinasi, mažosios vaistinės, kuriose iki šiol dirbo tik nuotoliniu būdu vaistininko prižiūrimas farmakotechnikas, susidurs su išlikimo klausimu, o skirtumas tarp vaistininkų paklausos ir pasiūlos dar labiau išaugs.
 
Pakaktų išlaikyti esamą tvarką – kad vaistinėje besidarbuojantis farmakotechnikas nuotoliniu būdu būtų prižiūrimas vaistininko, kaip tai daroma ir kitose ES šalyse, pavyzdžiui, Danijoje. Tai ypač aktualu kovojant su pandemija, kuri parodė, kad darbai vyksta ir nuotoliniu būdu, o fizinį kontaktą naudinga apriboti visais įmanomais būdais. 
Kyla nerimas stebint, kaip iš gyventojų netrukus bus atimta galimybė įsigyti vaistus ir gauti farmacines paslaugas. Šioje situacijoje nukentės ne tik kvalifikuoti specialistai, likę be darbo, bet ir pacientai, kurie kartais turės vykti net ir į kitą miestelį ieškodami vaistinės. Turime ne vieną atvejį, kuomet duris privalės užverti ir vienintelė miestelyje esanti vaistinė, kai kita yra už keliasdešimties kilometrų.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!