Palyginus su Europos Sąjungos (ES) šalimis, Lietuvoje tik neseniai suvoktas neišnaudotas vaistinės potencialas sveikatos sistemoje. Lietuvos farmacijos įstatymo pataisoje vaistininkui suteikiama galimybė teikti farmacinės rūpybos paslaugas vaistinėse, šias paslaugas apibrėžiant plačiąja prasme. Vis dėl to, specialistų teigimu, dar trūksta išsamesnio reglamentavimo, kuris užtikrintų kokybę ir minėtų paslaugų prieinamumą pacientui.
„Labai džiaugiuosi, kad Lietuva pasekė ES senbuvių pavyzdžiu ir suprato farmacinės rūpybos paslaugų vertę pacientui bei sveikatos priežiūros sistemai“, – teigia PGEU generalinė sekretorė Jūratė Švarcaitė.
ES valstybių vaistinėse farmacinė rūpyba šiandien plačiai diegiama arba jau įdiegta, o Lietuvoje ši praktika turėtų įsigalioti nuo kitų metų pradžios – sausio 1 d. Tačiau kol kas nėra aišku, kaip konkrečiai turėtų veikti farmacinė rūpyba (FR). Europos Sąjungos farmacinės grupės (Pharmaceutical Group of the European Union (PGEU)) generalinė sekretorė Jūratė Švarcaitė pastebėjo, kad baimintis nereikia, nes iki kitų metų sausio dar yra laiko pasiruošti atitikti keliamus reikalavimus.
„Labai džiaugiuosi, kad Lietuva pasekė ES senbuvių pavyzdžiu ir suprato farmacinės rūpybos paslaugų vertę pacientui bei sveikatos priežiūros sistemai: galutinis naudos gavėjas visais atvejais yra pacientas, tačiau farmacinės rūpybos paslaugos taip pat padės sutaupyti biudžeto lėšas, susijusias su neracionaliu vaistų vartojimu“, – pabrėžė PGEU generalinė sekretorė.
J.Švarcaitės teigimu, farmacinės rūpybos paslaugos reikalauja investicijų. Laikas, skiriamas vaistams išduoti, farmacinės rūpybos paslaugų atveju skiriamas paciento gydymosi rezultatų gerinimui ir dažnai neturi sąsajos su pardavimu. Taip pat šių paslaugų suteikimui reikalingos specialios priemonės, inventorius, investicijos į vaistinės patalpas, kompetentingi specialistai. Taip pat būtina ir prieiga prie paciento sveikatos kortelės.
„Didžiąja dalimi vaistinių sektorius yra privatus, todėl valstybės, siekdamos paskatinti naujų paslaugų diegimą, į šias paslaugas investuoja. Tokiu būdu yra užtikrinama, kad vaistinės gali teikti išplėstines paslaugas, lengvai prieinamas visiems pacientams. Valstybė farmacinės rūpybos vertę skaičiuoja sutaupydama lėšas, susijusias su nereikalingais vizitais pas gydytoją, hospitalizacijos kaštais, neracionaliu vaistų vartojimo mažinimu, paciento nedarbingumu ar sumažėjusiu produktyvumu“, – farmacinės rūpybos privalumus vardijo J.Švarcaitė.
Farmacinė rūpyba Lietuvoje galėtų užpildyti tam tikras pacientų gydymosi spragas, kurios atsiranda dėl sudėtingo gydymosi proceso (kai vartojama 3-4 ar daugiau vaistų), didelio gydytojų užimtumo, mažai dėmesio paciento įgalinimui prisiimti didesnę atsakomybę savo gydymosi procese. Tinkamas kompetencijas įgijęs vaistininkas gali reikšmingai pagerinti sergančiųjų lėtinėmis ligomis – tokiomis kaip bronchinė astma, cukrinis diabetas, širdies kraujagyslių sistemos ligos – pacientų gydymosi rezultatus, sudaryti pacientui patogų ir farmakologiškai teisingą vaistų vartojimo planą, padėti jam jo laikytis, sumažinti ar išvengti nepageidaujamų reakcijų į vaistą potyrius ir, galiausiai, reikšmingai pagerinti paciento gyvenimo kokybę.
PGEU generalinės sekretorės teigimu, vaistininko teikiamos paslaugos leistų pacientui pasiekti gydytojo paskirto gydymo teikiamą naudą, padės išvengti galimos žalos susijusios su netinkamu vaistų vartojimu, taip pat leis anksti nustatyti tam tikras sveikatos problemas, tinkamai nukreipti pacientą sveikatos sistemoje.
FR paslauga, kuri yra geriausiai išplėtota ES – tai paciento vartojamų vaistų periodinė peržiūra ir plano sudarymas. Antra pagal populiarumą paslauga, kuri būtų naudinga ir Lietuvos pacientams – pagalba gydymosi proceso pradžioje. Ji teikiama lėtinėmis ligomis sergantiems pacientams, kuriems gydymas paskirtas pirmą kartą. Tyrimo metu Junginėje Karalystėje įrodyta, kad ši paslauga stipriai pagerina paciento būklės kontrolę ir sustabdo ligos progresavimą. Ji taip pat padėtų sutaupyti nemažai biudžeto lėšų.
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.JPG "Vilma Verygienė, Sonata Užupytė, Rūta Vyšniauskaitė ir Rasa Dikčiuvienė (taip pat į renginį negalėjusios atvykti Virginija Šneider ir Rasa Ščerba) darbą „Eurovaistinėje“ pradėjo prieš dvidešimt metų ir, kaip sakė renginio vedėjas, per tuos metus nė karto nesulaužė ištikimybės.")
.jpg)
.jpg)
Komentuoti: