Farmacinė rūpyba padės sumažinti neracionalų vaistų vartojimą

Ana Daukševič
2014-09-12
„Įdiegus farmacinę rūpybą vaistinės labiau atsigręžtų į pacientą. Galėsime suteikti žmogui visą reikiamą informaciją apie vaistų vartojimą, jų poveikį, o esant būtinybei informuoti gydytoją“, - teigia Vaistinių asociacijos direktorė Elena Kvedarienė. Tiesa, direktorė tikina, jog vaistininkai nesiekia pakeisti medikų. Jie tėra tik tarpininkai, padedantys užkirsti kelią ligoms bei laikytis pacientams paskirto gydymo.
Farmacinė rūpyba padės sumažinti neracionalų vaistų vartojimą
Lietuva viena paskutiniųjų Europos Sąjungoje, kur vaistinėse nevykdoma farmacinė rūpyba.

Tikslas – bendradarbiauti

„Farmacinė rūpyba labai naudinga pacientui, nes visų pirma tai jo ir vaistinės specialisto bendradarbiavimas komandoje kartu su gydytoju. Sergant lėtinėmis ligomis, kuomet reikalinga nuolatinė specialisto priežiūra, farmacinė rūpyba – nepamainoma paslauga. Ji leidžia žmogui būti labiau prižiūrimam - pacientas gautų dar daugiau pagalbos, paslaugų. Norėčiau tikėti, kad jau kitais metais mūsų vaistininkai turės galimybę tokias paslaugas teikti“, - teigia Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedros dr. Vaidas Skyrius (nuotr.). Antrina jam ir E.Kvedarienė: „Farmacinė rūpyba tai ir vaistininko bendradarbiavimas su gydytoju. Kai ši sistema bus įdiegta turėsime tiesioginį ryšį su medikais, matysime paciento vaistų kortelę. Galėsime stebėti, kokie medikamentai skirti žmogui, kaip jie sąveikauja tarpusavyje. Taip pat galėsime matyti atliktų tyrimų rezultatus – spaudimą, gliukozės kiekį kraujyje. Vaistinės labiau atsigręžtų į pacientą. Manau, kad tai teiks didelę naudą.“
V.Skyrius ramina esą farmacinės rūpybos nereikėtų suvokti kaip mediko darbo perleidimo vaistininkui. „Jokiu būdu farmacinės rūpybos nereikia suprasti kaip gydymo atidavimo į vaistininkų rankas. Pastarieji tėra tik tarpininkai tarp mediko ir paciento. Gydymą skiria ir diagnozuoja gydytojas, vaistininkas prižiūri pacientą, stebi, ar teisingai vartojami vaistai, ar visi jie suderinti, kaip keičiasi žmogaus savijauta ir pan. Jeigu vaistininkas mato, jog paciento sveikatos rodikliai nuo jam skirtų medikamentų negerėja, informuoja apie tai gydytoją. Jis gi gali priimti sprendimą ką nors keisti. Neretai eilės pas specialistus, šeimos gydytojus būna didelės, todėl čia į pagalbą jiems ateina vaistininkas“, - paaiškina V.Skyrius.


Taikys užsienio praktiką

„Mūsų šalis viena paskutiniųjų Europos Sąjungoje, kur vaistinėse nevykdoma farmacinė rūpyba. Kalbu ne tik apie vaistų vartojimo stebėseną, bet ir įvairių programų vykdymą. Dabar mūsų šalyje to neleidžia įstatymas. Norėtume vykdyti diabeto programą, tačiau ne tik žiūrėti, kaip pacientai vartoja medikamentus, bet ir kokį poveikį jie turi. Be to, galėtume atlikti tyrimus – paimti kraujo mėginį, nustatyti cukraus kiekį kraujyje. Šiuo metu to daryti negalime. Taip pat neturime galimybės atnešti pacientui vaistų į namus“, - sako E.Kvedarienė (nuotr.). Tačiau ar vaistininkai yra kompetentingi atlikti tyrimus arba išsamiai konsultuoti žmogų dėl jam paskirtų medikamentų? E.Kvedarienė tokias abejones išsklaido: „Lietuvoje vaistininkų paruošimas yra geras. Jie gauna visą reikiamą informaciją apie vaistų poveikį, jų suderinamumą. Kitose šalyje, pavyzdžiui, Anglijoje, vaistininkai gali išrašyti netgi receptus pacientams, kurie serga lėtinėmis ligomis. Žmonėms nebereikia eiti pas gydytoją vien tik tam, kad gautų receptą. Daugelyje ES valstybių vaistinėse gyventojai yra ir vakcinuojami. Tai taip pat sumažina medikų darbo krūvį, nes paskiepyti žmogų gali vaistininkas. Be abejo, jie tam yra specialiai paruošiami, išlaiko vakcinavimo kursus. Visa tai galėtume pritaikyti ir Lietuvoje, galimybės tikrai yra plačios.“
V.Skyrius taip pat pabrėžia, jog farmacinės rūpybos nereikėtų suprasti vien tik kaip vaistų vartojimo stebėsenos. „Jokiu būdu negalima taip siauriai suvokti šios paslaugos. Ji yra platesnė, susijusi ir su ligų profilaktika. Žmonės kreipęsi į vaistininką gali būti papildomai konsultuojami sveikos gyvensenos klausimais, skatinami atsisakyti žalingų įpročių, stebėti savo organizmą“, - aiškina V.Skyrius. 

Poreikis didelis
„Žmonės negali visko žinoti apie jiems skiriamus vaistus. Dažniausiai galvojama, jei pavadinimai skiriasi, reiškia tai visiškai skirtingi medikamentai, tačiau taip nėra. Kai bus įdiegta farmacinė rūpyba, tokių klaidų galėsime išvengti. Be to, pacientui gali būti skirti vaistai, kurie tarpusavy nėra suderinami. Kaip? Paprasčiausiai vienas gydytojas skiria vieną medikamentą, kitas – kitą, o trečią vaistą nusiperka pats pacientas kaip nereceptinį preparatą. Galimybės pasidalinti informacija ir sužinoti, kas pacientui buvo skirta anksčiau, nėra“, - tikina E.Kvedarienė. Situaciją, anot Vaistinių asociacijos vadovės, keistų farmacinės rūpybos įdiegimas.

„Be abejo, kiekvienas medikamentas turi vartojimo aprašą ir žmogui turėtų jį perskaityti, tačiau kuo vyresnis pacientas, kuo daugiau gretutinių ligų jis turi, tuo didesnė tikimybė, kad pasireikš nepageidaujama reakcija“, - problemas įvardina ir V.Skyrius. Anot jo, kitose šalyse populiari praktika kartą per metus peržiūrėti pacientų vartojamus vaistus, galėtų būti pritaikyta ir Lietuvoje. „Užsienio šalyse vyresniems asmenims, sergantiems lėtinėmis ligomis kartą per metus atliekama vartojamų vaistų peržiūra. Vaistininkai nuodugniai įvertina, kokius vaistus vartoja pacientas, konsultuoja, ko reikėtų vengti ir ko nereikėtų derinti su vartojamais medikamentais. Pas mus tokios praktikos kol kas nėra, tačiau kitų šalių patirtis rodo, jog ji duoda apčiuopiamą naudą“, - tikina V.Skyrius.

 
Komentaras
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Antanas Matulas:


- Turėjau galimybę susipažinti su farmacinės rūpybos paslauga Prancūzijoje ir Belgijoje. Man patiko, jog tose šalyse vaistininkai gali padėti kontroliuoti paskirto gydymo efektyvumą, stebėti ir konsultuoti dėl vaistų vartojimo. Vaistininkai taip pat gali atlikti minimalius tyrimus. Manau, žmogui būtų naudinga, jeigu suteiktume teisę vaitininkams teikti farmacinės rūpybos paslaugą. Pagaliau dokumentuose, Sveikatos programoje esame įrašę, jog diegsime farmacinę rūpybą. Juolab kad tai naudinga ir pačiai sveikatos sistemai. Žmonės neretai vartodami vaistus dėl mažiausios priežasties turi kreiptis į gydytoją, kai tuo tarpu profesionalus farmacininkas galėtų suteikti išsamią informaciją apie medikamentų vartojimą, jo efektyvumą. Tai gali prisidėti prie eilių pas gydytojus mažinimo.
Kartais žmonės vartoja vaistų, kurie gali slopinti vienas kito poveikį, arba atvirkščiai – turi tą pačią veikliąją medžiagą. Tokiais atvejais praverčia vaistininkų konsultacijos.
 
Faktai apie farmacinę rūpybą
Farmacinė rūpyba apima įvairiapusę paciento, kuriam paskirtas farmakologinis gydymas priežiūrą sudarant gydymo priežiūros planą ir siekiant optimalaus farmakologinio gydymo rezultato ir geresnės paciento gyvenimo kokybės. Vaistininko, teikiančio farmacinės rūpybos paslaugas, darbas yra pradedamas nuo vaisto vartojimo problemos identifikavimo. Bendradarbiaujant su pacientą gydančiu gydytoju yra nustatomas tikslas, kurio bendromis pastangomis yra siekiama, sukuriamas individualus planas, kaip tikslo bus siekiama. Pacientas pradeda gydytis pagal nustatytą planą, o vaistininkas nuolatos prižiūri procesą, aprūpina pacientą visomis reikiamomis priemonėmis, tame tarpe ir vaistais. Sutartu metu pacientas lankosi vaistinėje, gauna individualias konsultacijas, įvertinami jo sveikatos būklės pokyčiai ir vertinama, kaip sekasi siekti užsibrėžtų tikslų. Jei planas neduoda reikiamų rezultatų, planas kartu su gydytoju peržiūrimas, keičiamas ir gydymas tęsiamas toliau.
PSO duomenis, iki 50 proc. pacientų nesilaiko gydymo plano: vartoja vaistus neteisingai, kai kada jų iš viso nusprendžia nevartoti, nes pvz., patiria nepageidaujamą vaisto poveikį. Dėl to jų lėtinė liga prastai kontroliuojama, paskirtas gydymas neveikia, pacientai patenka į gydymo įstaigą kai jų būklė tampa kritinė.
Atidesnis dėmesys paciento sveikatos būklei leidžia išvengti nepageidaujamų reakcijų, su netinkamu vaistų vartojimu susijusių hospitalizacijų skaičių, žmogus išlieka ilgiau darbingas ir taip teikia naudą valstybei, nes moka mokesčius ir kuria pridėtinę vertę. 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris