„Eurovaistinė“: šį rudenį 40 proc. išaugo vitamino D pardavimai
www.lsveikata.lt
2016-11-25
Lietuviai vaistinėse vis dažniau teiraujasi, kaip nepritrūkti vienos svarbiausių organizmui statybinių medžiagų – vitamino D. Palyginus su praėjusiais metais, maisto papildų su vitaminu D pardavimai spalio ir lapkričio mėnesiais išaugo 40 proc., praneša vaistinių tinklas „Eurovaistinė“.
Vitaminas D itin aktualus šaltuoju metų laiku, mat peršalimo arba virusinės infekcijos puola rečiau, kuomet šio vitamino kiekis yra normalus.
„Jei visus metus didžioji dauguma vaistinės klientų domisi multivitaminų kompleksais, į kurių sudėtį įeina ir vitaminas D, tai susidomėjimas būtent šio vitamino papildais išauga šaltesniu periodu, ypač rudenį. Panašiai didėja ir paklausa žuvų taukams, kurių sudėtyje ne tik vitaminai D ir A, bet ir Omega-3 riebiosios rūgštys“, - tendencijas komentuoja „Eurovaistinės“ vaistininkė Asta Trumpienė.
Pasak dietologijos klinikos „Dietos sistema“ gydytojos dietologės Daivos Pipiraitės, būtent su vitaminu D ir Omega-3 riebalais atlikta daugiausia mokslinių tyrimų, patvirtinančių papildų vartojimo naudą.
„Yra duomenų, kad vitaminas D veikia imuninę sistemą, moduliuoja imuninį, antimikrobinį atsaką, jo papildai gali būti naudingi žmonėms, sergantiems infekcinėmis ligomis. Gausybė tyrimų rodo, kad šio vitamino stoka sąlygoja padidintą riziką susirgti infekcijomis.
Vitamino D vartojimas padeda apsaugoti vaikus nuo kvėpavimo takų infekcijų. Taip pat tyrinėjama kaip vitaminas D padeda gydyti tuberkuliozę“, - sako gydytoja ir priduria, kad vitamino D stoka labiau būdinga vyresnio amžiaus žmonėms, nutukusiems, mažai būnantiems saulėje bei pilnai krūtimi maitinamiems kūdikiams.
Vaistininkės A.Trumpienės teigimu, nors per pastaruosius kelis metus klientai vis labiau supranta vitaminų naudą, vitamino D stinga daugeliui.
„Vitaminas D žmogaus organizme turi dvi formas: yra vitaminas D3 ir vitaminas D2. Vitaminą D3 mes pasigaminame dėl saulės poveikio, o vitaminą D2 gauname su maistu. Vis dėlto, didžiąją metų dalį Lietuvoje saulės trūksta, o su maistu gaunamo vitamino D kiekiai yra labai nedideli, nes vartojame mažai riebios žuvies produktų“, - esmines vitamino D stygiaus priežastis komentuoja specialistė.
Gydytoja D.Pipiraitė papildo, kad su maistu gaunamos vitamino D dozės sudaro gana mažą dalį viso reikalingo šio vitamino kiekio.
„Vitamino D yra daugelyje gyvūninių produktų, tokių kaip žuvis, kiaušiniai, praturtintas pienas, menkių kepenų aliejus. Riebią žuvį (lašišą, silkę) patartina valgyti 1-2 kartus per savaitę, tačiau dar svarbiau stengtis kuo dažniau būti gryname ore – tiek vasaros metu, tiek ir žiemą kasdien bent 10 minučių pabūti saulėje“, - pataria gydytoja dietologė.
Jeigu dažnai kyla problemų dėl imuniteto, dažni peršalimai, sergama lėtinėmis kepenų ar inkstų ligomis, vaistininkė A.Trumpienė pataria pasidomėti, koks yra vitamino D kiekis kraujyje.
„Vitaminas D taip pat svarbus normaliai dantų ir kaulų būklei, tad, trūkstant šio vitamino, didėja osteoporozės, kaulų lūžių ir dantų ligų rizika. Be to, pastaruoju metu vitamino D stygius pradėtas sieti ir su dažnesniais onkologiniais bei širdies ir kraujagyslių susirgimais, nervų ir psichikos ligomis“, - sako „Eurovaistinės“ specialistė ir, kilus įtarimų, skatina kuo greičiau pasikonsultuoti su gydytoju ar vaistininku.
.jpg)
Komentuoti: