Konferencijos tikslas – įvardyti pagrindinius Lietuvos vaistų politikos tikslus ir uždavinius. Ar apskritai Lietuvai reikia naujų vaistų? Sutelkus asmenis, priimančius sprendimus dėl vaistų kompensavimo, bus aptarta, kaip tobulinti vaistų politikos sistemą. Konferencijoje dalyvaus sveikatos apsaugos ministras Juras Požela, LMA Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus primininkas, LMA tikrasis narys prof. Vytautas Basys, Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos Vaistų saugumo ir informacijos skyriaus vyr. specialistė Jolanta Gulbinovič ir kiti.
 
Pasak Amerikos prekybos rūmų Lietuvoje Sveikatos komiteto vadovės, advokatės Rūtos Pumputienės, tai jau antroji LMA ir LAWG kartu organizuojama konferencija apie inovacijas farmacijoje. Praėjusiais metais buvo diskutuojama apie tai, kad Lietuvos pacientus inovatyvūs vaistai pasiekia labai vėlai. „Esame beveik paskutinėje vietoje, palyginti su kitomis Europos šalimis pagal naujausių vaistų prieinamumą.
 
Šiuo metu Lietuva tam skiria apie 255 milijonų eurų, tačiau galima tą patį biudžetą išnaudoti gerokai efektyviau. Pavyzdžiui, sumažinus generinių vaistų kainas, sutaupytas lėšas skirti inovatyviems vaistams kompensuoti. Būtina užtikrinti ir didesnį viso kompensavimo proceso skaidrumą, pagal tarptautinę praktiką išplėsti pacientų prieinamumo inovatyviems vaistams schemų naudojimą.
 
Taip pat turi būti realiai planuojamos PSDF biudžeto išlaidos, o pagal pacientų prieinamumo schemas vaistų gamintojų grąžintas lėšas reikia skirti inovatyviems vaistams kompensuoti. Priemonių yra daug. Svarbu, kad būtų politinė valia ir noras kuo efektyviau dirbti ir naudoti turimą biudžetą“, - teigia R.Pumputienė.
 
Pasak konferencijos organizatorių, žmonių gyvenimo trukmės pailgėjimas 40–59 proc. daugelyje pasaulio šalių siejamas su inovatyvių vaistų vartojimu. Gyvenimo trukmė ilgėja ir dėl pažangos gydant širdies ir kraujagyslių ligas bei vėžinius susirgimus.
 
Kita vertus, pasaulyje kuriami nauji, itin efektyvūs imunoterapiniai vėžinių susirgimų gydymo metodai. Į šią sritį investuoja tokios kompanijos kaip „Google“. Vis plačiau taikoma genų terapija, o sparti genomo analizės pažanga leidžia kalbėti apie individualią mediciną, kai kiekvienam pacientui vaistas bus pritaikomas pagal jo genetinį profilį siekiant padidinti gydymo efektyvumą. Deja, tokie inovatyvūs gydymo būdai, naujos kartos vaistai kainuoja itin brangiai. Ar jie pasieks visus, kuriems reikia tokios pagalbos?