Vyriausybė suplanavo, kad tam kitų metų biudžete prireiks 200 tūkst. eurų. 
Sveikatos apsaugos ministro atstovė spaudai Lina Bušinskaitė-Šriubėnė BNS sako, kad Jungtinė Karalystė iki šiol atliko didelį vaidmenį vertinant paraiškas registruoti vaistus, taikant savitarpio pripažinimo ir decentralizuotas procedūras, dažnai vykdė referencinės šalies funkcijas – buvo pagrindinė paraiškų vertintoja.
 
Europos vaistų agentūra, išduodanti leidimus pardavinėti vaistus ES, įsikūrusi Londone, o Didžioji Britanija itin aktyviai dalyvauja agentūros veikloje.
„Jungtinei Karalystei išstojus iš ES, jos funkcijas vaistų sektoriuje turės perimti ES valstybės narės, pavyzdžiui, perimti referencinės šalies funkcijas, kurias vykdė Jungtinė Karalystė, atlikti referencinės šalies funkcijas, kai bus teikiamos naujos paraiškos registruoti vaistus, o Europos vaistų agentūra bus perkelta į Nyderlandus“, – BNS sakė L.Bušinskaitė-Šriubėnė.
 
Anot jos, Jungtinei Karalystei pasitraukus iš bendrijos, valstybei nebus taikomi bendros rinkos principai dėl vaistų, todėl reikės peržiūrėti vaistų registrą, bylas tų vaistų, kurie įregistruoti Jungtinės Karalystės subjektų vardu, užtikrinti, kad Britanijoje gaminamus vaistus importuotų juridiniai asmenys, įsteigti ES ir turintys gamybos licenciją.
 
„Todėl pirmiausia Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai padidės darbo krūvis, nes jai gali reikėti perimti tam tikras funkcijas, atliekamas referencinių šalių, prisiimti daugiau pareigų ES institucijose vaistų klausimais, taip pat užtikrinti vaistų importą į Lietuvą iš Jungtinės Karalystės, kaip trečiosios šalies statusą turinčios valstybės“, – paaiškino ministro patarėja.
Jungtinė Karalystė iš Europos Sąjungos turėtų pasitraukti kitų metų kovą. Šiuo metu vyksta derybos dėl būsimų ES ir Britanijos santykių ateities.