Norėjo pasigirti, bet..

VLK direktorius Algis Sasnauskas ir Vaistų kompensavimo skyriaus vedėja Kristina Garuolienė apsilankyti Seimo Sveikatos reikalų komitete turėjo ne visai savo noru. Komitetas įpareigojo tiek VLK, tiek ir Sveikatos apsaugos ministeriją atsiskaityti už užduočių, kurios jiems buvo paskirtos dar praėjusių metų pabaigoje, atlikimą. Kokios to užduotys? Trumpai tariant – gerinti centralizuotai perkamų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimą. Tiesa, ministerijos atstovai šį kartą nedaugžodžiavo – atsiuntė komiteto nariams raštą esą sutinka su viskuo, ką pasakys VLK ir posėdžio metu daugiau nieko nebepridėjo. 

Už tad pristatydama VLK darbus, K.Garuolienė gyrėsi esą centralizuotai pirkti vaistus jiems sekasi vis geriau. „Praėjusiais metais buvo vykdomos derybos dėl monopolinių pozicijų ir taip sutaupyti septyni milijonai litų. Iki tol tai nebuvo daroma. Dabar derėtis planuojama ne tik dėl centralizuotų, bet ir kompensuojamųjų medikamentų. Praėjusiais metais pirmą kartą buvo nustatyti ir aiškūs centralizuotai perkamų vaistų įtraukimo į sąrašą kriterijai. Vaistų paskirstymo procesas taip pat optimizuojamas. Nuo šiol gydymo įstaigoms vaistai skirstomi ne pagal jų pateiktus prašymus, bet analizuojant kiek ir kokių paslaugų jos teikia“, - vardino K.Garuolienė. Tačiau vos tik jai pabaigus pristatymą pasipylė komentarai iš D.Mikutienės, kuriai, panašu, tikrai neatrodo, jog viskas einasi kuo puikiausiai. Pirmiausia Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė „įkando“ VLK už tai, kad iki komiteto pastabų jie nė nepastebėjo, kad perkant ir skirstant gydymo įstaigoms medikamentus, vienų kiekis nurodomas miligramais, kitų - ampulėmis, trečių - pacientų „galvomis“. Kaip pasiaiškino K.Garuolienė? Niekaip. Tepasakė paprastą lietuvišką „Ačiū“ - už pastabą. 

Vaistų ir vėl pritrūko

K.Garuolienei pristatydama ateities planus pabrėžė, jog nuo šių metų nebereikės tvirtinti centralizuotai perkamų vaistų sąrašo kasmet – jis tebus tik peržiūrimas, todėl naudos iš to esą busią daug. „Tai leis mums efektyviai vykdyti pirkimą. Nebus trūkumų. Kuomet nėra sąrašo, nieko negalime pirkti“, - sakė moteris. Tačiau vos tik prabilus apie trūkumus, D.Mikutienė nesusilaikė. „Sakykite, kaip su poreikių skaičiavimo metodika? Kaip apskaičiuosite poreikį? Nes sprendžiant iš to, kiek dabar suplūdę į komitetą raštų, labai keistai viskas atrodo. Mes taip ir prognozavome, kad metų gale kai kurių vaistų trūks“, - papriekaištavo D.Mikutienė. K.Garuolienės atsakymas, deja, komiteto pirmininkei ne kaži kuo padėjo. „Poreikių nustatymas yra tas pats kas direktoriaus įsakymu patvirtintas prognozuojamų lėšų kompensuojamiesiems vaistams poreikis. Pagrindinis aspektas nustatant gydymo įstaigų poreikį – suskaičiuoti, kiek pacientų reikia gydyti. Šiuo metu rengiame tokią tvarką“, - bandė paaiškinti K.Garuolienė. Matyt, pagalvojusi, jog VLK atstovė nelabai suprato apie ką kalbama, D.Mikutienė patikslino: „Turite patvirtinti centralizuotai perkamų vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių poreikio nustatymo ir skaičiavimo metodiką. Ne apie lėšas kalbame, o apie pacientus, kuriuos turėsite gydyti.“ Dabar tapo kiek aiškiau ir K.Garuolienė pažadėjo, kad skaičiavimo metodika atsiras jau greit – birželio pradžioje. 

Kalti medikai?

Tačiau ir čia diskusija nesibaigė. „Jūs turite parengę kiekvieno vaisto poreikio analizę? Stebite tendencijas, kiek serga, kodėl ir kokiomis ligomis? Pas jus yra visiškas bardakas. Jeigu gydytojai patvirtina indikacijas, kad turi būti skiriamas vaistas, jūs atsisakote gydyti dėl kvotų - rašote raštus, kad negalite skirti gydymo, nes medikamentai kvotuojami. Baisus dalykas“, - tęsė D.Mikutienė. Čia jau ginti VLK pozicijos stojo pats direktorius – A.Sasnauskas. „Truputėlį apie bardaką, jeigu galima. Artimiausiu metu žiniasklaidoje bus kalbama apie peritoninę dializę. Noriu pasakyti, kad gydymas yra užtikrinamas, lėšų yra skiriama pakankamai. Tačiau mes perkame tam tikriems žmonėms, tam tikrą skaičių. Visko niekada neužtikrinsime, nes per metus tokio paciento gydymas kainuoja apie septyniasdešimt tūkstančių litų. Mes juos (medikamentus – red. past.) paskirstome ligoninėms. Sakykime metams skiriame gydymą dvidešimčiai pacientų, tačiau ligoninė gali tuos dvidešimt pacientų gydyti pusę metų. O kai ateina liepos pirma, tada sakoma, kad nebeturi kuo gydyti. Yra bardakas. Atsiprašau už tą žodį“, - sakinius bėrė A.Sasnauskas. Tai kas kaltas, kad pacientai nebegauna gydymo, medikai? Deja, taip jau išeina, kad ir vėl viskas byra ant jų galvų. „Jeigu gydytojai elgiasi nekorektiškai, negalime atsakyti už tokį elgesį. Pinigų skiriame nemažai, bet jų niekada neužteks“, - sakė A.Sasnauskas. Tiesa, nesutiko su juo nei D.Mikutienė, nei komiteto pirmininko pavaduotojas Antanas Matulas. „O jeigu ligonių yra dvidešimt ne dešimt, kaip suktis?“, - klausė A.Matulas. Tuo tarpu D.Mikutienė pridūrė: „Jūsų teisė yra kontroliuoti, turite žiūrėti kainas. Bet aš noriu pažiūrėti įstatymus. Jeigu pacientams buvo patvirtintas gydymas medikų konsiliumu, kodėl iš ligonių kasų ateina neigiamas atsakymas? Tai gal pakeiskite įstatymus, nes juose viskas atrodo labai gražiai. Niekada taip nebus, kad už viską valstybė galėtų šimtu procentu sumokėti, mes tą suprantame. Tačiau nepykdykime mūsų pacientų. Žmonės skaito tuos įstatymus ir taip išeina lyg VLK piktybiškai neskiria pinigų.“ 

---

Tarp kitko:

Iš viso centralizuotai perkamiems vaistams ir medicinos priemonėms kasmet skiriama apie 140 milijonų litų. 60 proc. visų lėšų tenka vaistams, 30 proc. - medicinos priemonėms ir 10 proc. - retų ligų gydymui. 
 

Daugiausia centralizuotai apmokamų vaistų tenka keturioms gydymo įstaigoms – Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikoms (26 proc.), Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikoms (31 proc.), Klaipėdos universitetinei ligoninei (10 proc.) bei Vilniaus universiteto Onkologijos institutui (10 proc.).