Per daug mitų
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė konferencijoje taip pat apgailestavo, jog keisčiausius mitus apie generinius ir originalius vaistus skleidžia ir kolegos politikai. Pirmininkė net pacitavo vieno kolegos žodžius neva „generiniai vaistai gaminami iš indiškos ir kiniškos plazmos, kuri lietuviams visai netinka“. Reikia tik tikėtis, kad tokias teorijas „skaldo“ ne Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys. 

Bet grįžkime prie generinių vaistų. Sveikatos politikų teigimu, Lietuvoje ilgą laiką buvo formuojama nuomonė, kad generinių ir originalių vaistų kokybė skiriasi. A.Veryga sako, jog tai tikrų tikriausias mitas, kuriuo Europos ir pasaulio šalys nebetiki, likom tik mes. Europoje vis didesnę dalį rinkos užima generikai. Tiesa, farmacinių kompanijų atstovai tikina, jog to, kad į Lietuvą neateidavo daug generikų, pagrindinė priežastis ne mitai, kuriuos pastaruoju metu akcentuojame, bet pačios ministerijos sukurtos taisyklės, ribojančios šių vaistų atėjimą į rinką.

---

Skaičiai
Prancūzijoje generinių vaistų rinkos dalis siekia apie 70 proc., Ispanijoje – per 50 proc., Belgijoje – apie 40 proc. Be to,  JAV sveikatos apsaugos sistema nuo 2006 m. iki 2016 m. sutaupė beveik 1,7 mlrd. dolerių, nes didžioji dauguma gyventojų rinkdamiesi vaistus vaistinėse prioritetą teikė generiniams vaistams.

---

Atsakomybė vaistininkams ir medikams
A.Širinskienė pabrėžė, kad norint formuoti mokslu grįstą požiūrį į generinius vaistus, ypač didelis vaidmuo ir atsakomybė tenka gydytojams bei vaistininkams.
„Jie yra tie, kurie pirmiausiai turėtų sklaidyti įvairius mitus bei pacientui paaiškinti, jog generinis vaistas yra taip pat veiksmingas bei saugus kaip ir patentinis. Deja, kartais Lietuvoje stebime priešingą situaciją: gydytojai ir vaistininkai prisideda prie mitų platinimo. Toks elgesys yra ypač neatsakingas, nes sukelia nepagrįstą pacientų nerimą, skatina juos permokėti už vaistus“, – sako A.Širinskienė.

Žinoma, tiek gydytojų, tiek vaistininkų pasitaiko visokių, kaip ir politikų, Seimo narių ar ministrų. Tačiau medikus piktina tai, kad jie yra kaltinami mitų platinimu. Turiu prisipažinti, kad man dar neteko sutikti gydytojo, o jų sutikau tikrai nemažai, kuris pasakytų, kad generiniai vaistai yra prastos kokybės. Daugelis tik pabrėžia, kad kiekvienu atveju, konkrečiam pacientui taikant individualų gydymą pasitaiko atvejų, kad nepaisant to, jog veiklioji medžiaga ta pati, gydymo rezultatai būna skirtingi.
 
Todėl medikams aktualu, kad pacientai visuomet turėtų pasirinkimo galimybę, nes veiklioji medžiaga vaiste yra tik viena jo sudedamųjų dalių. Kita vertus, medikai svarsto, jei veiklioji medžiaga ta pati ir jei vaisto efektyvumas priklauso tik nuo jos, kodėl visose rinkose yra tokios skirtingos tų pačių vaistų kainos? Jei visi būtų gaminami vienodai, pagal vieną ir tą pačią formulę, logiškai mąstant, ir kaina turėtų būti vienoda?
 
Lietuviai išleidžia daugiausiai
Europos ekonominio bendradarbiavimo organizacijos duomenimis, Lietuva, palyginti su Estija ir Latvija, yra tarp lyderių pagal gyventojų ir valstybės išlaidas vaistams. Pirmoje vietoje tarp Baltijos šalių esame ir pagal išlaidas vaistams, nes vienas Lietuvos gyventojas vidutiniškai išleidžia daugiau nei estas ar latvis. Pavyzdžiui, Lietuvoje vienas gyventojas išleidžia 215 Eur, Estijoje ir Latvijoje – po 175 eurus.
Prioritetą teikti generiniams vaistams skatina ir tarptautinės organizacijos. Pavyzdžiui, Europos Komisija (EK) ragina Lietuvą imtis priemonių, kurios mažintų pacientų priemokas vaistams, o Pasaulio bankas rekomenduoja didinti generinių vaistų suvartojimą, kad būtų taupomos tiek piliečių, tiek valstybės lėšos.
 

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!