Pokyčių pradžia
„Nebūčiau linkęs greitai pritarti, kad būtent baudomis šiuos dalykus reikėtų spręsti. Baudimo kultūra sveikatos sistemoje gaji. Ne taip senai purtėmės nuo bausmių medikams ir įvedinėjome žalos be kaltės modelį, kad medikai būtų mažiau persekiojami“, – svarsto Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Aurelijus Veryga. Pašnekovas mini alternatyvias pažeidimų kontrolės priemones (pavyzdžiui įspėjimą, pažeidimus atlikusių įstaigų paviešinimą ar kt.).   
 
Visgi SAM įsitikinusi, kad galimybė taikyti baudas asmens sveikatos priežiūros (ASP) centrams ir mažmeninėms prekybos įmonėms – pagrįstas sprendimas. Pasak SAM Farmacinės veiklos skyriaus vyriausiosios specialistės Gražinos Bobelienės, pataisose numatytos sankcijos suveiks kaip efektyvi atgrasymo priemonė.
 
„Jau senai brendo mintis, kad kai kurios sritys nėra numatytos Administracinių nusižengimų kodekse. Todėl (VVKT – red. past.) priežiūra ne visada gali būti vykdoma aktyviai ir efektyviai. Nėra tam tikroms sritims ir pažeidimams nustatytų sankcijų. Kaip matote, aiškinamajame rašte yra identifikuotos veiklos, kurias vykdo asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir vaistinius preparatus parduodančius mažmeninės įmonės. Šios įstaigos turi būti įtrauktos į Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos sąrašą, kad galėtų vykdyti veiklą ir prekiauti nedidele apimti nereceptinių vaistų“, – dėsto vyriausioji specialistė, kuri pažymi, kad VVKT atlikto tyrimo duomenys pagrindžia Administracinio nusižengimų kodekso (ANK) pataisų poreikį.  
 
Tarnyba atskleidė problemą – ASP centrai ir mažmeninės prekybos įstaigos atlieka vaistų laikymo, įsigijimo ir apskaitos pažeidimus, tačiau VVKT baudų skirti už tai negali. Tiesiog nėra reikiamo teisinio pagrindo. SAM teigimu, ANK pataisose numatytas sankcijų taikymas bus naudingas visuomenei. Viliamasi, kad baudos, privers pasitempti įstaigų darbuotojus, vadovus ir kitus atsakingus asmenis, kuriems įstatymo projekte numatytos baudos iki kelių tūkstančių eurų.
 
Vaistas ir falsifikatas – sunku atskirti
„Lietuvoje neretai vaistais prekiauja asmenys neturėdami jokių leidimų, ir čia kalbame apie turgavietes bei internetinę prekybą. Nėra žinomas tokių nusikaltimų mastas, tačiau vien iš to, kad vis dar ateina gyventojai pasiteirauti, kaip vartoti turguje įsigytą vaistą, tikrai kelia nerimą. Tad reikia peržiūrėti, ar esamas reguliavimas yra pakankamas, kad ši nelegali veikla būtų užkardyta“, – teigia LVA pirmininkė ir pridūrė, kad valstybė buvo lyg primiršusi, jog vaistais prekiauja ne tik vaistinės, tačiau ir ASP centrai bei mažmeninės prekybos įmonės. ANK pataisos, pasak pašnekovės, turėtų ištaisyti teisinę spragą.
 
Pasak G.Bobelienės, vienas ANK pataisose numatytų sankcijų taikymo tikslų – užkirsti falsifikuotų vaistų patekimą į teisėtą vaistų tiekimo tinklą.
Falsifikuoti vaistai ir veikliosios medžiagos kelia pavojų visuomenės sveikatai. Tokius preparatus nėra saugu vartoti. Deja, falsifikato nuo originalaus vaisto negali atpažinti net ir patyrusi vaistininko akis, mat vaisto pakuotė ir tabletės atrodo identiškai. Todėl vaistų autentiškumas turi būti patikrinamas skaitmeniniu būdu.
 
SAM duomenimis, iki šiol ne visi ASP centrai yra prisijungę prie Lietuvos nacionalinės kaupyklos. Būtent šios sistemos pagalba darbuotojai privalo tikrinti parduodamų vaistinių preparatų pakuočių unikalius identifikatorius. Pastarasis patikros modelis leidžia įvertinti vaisto autentiškumą ir identifikuoti individualią pakuotę. COVID-19 pandemija padidino centrų darbo krūvį ir sulėtino centrų prisijungimo procesą. 2021 m. prie Lietuvos nacionalinės kaupyklos nebuvo prisijungę 33, 2022 m. – 13, o 2023 m. – 3 ASP centrai. Visgi, ANK 66 ir 67 straipsnių pataisose numatytomis sankcijomis siekiama užtikrinti, jog vėluojantys ASP centrai įvykdytų ES teisės aktuose numatytus reikalavimu. 
 
Nacionalinės vaistų verifikacijos organizacijos (NVVO) direktoriaus Tomo Petkevičiaus teigimu, VVKT pareigūnai pagaliau turės reikiamus teisinius įrankius, padedančius reguliuoti pažeidimus atliekančių įstaigų veiklą. Visgi, direktorius pažymi, kad tokių pataisų norėjo dar prieš ketverius metus. Juk didžioji dalis ASP centrų jau prisijungė prie Lietuvos nacionalinės kaupyklos. Pasak vadovo, šiuo metu legalioje vaistų grandinėje falsifikatų problemos nėra, tačiau pavojaus tikimybė išlieka. Ypač, jeigu atliekami vaistų tikrinimo pažeidimai. 
 

„Taip, grėsmė yra. Jeigu kažkurios įstaigos, pavyzdžiui, vaistinės, neverifikuoja vaistų (patikrinus VVKT), neturime galimybės įsitikinti, ar parduodamas vaistas nėra falsifikatas. Todėl šios Administracinių nusižengimų kodeksas pataisos bus gera paskata pačioms įstaigoms pasitempti ir visada verifikuoti vaistus“, – teigė Nacionalinės vaistų verifikacijos organizacijos direktorius Tomas Petkevičius.

 
Sprendimo vertinimai – įvairūs
„Mes ir taip šiuo metu keturis kartus viršijame psichotropinių preparatų vartojimą Europoje. Dar daugiau problemų kyla, jeigu vaistai nėra saugomi ir tvarkomi tinkamai“, – teigė Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Zenonas Streikus. Pasak pašnekovo, netinkamai taikomas vaistas gali virsti nuodu. Todėl vaistinių preparatų tiekimas ir laikymas turi būti pažabotas griežtesne kontrole.
 
Lietuvos vaistinių darbuotojų asociacijos pirmininkui Žydrūnui Mineikiui norėtųsi, kad ateityje baudos nebūtų taikomos darbuotojams, kurie dėl objektyvių priežasčių negali ištaisyti pažeidimo. Tokiu atveju darbuotojo atsakomybė – tik informuoti darbdavį. Pirmininkas viliasi, kad naujų ANK numatytų sankcijų taikymas teiktų realią naudą, o ne tiesiog papildytų valstybės biudžetą.
 
VVKT informuoja, kad dėl aktyviai veikiančios nelegalios prekybos įvairiais vaistiniais preparatais, jų autentiškumą visada galima patikrinti skaitmeninėje registruotų vaistų platformoje (VAPRIS). Tarnyba skelbia ir oficialių vaistų sąrašą, kuriais gali prekiauti mažmeninės prekybos įmonės.        

---

 
Tarp kitko
Nuo 2018 iki 2022 metų VVKT pareigūnai atliko 77 patikrinimus ASP įstaigose. Pareigūnai nustatė, kad 16 ASP įstaigų nepašalino arba netinkamai pašalino tarnybos nurodytus trūkumus. Tarnybos pareigūnai taip pat tikrino ir vaistinius preparatus parduodančias mažmenines prekybos įmones (2020-2022 m.). Po 79 patikrinimų paaiškėjo, kad dvidešimtyje mažmeninės prekybos įmonių buvo nustatyti trūkumai, kurie yra susiję su pardavinėjamų vaistų kainomis.  

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!