Priepuoliai buvo vis agresyvesni
Pirmieji ligos požymiai Ievai pasireiškė dar ankstyvoje vaikystėje.
„Aš patirdavau tiek sudėtinguosius, tiek ir paprastuosius epilepsijos priepuolius. Pastarieji buvo žymiai dažnesni. Ligos eigoje priepuoliai darėsi agresyvesni. Sudėtingųjų priepuolių dažnis kito nuo vieno priepuolio per keletą metų iki daugiau nei vieno priepuolio per metus. Paskutiniu laikotarpiu priepuoliai pasireikšdavo ištisomis serijomis“, - pasakoja Vilniuje gyvenanti mergina.
Daugelį metų merginai mokykloje buvo taikomi apribojimai dėl krūvio kūno kultūros pamokų metu arba nuo šių ji būdavo visai atleidžiama. Kasmet apribojimų daugėjo. Nepaisant to, mergina baigė universitetą (ekonomikos bakalaurą ir magistrą MRU).
„Priepuoliai paskaitose kiekvieną kartą keldavo stresą, nes būdavo daug manęs nepažįstančių ir apie ligą nežinančių žmonių. Bet didžiausias sukrėtimas įvyko tuomet, kai vykstant miesto autobusu namo mane ištiko priepuolis. Maždaug dešimtą valandą vakaro važiavau viena, su manimi nebuvo nei artimųjų, nei draugų. Lyg to būtų maža, stovėjau – taigi galimybės susižeisti buvo dar didesnės. Tą kartą viskas baigėsi ganėtinai laimingai. Žinoma, mėlynės gijo ilgai, tačiau niekas nelūžo. Šalia atsirado žmonių, iškvietusių greitąją pagalbą. Buvau paguldyta į ligoninę, o po poros savaičių iš jos išėjusi bijojau ne tik važiuoti autobusu, bet ir vaikščioti gatvėmis. Bet kada buvo tikimybė šiai istorijai pasikartoti. Baimė vaikščioti gatvėmis su laiku praėjo, tačiau net ir dabar įlipusi į viešąjį transportą prisimenu tą įvykį ir labiau rūpinuosi savo saugumu“, - pasakoja mergina.
 
Džiaugiasi, kad surizikavo
„Viltis išsivaduoti iš mane varginančių priepuolių atsirado tuomet, kai man buvo pasiūlytas chirurginis epilepsijos gydymo būdas. Žinoma, nedvejodama sutikau, nors toks gydymo būdas mane kiek ir gąsdino. Bet aš tikiu gydytojais, kurie yra savo srities specialistai. Operacijos metu buvo pašalintas židinys – pagrindinė epilepsijos priepuolių priežastis. Esu ir visada liksiu be galo dėkinga mane gydžiusiems medikams.
Dabar jaučiuosi gerai. Su kiekviena diena vis labiau grįžtu į man įprastą gyvenimo ritmą. Po operacijos nebuvo nė vieno epilepsijos priepuolio, tikiuosi, tokie teigiami rezultatai išliks ir ateityje. Tikiuosi, ir daugiau teigiamų gyvenimo pokyčių: naujo darbo, šeimos sukūrimo, galbūt ir tolesnių mokslų universitete. Svajonių yra daug, dabar tikiuosi, kad ir sveikata leis jas įgyvendinti“, - sako mergina.

---

 
Interviu
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Neurologijos klinikos Epilepsijos ir kitų paroksizminių būklių sektoriaus vadovė doc. dr. Giedrė Jurkevičienė:

- Sakykite, ar epilepsija yra išgydoma?
- Diagnozavus epilepsiją, skiriamas gydymas vaistais nuo epilepsijos. Tačiau ne kiekvienam pacientui, taikant gydymą vaistais, pavyksta išsivaduoti nuo epilepsijos priepuolių – maždaug trisdešimt procentų sergančiųjų priepuoliai vis tiek kartojasi. Tai reiškia, kad šie pacientai serga vadinamąja gydymui atsparia epilepsija. Šiuo metu atsparia gydymui vadinama tokios eigos epilepsija, kai po reguliaraus gydymo bent dviem tinkamai parinktais, gerai toleruojamais vaistais (gydant vienu vaistu ar jų deriniu) epilepsijos priepuoliai vis tiek kartojasi.

- Kokios yra dažniausios epilepsijos priežastys?
- Epilepsija – viena dažniausių lėtinių neurologinių ligų. Ją sukelia įvairios priežastys, pavyzdžiui, galvos smegenų pažeidimas (dėl insulto, traumos, neuroinfekcijos ir kt.), genetiniai veiksniai, o kartais priežastis lieka neaiški net ir atlikus išsamius šiuolaikinius tyrimus. Epilepsija priklauso toms ligoms, kuriomis žmonės gali susirgti nepriklausomai nuo lyties ir bet kuriame amžiuje, tačiau dažniausiai susergama pirmaisiais trimis gyvenimo dešimtmečiais. Po to naujai susirgusiųjų skaičius mažėja, o vyresniame amžiuje vėl ima didėti.

- Šios ligos atvejais ką geriausio gali „pasiūlyti“ medicina? Kokie yra naujausi epilepsijos gydymo metodai pasaulyje?
- Jei pacientas serga gydymui atsparia epilepsija, turėtų būti svarstoma ir chirurginio epilepsijos gydymo galimybė. Chirurginį epilepsijos gydymą galima taikyti ne kiekvienam sergančiajam. Prieš priimant sprendimą dėl galimybės taikyti chirurginį gydymą, būtina kruopšti pacientų atranka. Atliekamas priešchirurginis paciento ištyrimas, identifikuojant epileptogeninį židinį, įvertinant chirurginio epilepsijos gydymo tikėtiną naudą priepuolių kontrolei, pažinimo funkcijoms, paciento gyvenimo kokybei bei galimą operacinio gydymo riziką. Tai - komandinis neurologo ar vaikų neurologo, neurochirurgo, radiologo, psichologo darbas. Vertinama ne tik klinikinė paciento patiriamų epilepsijos priepuolių išraiška, bet atliekami ir tyrimai. Vienas pagrindinių tyrimų epilepsijai diagnozuoti yra elektroencefalograma (EEG). Siekiant kuo tiksliau identifikuoti funkcinį epileptogeninį židinį, priešchirurginio ištyrimo metu atliekamas visas spektras encefalografinių tyrimų – EEG tiek būdravimo, tiek miego metu, ilgalaikis EEG vaizdo monitoravimas. Elektroencefalogramos registruojamos ne tik tarp epilepsijos priepuolių, bet ir jų metu. Kartais, tikslinant epileptogeninio židinio vietą, EEG atliekama ir įvedus elektrodus į smegenis. Struktūrinių galvos smegenų pakitimų įvertinimui būtina atlikti pakankamo galingumo magnetinio rezonanso tomografijos tyrimą. Jei po šių tyrimų dėl epileptogeninio židinio (ar židinių) lokalizacijos kyla abejonių, papildomai atliekami ir funkciniai neurovizualiniai tyrimai (PET, SPECT) su izotopais. Pozitronų emisijos tomografijos (PET) tyrimo metu nustatyta hipometabolizmo sritis galvos smegenyse gali daug lemti nustatant epileptogeninį židinį. Būtinas ir paciento neuropsichologinis tyrimas. Tik apibendrinus visus klinikinius ir instrumentinių tyrimų duomenis priimamas sprendimas, ar konkrečiam pacientui galima taikyti chirurginį epilepsijos gydymą. Gerų chirurginio epilepsijos gydymo rezultatų galima tikėtis, kai po išsamaus priešchirurginio ištyrimo visų tyrimų rezultatai rodo tą patį epileptogeninį židinį.
Džiugu, kad Kauno klinikose yra reikiama infrastruktūra ir dirba visa minėtų specialistų komanda, galinti užtikrinti tinkamą sergančiojo epilepsija ištyrimą, taip pat ir priešchirurginį, bei gydymą – tiek medikamentinį, tiek chirurginį.