Seniau manyta, kad sotus pavasario atgimimo šventės stalas turėjo garantuoti ir turtingus metus. Be velykinių margučių ant jo privalėjo būti daug mėsiškų patiekalų – norėta pavalgyti sočiai, kad greičiau sugrįžtų jėgos po ilgo pasninkavimo ir sunkios žiemos.
Anksčiau lietuviai Velykoms tradiciškai kepdavo kiaulės arba veršienos kumpį. Pasak etnologų, kiauliena būtinai turėjo būti ant stalo. Tai rodė ne tik turtą – kiaulė simbolizavo sotumą, žemės ūkio darbus.
Nuo seno populiariausia – kiauliena
Anksčiau lietuviai Velykoms tradiciškai kepdavo kiaulės arba veršienos kumpį. Pasak etnologų, kiauliena būtinai turėjo būti ant stalo. Tai rodė ne tik turtą – kiaulė simbolizavo sotumą, žemės ūkio darbus. Padėdavo ir kiaulės galvą arba net visą paršelį
Velykų vaišėms patiekdavo ir dešrų, mėsos vyniotinių, šaltienos. Štai suvalkiečiai šaltieną virdavo iš kiaulės kojų, liežuvio, knyslės. Taip pat spausdavo kiaulės galvos sūrį. Žemaitijoje buvo populiarus riebus šiupinys, kugelis su kiaulės kojomis bei karka.
Įvairiuose šalies regionuose taip pat būdavo kepama bei troškinama paukštiena: žąsys, vištos, kalakutai. Atiduodant duoklę karvei vaišindavosi ir pieno produktais. Sūris buvo viena iš pagrindinių stalo puošmenų. Iš naminio sviesto suformuodavo avinėlį.
Velykos – neįsivaizduojamos be įvairių pyragų. Tai irgi simbolizavo namų turtingumą. Aukštaitijoje iš pyrago tešlos likučių dar iškepdavo ir „paukščiukus“.
Sveikesnis vyniotinis
Dabar tradicinis Velykų stalas paruošiamas daug greičiau – parduotuvėse gausu įvairiausių mėsos patiekalų. Galima rinktis ir triušieną, avieną ar žvėrieną.
Daug kas itin vertina mažiau kaloringą mėsą – kalakutieną. Galite išbandyti kalakuto krūtinėlės vyniotinį su džiovintais vaisiais.
1800 g kalakutienos gabalą įpjaukite taip, kad susidarytų gili kišenė, įtrinkite ją mėgiamais prieskoniais ir palikite kelioms valandoms. Nuplautus džiovintus vaisius (200 g abrikosų ir 70 g razinų) užpilkite 250 ml sauso baltojo vyno ir taip pat palikite, kad išbrinktų.
Vėliau nuvarvinę nesusigėrusį skystį, sukiškite vaisius į mėsos įpjovą. Kraštą užsiūkite arba susmeikite virtuviniais smeigtukais. Tada krūtinėlę dėkite į kepimo indą, aptepkite 3 valgomaisiais šaukštais sviesto, užpilkite nuo vaisių likusį skystį. Kepkite iki 180 °C įkaitintoje orkaitėje apie valandą, retkarčiais aplaistydami išsiskyrusiu skysčiu. Prieš patiekdami išimkite siūlus, mėsą supjaustykite gabalėliais.
Papuoškime žalumynais
Kad velykinis stalas būtų ne tik sotus, bet ir sveikas, nepagailėkite ant jo padėti gaivių pavasarinių salotų, svogūnų laiškų. Nepamirškite tradicinių ašarą spaudžiančių krienų. Juos galite sumaišyti ir su grietine ar majonezu, pridėkite krapų.
Kaip ir senovėje Velykų stalą būtinai papuoškime žalumynais: išsprogusiomis beržo, „kačiukų“ šakelėmis, bruknienojais, pataisais, pirmosiomis pavasario gėlytėmis ir kt.
Kiaušinis kitaip
Šalia įprastų margučių išbandykite kiaušinį patiekti kitaip. Pavyzdžiui, įdarykite kietai išvirtus ir atvėsintus kiaušinius su lukštu. Pirmiausia dantytu peiliuku perpjaukite jį pusiau išilgai. Išimtą turinį susmulkinkite, pridėti smulkintos (keptos ar virtos) žuvies ar mėsos, druskos, pipirų pagal skonį, smulkintų svogūnų laiškų, krapų, kitų žalumynų. Sumaišyti su grietine.
.jpg)
.jpg "„Kokteilių nauda yra smarkiai pervertinta. Tai nėra, kaip dažnai manoma labai koncentruotas vitaminų ir mineralų šaltinis. Turime dantis, todėl turėtume vaisius, uogas ir daržoves valgyti patys, netrinant jų į skystą pavidalą“, - sako gydytoja dietologė Žana Antonova.")
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
(1)(1).png)
Komentuoti: