Virtuvės stalą jau nugulančios rudens gėrybės kelia ir rūpesčio: kaip geriausiai ir saugiausiai jas paruošti šaltajam metui, kad išliktų daugiausiai vitaminų ir vertingųjų medžiagų. Nors namie konservuotos daržovės sveikesnės, ne kiekvienas konservavimo būdas vienodai naudingas.
Šaldymas - bene naudingiausias konservavimo būdas: šaldant išlieka 85–90 procentų vertingųjų medžiagų.
Pasterizavimas ir sterilizavimas
Populiariausias ir beveik visam derliui sudoroti tinkantis konservavimo būdas. Namų sąlygomis vaisius ar daržoves apdorojant 85–90 laipsnių (pramoninėje gamyboje taikomos sterilizacijos metu – 100 laipsnių) temperatūroje praktiškai nelieka jokių mikroorganizmų bei sporų. Taip ruoštas maistas yra visiškai saugus, bet jį sunkiai galima pavadinti gyvu (sterilizuojant biologiškai vertingų medžiagų išlieka apie 30 proc., pasterizuojant – 40–50 proc.).
Rauginimas
Tai itin mūsų šalyje paplitęs ir sveikesnis metodas. Geriausia raugti kopūstus, agurkus, burokėlius, taip pat – salierus, paprikas. Rūgimo metu išsiskiriantis nedidelis kiekis etilo alkoholio raugintiems produktams suteikia malonų skonį ir kvapą. Gerame rūsyje (4–6 laipsnių temperatūros) tokios gėrybės per žiemą išsilaikys tiesiog statinėse. Jei tokių sąlygų neturite, kiek parūgusius produktus sudėkite į stiklainius ir sandariai uždarykite. Raugti geriau per jaunatį, blogiausia – per pilnatį.
Džiovinimas
Labiausiai tinka vaisiams, uogoms, grybams ir prieskoniniams augalams, vaistažolėms ruošti. Žoleles galima išdžiovinti gerai vėdinamoje, sausoje vietoje. Tačiau vaisiams ir uogoms reikia orkaitės arba specialios džiovyklės bei aukštesnės – iki 70 laipsnių temperatūros. Eteringiems prieskoniniams augalams, kad nesuirtų vertingosios medžiagos, – ne aukštesnės nei 40 laipsnių. Džiovinama 5–10 val. Toks būdas išsaugo 45 proc. naudingųjų medžiagų.
Sūdymas
Tiks agurkams, grybams (išskyrus baravykus), špinatams, rūgštynėms, burokėliams.
Konservuoti galima užpilant ne mažesniu nei 5 proc. druskos tirpalu arba sūdyti sausai, tiesiog maišant produktą su druska. Tačiau specialistai nerekomenduoja šio būdo dėl didelio druskos kiekio, nes tai padidina širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
Šaldymas
Tai bene naudingiausias konservavimo būdas – šaldant išlieka 85–90 proc. vertingųjų medžiagų. Kokybiškiausias šaldymas – spartus. Kad uogos išlaikytų geresnę išvaizdą, iš pradžių jas nuplautas ir nusausintas šaldiklyje paskleiskite plonu sluoksneliu, o vėliau, po 30 min., suberkite ir laikykite talpoje (maišelyje arba dėžutėje), ne aukštesnėje kaip minus 18 laipsnių temperatūroje. Galima šaldyti ir žoleles (geriausia krapus, petražoles, salierus, raudonėlius), vaisius, daržoves, grybus. Negalima jau atšildytų produktų užšaldyti dar kartą.
Patarimai
Dažniausiai stiklainių dangteliai išsipučia dėl mikroorganizmų veiklos: vadinasi, nebuvo tinkamai pasterizuota. Taip atsitinka ir dėl negerai nuplautų vaisių ir daržovių.
Namuose konservuojami (išskyrus šaldomi ir džiovinami) produktai turi būti rūgštūs (pH apie 3 ir mažiau). Nerūgštūs produktai, net ir stipriai pasaldyti, nesilaikys, nes nėra organinių rūgščių, o neutrali terpė palanki mikrobams daugintis. Tokiu atveju reikėtų į gaminius įdėti organinių rūgščių (pvz., citrinos rūgšties arba svarainių).
Produktai gali nesilaikyti ir dėl to, kad konservuojant ir pilant karštą marinatą atsisakoma papildomo pasterizavimo (apie 5 min. karšto vandens puode).
.jpg)
.jpg)
(1)(1).png)
.jpg)
.jpg)
Komentuoti: