Pagal suvartojamą kiekį bulves, matyt, būtų galima laikyti antrąją lietuvių duona. Įvairiai pagamintus patiekalus iš bulvių mėgsta tiek mažieji, tiek suaugusieji, tačiau vis dažniau girdime, kad jos netinka norintiems sulieknėti, kad sudėtyje turi daug organizmui nereikalingo krakmolo ir pan. Bet ar tikrai apie bulves žinome viską?
Jeigu norisi sulieknėti
„Nors nemažai dailias kūno linijas puoselėjančių žmonių vengia bulvinių patiekalų dominavimo valgiaraštyje, manau, kad šias daržoves valgyti ne tik galima, bet ir būtina. Tiesa, naudos duos tik šviežios, tinkamai paruoštos bulvės“, – tvirtina mitybos specialistė Vaida Kurpienė.
„Pasirinkus tinkamą paruošimo būdą, iš šios šakninės daržovės gausime daug naudingų elementų ir vitaminų. Tai – puikus organinių ir mineralinių druskų – kalcio, kalio, magnio, geležies, cinko, fosforo, vitaminų A, B, C, P, folio rūgšties, karotino šaltinis. Taip pat bulvėse yra šiek tiek proteino, riebalų, ląstelienos, obuolių, citrinos ir rūgštynių rūgšties. Bulves organizmas pasisavina lengvai. Jų dieta gali padėti sergantiesiems širdies ir kraujagyslių, inkstų, nervų ligomis. Bulvių krakmolas padeda reguliuoti „blogojo“ cholesterolio kiekį, kalis reikalingas normaliai širdies veiklai ir kt. Šviežių bulvių sultys nuo seno naudojamos virškinimo ligoms gydyti. Nustatyta, kad bulvės turi unikalių antibakterinių molekulių, kurios padeda išgydyti skrandžio opą“, – vardija specialistė ir priduria, kad itin svarbu bulvių nepervirti, mat kuo labiau perverdame, tuo jos greičiau pasisavinamos ir trumpiau trunka sotumo jausmas.
Bulvės nėra itin kaloringos (100 g bulvių yra apie 75 kcal), tad ribotais kiekiais jos tinka ir lieknėjantiems žmonėms. „Krakmolo kiekis mažesnis, jei bulvės verdamos su lupynomis, kepamos orkaitėje ant grotelių. Jas galima paskaninti kanapių sėklomis, nuplikytais kmynais, druska. Kuo mažiau apdorojame, tuo jose mažiau krakmolo ir daugiau vitaminų. Šviežias bulves labai skanu sutarkuoti šiaudeliais ir valgyti salotas su šviežiomis morkomis ir kitomis šakninėmis daržovėmis. Krakmolo kiekis ir pasisavinimo greitis žymiai didėja bulves verdant ar kepant, be to, kuo senesnės bulvės – tuo jose daugiau krakmolo“, – tvirtina pašnekovė.
Kad bulvė nepakenktų
Anot mitybos specialistės, negalima vartoti sudygusių ar pažaliavusių bulvių, nes jose sukaupiama nuodinga medžiaga – solaninas, kuris ardo kraujo kūnelius (eritrocitus) ir slopina nervų sistemą. Nepatariama ilgai laikyti bulvių kambaryje ar šiltame sandėliuke. Veikiamos šilumos bulvės per kelias dienas praranda didesnę dalį vitamino C, jose pradeda gamintis solaninas. Tai aiškiai parodo bulvės pažaliavimas. „Negalima valgyti supelijusios ar papuvusios bulvės. Jei dar pažaliavusią bulvės vietą galima nupjauti, šiuo atveju to daryti neišeis – nors plika akimi ir nematomas, puvėsis jau pasklidęs“, – sako mitybos specialistė.
Ar saldi bulvė geresnė už įprastą?
Paprašyta palyginti saldžiąsias bulves (topinambus) su mums įprastomis, V.Kurpienė sako, kad saldžioje bulvėje yra gerokai daugiau karotino, tačiau didžioji dalis kitų šių bulvių medžiagų ir kalorijų bei angliavandenių kiekis – panašūs. Tad rinkitės pagal skonį ir kišenę, juk kaina stipriai skiriasi! „Saldžiąsias bulves galima valgyti šviežias, tarkuoti į salotas. Topinambai nelinkę kaupti nitratų, sunkiųjų metalų ir radioaktyvių elementų. Be to, topinambuose mažai krakmolo – dominuoja inulinas, kuris skrandyje nėra suvirškinamas, tačiau žarnyne perdirbamas gerųjų bakterijų, todėl yra naudingas tinkamai mikroflorai palaikyti. Topinambų gumbuose gausiausia kalio, nors teigiama, kad juose esama beveik visos Mendelejevo lentelės – geležies, silicio, cinko, magnio, fosforo, kalcio, seleno“, – giria V.Kurpienė.
Mitybos specialistė pataria būti atsargiems, kurių jautresnis virškinimo traktas, mat vartojant žalius topinambus gali pūsti pilvą, ypač jei daržovė blogai sukramtyta.
Įdomu
Bulvių rūšių yra įvairiausių: nuo baltų, gelsvų iki rožinių, violetinių, raudonų ir net juodų, kurių gimtinė – Švedija. Bulvės skiriasi ne tik spalva, bet ir vertingų medžiagų kiekiu. Be to, vienos labiau tinka virti, kitos – košę gaminti, trečios – kepti.
4 bulvių vartojimo taisyklės
V.Kurpienė, kurios nauja knyga „Liekna visam gyvenimui“ pasirodys jau rudens pabaigoje, sako, kad bulvių dėti ant stalo bijoti tikrai nereikia. Anot jos, bulvės pačios vertingiausios dabar, rudens pradžioje – šviežios, kol nebūtina skusti.
O jų vartojimo esminės taisyklės, pasak V.Kurpienės, yra keturios:
1) bulves valgykite pietums;
2) bulvės – tai ne garnyras, o pagrindinis patiekalas;
3) bulvės labiausiai tinka su daržovėmis (šviežiomis, raugintomis), rūgščiais pieno produktais, riebia sūdyta žuvimi (pvz., silke);
4) tinkamai apdorokite: virkite ant garų, su lupenomis, kepkite orkaitėje ant grotelių su lupenomis, šviežias (supjaustytas šiaudeliais) dėkite tiesiai į salotas.
Receptai
Bulvių pyragas su špinatais ir mėsa
.jpg)
Reikės:
600 g jautienos faršo,
10 bulvių,
300 g špinatų,
2 svogūnų,
150 g minkšto varškės sūrio,
50 g fermentinio sūrio,
1 kiaušinio,
200 g saulėgrąžų,
2 skiltelių česnako,
2 v. š. aliejaus,
1 v. š. sviesto,
1 a. š. kario,
Po žiupsnelį muskato, druskos, pipirų.
Bulves išvirkite su lupenomis ir atvėsinkite. Svogūnus nulupkite, smulkiai supjaustykite ir truputį pakepinkite įkaitintame aliejuje. Nuplautus, sausus špinatus sudėkite į keptuvę, uždenkite ir ant silpnos ugnies kaitinkite 5 min. Pasūdykite, pabarstykite pipirais, maltu muskatu. Jautienos faršą sumaišykite su varškės sūriu, pasūdykite, pabarstykite pipirais. Bulves nulupkite, supjaustykite storomis riekelėmis. Keptuvėje su šlakeliu aliejaus apskrudinkite saulėgrąžas. Nukelkite nuo ugnies, pabarstykite kariu ir atvėsinkite. Česnako skilteles sutrinkite, sumaišykite su sviestu ir ištepkite molinį kepimo indą. Dėkite ploną sluoksnį bulvių, užbarstykite saulėgrąžų. Ant viršaus dėkite kepintų špinatų, tada – jautienos faršo ir vėl bulvių. Paviršių pabarstykite smulkiai tarkuotu fermentiniu sūriu ir kepkite 180 laipsnių orkaitėje 30-40 min. Skanaus!
Bulvių salotos su krienų majonezu
.jpg)
Reikės:
1 kg šviežių bulvių,
15-20 mažų kekinių pomidoriukų,
2 stikl. šviežių saldžiųjų žirnelių,
1 didokos saujos šviežių krapų,
Rupios druskos,
Maltų juodųjų pipirų.
Krienų majonezui:
2 kiaušinių trynių,
1/2 citrinos sulčių,
1 a.š. rupios druskos,
3/4 stiklinės rapsų aliejaus,
1 v.š. tarkuotų krienų.
Bulves pasūdykite, užkaiskite ant stiprios ugnies. Virkite 10-12 min., kol suminkštės, bet nesukris. Nupilkite vandenį, palikite atvėsti.
Išplakite trynius, citrinų sultis ir druską. Nenustojant plakti, plona srovele pilkite aliejų ir plakite tol, kol masė sutirštės. Įmaišykite krienus. Patikrinkite, ar netrūksta druskos, įberkite maltų pipirų.
Atvėsusias bulves perpjaukite pusiau arba supjaustyti kąsnio dydžio gabalėliais ir sudėkite į salotoms skirtą dubenį. Į dubenį sudėkite pomidorus, žirnelius, perpjautus pusiau, ir smulkintus krapus. Viską užpilkite paruoštu padažu ir atsargiai išmaišykite. Iškart patiekite. Skanaus!
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
.jpg)
(1)(1).png)
.jpg)
.jpg "UAB „Affidea Lietuva“ gydytojos radiologės dr. Rūtos Briedienės teigimu, ABUS tyrimas ypač reikalingas ir tikslingas moterims, kurių krūtyse gausus liaukinis audinys. „Didžiausias šio tyrimo privalumas - automatizacija, kurios metu krūties audiniai apžiūrimi standartizuotai, nepraleidžiant atskirų krūties audinio sričių, kas kartais nutinka įprastinio, rankinio ultragarso tyrimo metu“, - sako gydytoja.")
.jpg)
Komentuoti: