Psichologo konsultacija neturėtų būti bausmė, kuri pristatoma konflikto metu. Pasakojant apie priežastį, kodėl vaikas turėtų lankytis pas psichologą, naudinga pabrėžti teigiamas susitikimų puses, pavyzdžiui, kad susitikimai gali padėti vaikui pasijausti geriau.
Prieš atvesdami vaiką konsultacijos pas psichologą tėveliai paprastai itin nerimauja. Apie tai, kaip nuteikti atžalą tokiam vizitui, kalbamės su VšĮ Psichologinės sveikatos centro vaikų ir paauglių psichologe Migle Motiejūnaite.
-
Kaip paruošti vaiką vizitui pas psichologą?
- Ruošiant vaiką vizitui pas psichologą svarbu nepamiršti, jog tai turi būti bendras jūsų susitarimas. Naudinga pasirinkti ramų laiką pokalbiui apie galimybę kreiptis pas psichologą, galbūt savaitgalio dieną, kuomet šeimos nariai mažiau skuba ir nėra įsitempę. Psichologo konsultacija neturėtų būti bausmė, kuri pristatoma konflikto metu. Pasakojant apie priežastį, kodėl vaikas turėtų lankytis pas psichologą, naudinga pabrėžti teigiamas susitikimų puses, pavyzdžiui, kad susitikimai gali padėti vaikui pasijausti geriau.
Jaunesnio amžiaus vaikams apie psichologą galima pasakoti kaip apie žmogų, su kuriuo galima kartu pažaisti ir geriau suprasti savo jausmus, mintis ir elgesį. Tuo tarpu paaugliams psichologą galima pristatyti kaip žmogų, kuris žino, kaip galima padėti vaikams, paaugliams ir šeimoms susidūrus su sunkumais. Taip pat naudinga apibūdinti psichologinę konsultaciją kaip procesą, kurio metu paauglys turės galimybę pažinti save ir atrasti naujų, dar neišbandytų sprendimų. Ne mažiau svarbu tėvams suprasti, kad paaugliui svarbu, jog jo pokalbis su psichologu liktų asmeniškas. Dėl šios priežasties psichologas dalinsis tik ta informacija su tėvais, kuria sutiks paviešinti pats paauglys. Tiesa, šis susitarimas sulaužomas tais atvejais, kai kyla grėsmė vaiko gyvybei, pavyzdžiui, jis turi minčių ir planą nusižudyti arba kai jo ketinimai, veiksmai kelia grėsmę kitiems.
-
Kokių problemų varginami vaikai atvedami dažniausiai?
- Mokyklinio amžiaus vaikai dažniausiai susiduria su mokymosi motyvacijos stoka bei socialiniais sunkumais, tokiais kaip agresija kito atžvilgiu, uždarumas, sunkumai susirandant draugų. Taip pat vaikai dažnai išgyvena dėl tėvų skyrybų. Tėveliai registruoja vaikus psichologo konsultacijai ir tais atvejais, kai pastebi, kad jie pernelyg nerimauja, turi baimių, skundžiasi įvairiais pasikartojančiais skausmais, kurių pagrindo neranda šeimos gydytojas.
-
Kaip atpažinti, kad vaikui reikėtų psichologo pagalbos?
- Įprastai į psichologą kreipiamasi, kai pačiam vaikui ar paaugliui sunku išspręsti sunkumus. Gali būti, kad vaikui ar paaugliui trūksta įgūdžių, todėl reikalinga pagalba juos įgyti, pavyzdžiui, kyla sunkumai bendraujant su bendraamžiais, laikantis susitarimų namuose. Sunkumai gali kilti ir dėl įvykusių pasikeitimų vaiko gyvenime, su kuriais jis pats negali susitvarkyti, pavyzdžiui, tėvų skyrybų, perėjimo iš darželio į mokyklą, persikraustymo.
Tai, jog vaikas ar paauglys susiduria su sunkumais, kuriuos jam sunku pačiam pakelti, galima pastebėti iš jo pasikeitusio elgesio, pavyzdžiui jis dažniau nei anksčiau skundžiasi sveikata, nenoriai eina į darželį, mokyklą arba užsidaro savyje, nenoriai dalinasi savo kasdienybe. Jeigu minėtas vaiko elgesys trunka jau kuris laikas ir tėvams nepavyksta padėti vaikui, tuomet naudinga kreiptis pagalbos į psichologą.
-
Sakoma, kad šiandien stresas - jau ne tik suaugusiųjų rykštė, bet jis lydi ir vaikus. Kaip patartumėte su tuo kovoti?
- Streso nereikėtų laikyti savaime žalingu reiškiniu. Svarbu nepamiršti, kad stresas yra natūrali organizmo reakcija į netikėtą arba naujų gebėjimų reikalaujantį įvykį. Jis sekinti organizmą pradeda tik tada, kai užsitęsia ir trunka keletą savaičių, mėnesių ar net metų. Natūralu, stresinių situacijų apstu ne tik suaugusiųjų gyvenime, bet ir vaikų, todėl su juo kovoti nereikia, svarbu išmokti jį pastebėti ir efektyviai valdyti.
Pastebėjus, kad kūnas siunčia signalus apie patiriamą stresą, svarbu atkreipti dėmesį, kokios situacijos sukelia šiuos pokyčius. Galbūt stresas kyla mokykloje, namuose, o gal užsiimant popamokine veikla? Tuomet naudinga suprasti, ar galima keisti savo reakciją ir tokiu būdu sumažinti stresą. O gal galima keisti savo elgesį ir tokiu būdu sumažinti įtampą, pavyzdžiui, įgyti gebėjimų bendrauti su bendraamžiais, skirti daugiau laiko mokymuisi namuose ir tokiu būdu geriau pasiruošti pamokoms, keliančioms įtampą. Galbūt reikia keisti visą situaciją, kurioje stebime ryškų jaudinimąsi? Gal verta lankyti vienu būreliu mažiau? O gal kaip tik reiktų lankyti vienu daugiau?
Tiesa, pasikeitimams reikia laiko, taigi, kol vaikas įgis naujų gebėjimų arba bus galimybė pakeisti situaciją, galima taikyti kūną nuraminančius metodus. Vienas jų - tai gilaus ir lėto kvėpavimo praktika. Šį metodą galima taikyti tiek streso metu, tiek ramybės būsenoje, pavyzdžiui, prieš miegą. Kvėpavimo pratimus galima papildyti, įsivaizduojant ramią ir malonią aplinką, pavyzdžiui, paplūdimio vaizdinį. Taip pat galima naudoti raumenų įtempimo ir atpalaidavimo pratimus, pavyzdžiui, įsivaizduoti, kad vieną akimirką mūsų rankos įsitempia ir juda tiksliai tarytum roboto, o kitą – esame lyg skudurinės lėlytės, kurių rankos ir kojos atsipalaidavusios ir lengvos.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
(1)(1).png)
Komentuoti: