Gydytojai pataria net ir į nedidelius, bet ilgiau trunkančius gerklės negalavimus reaguoti itin atidžiai, kadangi ilgainiui jie gali tapti rimtesnių lėtinių problemų priežastimi. Dažniausiai sezoninis gerklės skausmas gali būti vienu ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos simptomu arba sudedamąja jos dalimi. Tačiau gerklės perštėjimą gali sukelti ne tik tai.
 
Atsako specialistė
Antakalnio poliklinikos gydytoja otorinolaringologė Tatjana Malikėnienė:

- Nėra normalu, jei žmogus ilgai jaučia nors ir nestiprius gerklės skausmus. Be abejo, šaltuoju metu jie dažniausiai yra susiję su virusinėmis infekcijomis. Tačiau skausmų visgi nesusiejus su peršalimu, galima įtarti lėtinius ryklės uždegimus. Diskomfortas, perštėjimas gerklėje atsiranda ir dėl padidėjusio skrandžio rūgštingumo – tuo žmonės labai dažnai skundžiasi.
 
Jei žmogų vargina balso prikimimas, galima įtarti infekciją arba tai gali būti darbo sąlygų ar jo specifikos pasekmė. Pavyzdžiui, su tokia problema susiduria tų profesijų žmonės, kuriems tenka daug kalbėti. Nuo to kenčia ir dirbantieji aplinkoje, kur daug dulkių, esama cheminių dirgiklių. Tad tai gali būti ir alergijos požymis.
 
Rūkymas, be abejo, irgi – svarbus veiksnys. Juo labiau jei rūkoma jau ne vienerius metus, reikia tirti, ar nėra lėtinių pakitimų, polipų ant balso klosčių.
Užklupus epizodiniams skausmams, gerklę galima skalauti ramunėlių, medetkų nuovirais, sudrėkinti šaltalankio aliejumi (taip pasiekama užpakalinė ryklės gleivinė), vartoti čiulpiamas tabletes (labai tinka su islandiška kerpena).
 
Tiesa, kartais su skalavimais žmonės persistengia. Pavyzdžiui, druskos ar sodos tirpalą naudoti ilgą laiką nėra gerai: jei padauginama druskos, tik dar labiau išdžiovinama ryklės gleivinė.
Taigi išeina užburtas ratas: žmogus, atrodo, gydosi, o jam tik blogėja. Tad jei savaitę, dvi skausmai nepraeina, pravartu kreiptis į gydytoją – jis tiek įvertins situaciją, tiek patars, kaip gydyti.