Kai širdžiai trūksta deguonies
 
„Širdį galima įsivaizduoti kaip variklį, kuris dirbdamas aprūpina visus organus krauju, tačiau, kad šis variklis dirbtų gerai, jam irgi būtina gauti tų pačių medžiagų. Širdies raumenį krauju aprūpina širdies vainikinės arterijos, – aiškina gydytojas kardiologas. – Kai širdis gauna nepakankamai deguonies, atsiranda diskomforto pojūtis krūtinėje, kuris ir vadinamas krūtinės angina.“
 
Nepatogumas krūtinėje dažniausiai pasireiškia fizinio krūvio metu, o retesniais atvejais – žmogui patiriant didelę emocinę įtampą. Kitas retesnis ir mažiau specifinis ligos simptomas yra oro trūkumas. Dažniausiai krūtinės skausmai praeina per mažiau nei 10 min. nutraukus fizinį krūvį, o jiems užtrukus ir plintant į rankas, žandikaulį, atsiradus dusuliui ar pilant prakaitui – galima įtarti besivystantį miokardo infarktą.
 
Diagnozuojama vis jaunesniems
 
Kadangi krūtinės anginą dažniausiai lemia vainikinių arterijų susiaurėjimai – aterosklerozė, pagrindiniai rizikos veiksniai yra aterosklerozę sukeliantys faktoriai: rūkymas, piktnaudžiavimas alkoholiniais gėrimais, nevisavertė mityba, mažas fizinis aktyvumas, nutukimas, padidėjęs arterinis kraujo spaudimas ir cholesterolio koncentracija kraujyje, cukrinis diabetas, vyriška lytis, amžius ir genetika.
 

„Krūtinės angina dažniausiai pasireiškia vyresnio amžiaus vyrams, turintiems kelių anksčiau minėtų rizikos veiksnių derinį, tačiau stebima tendencija, kai kraujotaką ribojantys susiaurėjimai širdies kraujagyslėse diagnozuojami vis jaunesniems asmenims. Ligos formavimuisi didelę įtaką turi ir genetika – žmonės, kurių giminaičiai vyrai iki 55 metų, o moterys iki 65 metų amžiaus susirgo miokardo infarktu, vertinami kaip turintys genetinį polinkį šiai ligai atsirasti“, – sako Klaipėdos „Kardiolitos klinikų“ Kardiologijos centro gydytojas kardiologas dr. Povilas Budrys.

 
Dr. Povilas Budrys tęsia, kad dėl didesnės lipoproteino (a), kuris yra paveldimas faktorius, koncentracijos kraujyje taip pat kyla didesnė rizika susirgti širdies kraujagyslių ligomis, todėl šį rodiklį verta bent kartą per gyvenimą pasitikrinti, atliekant kraujo tyrimus. Tai padaryti naudinga jaunesniame amžiuje, nes nustačius lipoproteino (a) padidėjimą, galima greičiau sustiprinti modifikuojamų rizikos veiksnių kontrolę.
 
Reikalinga konsultacija
 
Jei įprasto fizinio krūvio metu ar ramybės būsenoje atsirado diskomfortas krūtinėje, oro trūkumas ar ženkliai sumažėjo fizinio krūvio tolerancija, ypač jei tokių pojūčių anksčiau nėra buvę, naudinga gydytojo kardiologo konsultacija. Specialistas, atlikęs papildomus tyrimus, galės identifikuoti nusiskundimų priežastį ir skirti reikalingą gydymą.
 
„Minimalaus fizinio krūvio metu juntamas skausmas krūtinėje, spaudimas, deginimas, gniaužimas gali rodyti ryškų širdies kraujagyslių susiaurėjimą. Kai simptomai pasireiškia ramybės būsenoje, tęsiasi ilgiau nei 20 min. ir žmogus jaučia pykinimą, oro trūkumą, prakaito pylimą – medicininė pagalba reikalinga nedelsiant, kadangi tai gali byloti apie ūminį miokardo infarktą, kuris įvyksta staiga visiškai užsikimšus širdies vainikinei arterijai“, – pasakoja dr. P.Budrys.
 
Krūtinės anginai nustatyti pirmiausiai surenkama detali anamnezė, t. y. simptomų pobūdis, provokuojantys veiksniai ir išsiaiškinami rizikos veiksniai. Tuomet atliekama elektrokardiograma ir širdies echoskopijos tyrimas, kurie suteikia daug informacijos apie širdies elektrinės sistemos veiklą, funkcinius ir struktūrinius pakitimus. Konsultacijos metu gali būti atliekamas ir krūvio mėginys, kai pacientui minant dviratį ar bėgant ant bėgtakio vertinama krūvio tolerancija, simptomai bei pakitimai, kurie tyrimo metu fiksuojami elektrokardiogramoje.
 
Jeigu gydytojas kardiologas įtaria obstrukcinę širdies kraujagyslių ligą, pacientas gali būti siunčiamas atlikti vainikinių arterijų KT angiografijos tyrimą, kurio metu į veną leidžiant kontrastinę medžiagą ir vėliau stebint širdies kraujagyslių užsipildymą ja, galima identifikuoti arba atmesti širdies kraujagyslių susiaurėjimus.
 
„Alternatyva – invazinė vainikinių arterijų angiografija, kai per rankoje esančią arteriją iki širdies kraujagyslių žiočių įvedamas smulkus kateteris, pro kurį tiesiogiai į vainikines arterijas leidžiama kontrastinė medžiaga. Taip pat yra ir kitų tyrimų, kurie leidžia nustatyti širdies kraujagyslių ligas. Jų parinkimas priklauso nuo paciento nusiskundimų, klinikinės ligos buvimo tikimybės, gretutinių susirgimų ir tyrimų prieinamumo“, – pažymi dr. P.Budrys.
 
Medikamentinis ir invazinis gydymas
 
Krūtinės anginos gydymas skirstomas į medikamentinį ir invazinį. Medikamentinis gydymas turi svarbiausią vaidmenį ir skiriamas visiems pacientams.
„Kadangi dažniausiai krūtinės anginą sukelia širdies vainikinių arterijų aterosklerozė, būtini vaistai, kurie pasižymi širdies kraujagyslių susiaurėjimus stabilizuojančiu ir ligos progresavimą lėtinančiu poveikiu. Ši vaistų grupė vadinama statinais, mokslinių tyrimų duomenimis, juos vartojantiems žmonėms, kurie turi indikacijų šių medikamentų vartojimui, miokardo infarkto ir galvos smegenų insulto rizika sumažėja apie 25 proc.“, – pasakoja gydytojas kardiologas.
 
Kitos vaistų grupės yra skirtos krūtinės anginos simptomams palengvinti ir pagerinti fizinio krūvio toleranciją. Vaistų derinį dažniausiai parenka gydytojas kardiologas, atsižvelgdamas į paciento simptomus, krūtinės anginos mechanizmą, gretutines ligas ir vaistų toleravimą.
 
„Jeigu taikant optimalų medikamentinį gydymą išlieka gyvenimo kokybę bloginantys simptomai ar instrumentiniais tyrimais nustatomi išreikšti širdies kraujagyslių susiaurėjimai, svarstomas invazinio gydymo taikymas. Atsižvelgiant į kraujagyslių anatomines ypatybes, pažeidimų lokalizaciją ir išplitimą, paciento amžių, gretutines ligas, renkamasi tarp aortokoronarinių jungčių suformavimo operacijos, dar žinomos kaip šuntavimo operacija, kurią atlieka gydytojai širdies chirurgai, ir perkutaninės koronarinės intervencijos – stentavimo, kurį taiko gydytojai intervenciniai kardiologai“, – sako gydytojas kardiologas.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!