Kraujuojančios dantenos – ženklas sunerimti
Aigustė Tavoraitė
2016-02-01
Esu netekęs nemažai dantų, ar tai gali atsiliepti širdies ligoms?
Virginijus
Dantų valymo metu kraujuojančios dantenos dažniausiai yra ženklas, kad jose jau vyksta koks nors patologinis procesas. Norint tiksliai diagnozuoti kraujavimo iš dantenų priežastį būtina odontologo konsultacija.
Atsako specialistė
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Odontologijos instituto direktorė gydytoja endodontologė profesorė Vytautė Pečiulienė:
- Paskutiniaisiais dešimtmečiais vis daugiau mokslinių tyrimų širdies ligų riziką sieja su infekcijos židiniais burnoje. Šiuo atveju labai svarbu nustatyti, dėl kokios priežasties žmogus neteko dantų. Jeigu tai yra periodonto patologijos pasekmė, išlikę dantys tampa infekcijos vartais, turinčiais įtakos bendrai žmogaus sveikatos būklei.
Periodontitas – polietiologinė liga, kurios metu pažeidžiamos ne tik dantenos, bet ir danties alveolės kaulas. Šios ligos progresavimas - individualus, siejamas su ne vienu veiksniu: paveldimumu, burnos higiena, ilgalaikiu stresu, įtampa ir kt. Vienus jų įmanoma kontroliuoti, o kitų – ne.
Kada pastebėjus kraujavimą iš dantenų reikėtų sunerimti? Dantų valymo metu kraujuojančios dantenos dažniausiai yra ženklas, kad jose jau vyksta koks nors patologinis procesas. Kraujavimas gali lydėti dantenų uždegimą (gingivitą), taip pat būti ir pažengusios patologijos – periodontito pasekmė. Norint tiksliai diagnozuoti kraujavimo iš dantenų priežastį būtina odontologo konsultacija.
Kai dantenų uždegimas susijęs su individualia nekokybiška burnos higiena (naudojant netinkamą šepetėlį, darant netikslius valymo judesius, nenaudojant tarpdančių šepetėlio ar siūlo), pakoregavus paciento naudojamų burnos higienos priemonių tipą bei valymo principus, jis dažniausiai yra nesunkiai kontroliuojamas.
Tačiau jei pacientas be kraujavimo iš dantenų valymo metu reguliariai jaučia ir skausmus, pastebi dantenų pūliavimą, jų spalva tamsi, patologija gali būti išplitusi ir į dantų alveolės kaulą. Tokiu atveju ilgainiui gali formuotis ir vadinamasis periodonto pūlinys. Norint tiksliai diagnozuoti ligą būtinas paciento klinikinis ir rentgenologinis ištyrimas, leidžiantis įvertinti pažeistų audinių būklę.
Svarbu žinoti, kad periodontitas nėra išgydoma liga, bet jo plitimą galima sustabdyti taikant tinkamą paciento gydymą. Tačiau vien tik gydytojo pastangų čia neužtenka. Norint išvengti arba sulėtinti burnos ligų eigą būtinas individualių profilaktinių priemonių – dantų valymas, burnos skaliklių, tarpdančių siūlo ar šepetėlių naudojimas – taikymas bei reguliarus lankymasis pas gydytoją odontologą.
Kitas lėtinės infekcijos šaltinis burnoje – danties viršūninio periodonto pažeidimas. Jis atsiranda dėl nekokybiško šaknų kanalų gydymo arba kaip dantų ėduonies komplikacija. Tokio infekcijos šaltinio diagnostikai atliekamas rentgenologinis tyrimas. Diagnozavus šią patologiją gali būti taikomas šaknies kanalų gydymas arba pergydymas priklausomai nuo individualios situacijos arba dantis pašalinamas.
Tarp kitko
Tyrimai parodė, kad pacientai, sergantys koronarine širdies liga ir neturintys dantų, susiduria su beveik dvigubai didesne mirties rizika nei tie šia liga sergantys pacientai, kurie turi visus dantis.
Taip pat nustatyta 27 proc. didesnė bendra rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, 67 proc. didesnė insulto rizika, net 85 proc. didesnė mirties nuo širdies ir kraujagyslių ligų rizika ir apskritai 81 proc. didesnė mirties rizika nei tiems, kurie turėjo visus dantis.
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
(1)(1).png)
Komentuoti: