Kai pavasaris užgesina norą gyventi
Aigustė Tavoraitė
2018-03-15
Jie vieniems pavasarį pakyla ūpas, mane kaip tik lydi slogi nuotaika, net darosi panašu į depresiją. Ar tai normalu, kas galėtų padėti?
Rokas, 29 metai
Pavasario depresiją išduodantys požymiai: neaiškios kilmės nerimas, nemiga arba ankstyvas pabudimas ir nebegalėjimas užmigti. Taip pat – sumažėjęs apetitas, nukritęs svoris, dirglumas, impulsyvumas, kai net menkiausia smulkmena gali išvesti iš pusiausvyros.
Iš žiemos gniaužtų besivaduojanti gamta ir ilgėjančios dienos ne visiems dovanoja džiugias emocijas. Kitiems sezonų kaita sukelia vienokias ar kitokias organizmo reakcijas, dėl kurių sutrinka nuotaika, o tai gali sukelti stresą, nerimą, depresiją. Specialistai atkreipia dėmesį, kad pavasario depresija itin pavojinga dėl savižudybės rizikos, ypač vyresniems žmonėms.
Atsako specialistė
Gydytoja psichiatrė Aušra Deksnytė:
- Yra žinoma, kad psichikos ligos (tarp jų – ir depresija) dažniau paūmėja rudenį ir pavasarį. Tai, kad būsena pablogėja rudenį, didžiausias vaidmuo tenka šviesos trūkumui, todėl profilaktiškai rekomenduojama taikyti šviesos terapiją. Tuo tarpu pavasarį, kai šviesos kaip tik yra daugiau, psichikos sutrikimų paūmėjimus bandoma aiškinti vitaminų trūkumu. Taip pat – miego hormono melatonino sumažėjimu, nes ilgėjant šviesiam paros metui, mažėja šio hormono gamyba.
Priklausomai nuo situacijos, rekomenduojama vartoti vitaminus, būti pakankamai fiziškai aktyviems, reguliuoti miego režimą. Melatonino gamybą mažina mėlyna kompiuterių ir kitų ekranų skleidžiama šviesa, taigi pirmiausia miego higieną susitvarkyti ir rekomenduojama.
Bet koks sveikos gyvensenos propagavimas turėtų veikti prevenciškai, bet ne visuomet taip yra.
Ateina kartais depresija ir, atrodo, visiškai sveikai gyvenant. Jei žmogus jau yra sirgęs psichikos ligomis ir žino savo silpnąsias vietas, tiesiog reiktų atkreipti didesnį dėmesį, kad pavasaris yra jautresnis laikas, stengtis kontroliuoti savo būseną.
Verta žinoti
Pavasario depresiją išduodantys požymiai: neaiškios kilmės nerimas, nemiga arba ankstyvas pabudimas ir nebegalėjimas užmigti. Taip pat – sumažėjęs apetitas, nukritęs svoris, dirglumas, impulsyvumas, kai net menkiausia smulkmena gali išvesti iš pusiausvyros. Būseną gali lydėti ir įprasti depresijos simptomai – liguistai prislėgta, liūdna nuotaika, kuriai būdingas sulėtėjęs mąstymas, prislopinti judesiai, pakitusi išvaizda – liūdnas, kenčiantis veidas, kietai sučiauptos lūpos, žemyn nusileidę jų kampučiai.
Depresija savaime nepraeina ir turi būti gydoma. Depresija gali būti gydoma pasitelkiant psichoterapiją (ypač efektyvus psichoterapijos ir antidepresantų derinys) arba kitus metodus: šviesos, įvairių menų terapijas, fizinius pratimus. Gydymą pradėjus laiku žmogus greičiau pasveiksta, liga netampa lėtinė, sumažėja savižudybės, depresijos pasikartojimo tikimybė.
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
(1)(1).png)
Komentuoti: