Nors žiemą kosulys – neatsiejamas daugelio vaikų „kompanionas“, ne vieniems tėvams tai sukelia daug nerimo: kokių gydymo priemonių imtis, kada būtina skubėti pas gydytoją?
Didžiausia klaida, kurią daro tėvai, – pradeda vaiką gydyti daugybe vaistų, kurie gali atrodyti ir nekenksmingi, žolinio pagrindo ar homeopatiniai, tačiau tai bet kuriuo atveju tam tikrą veikimą turinčios medžiagos.
Pataria specialistė
VUL Santaros klinikų filialo Vaikų ligoninės gydytoja vaikų pulmonologė dr. Sigita Petraitienė:
pakanka tik išvalyti nosį
- Jei kalbame apie ligos sukeltą kosulį, pagal pobūdį jis gali būti sausas, kai kvėpavimo takai sudirginti, bet neišsiskiria sekretas, ir šlapias (arba „drėgnas“), jei sekreto yra ir jis pakankamai skystas, kad žmogus galėtų jį iškosėti. Ypač mažų, iki penkerių metų amžiaus, vaikų bėda, – jie nemoka išsipūsti nosies. Todėl jiems pati dažniausia šlapio bei mišraus (kai vyrauja abu kosulio elementai) kosulio priežastis ir yra ta, kad sekretas teka iš nosies į ryklę, ir dirgindamas ryklę pašalinamas kosėjant. Todėl didžiausias darbas čia tenka tėvams – patiems išvalyti mažyliui nosytę (tam naudojami įvairūs nosies atsiurbėjai, į jau išvalytą nosytę galima sulašinti nosies sekreto kiekį mažinančių, vaiko amžių atitinkančių lašiukų), vyresnius mokyti, kaip patiems tai atlikti.
Jei kosima vadinamuoju „gerkliniu“ kosuliu, bet vaikas jaučiasi gerai, išlieka aktyvus, linksmas, noriai valgo, geria, temperatūra normali arba tik kiek pakilusi iki 38 laipsnių, pirmiausia reikėtų pagalvoti apie nosies išvalymą, mažiuką migdyti pakėlus viršutinę kūno dalį 30 laipsnių kampu. Nes neretai kosulys tampa pagrindine priežastimi, neleidžiančia vaikui miegoti. Užsikosėjus tokiam vaikui pagrindinis vaistas – keli gurkšniai kambario temperatūros skysčio, vyresniems ir suaugusiems ryklės sudirginimą padės numalšinti įvairios pastilės ir purškalai į gerklę.
Vaikus „farširuoja“ vaistais
Kada reikėtų labiau sunerimti? Jei kosulys yra „gilus“, varginantis, trukdo gyventi, žaisti, valgyti, miegoti, jei šalia kosulio girdimas švokštimas – apsunkintas iškvėpimas arba apsunkintas įkvėpimas (stridoras), tokį vaiką reikėtų parodyti gydytojui. Aišku, kartais ir gydytojui be fonendoskopo sunku atskirti, ar kosulys „eina“ iš giliau. O tėvams tą padaryti juolab sudėtinga, ypač jei vaikas ne taip dažnai serga.
Tuomet gali nepakakti valyti nosį, gali prireikti ir atsikosėjimą palengvinančių vaistų. Konkretiems medikamentams paskirti būtina nustatyti tikslią diagnozę – tam gali prireikti ir kraujo tyrimo, plaučių rentgenogramos. Jei yra apsunkintas įkvėpimas, daugiau galima būtų kalbėti apie laringitą. Apsunkintas iškvėpimas arba švokštimas – daugiau bronchito, bronchito su spazmu (dar vadinamo obstrukciniu bronchitu), mažiems vaikams – bronchiolito simptomas. Sergantiesiems astma taip gali pasireikšti ir šios ligos paūmėjimas. Taip pat – plaučių uždegimas (juo sergant kosėti paprastai pradedama antrą trečią ligos dieną).
Didžiausia klaida, kurią daro tėvai, – pradeda vaiką gydyti daugybe vaistų, kurie gali atrodyti ir nekenksmingi, žolinio pagrindo ar homeopatiniai, tačiau tai bet kuriuo atveju tam tikrą veikimą turinčios medžiagos. Atsineša tėvai tris, keturis penkis vaistus, kurių davė vaikui.
Gal vieną turėjo anksčiau gydytojo paskirtą, antrą – patarė kaimynė, trečią – močiutė, dar vieną internete pamatė. O jie visi arba pastiprina vienas kito veikimą, arba prieštarauja. Tad geriau nieko per daug neduoti ir glaudžiau bendradarbiauti su gydytoju.
Į polikliniką ar ligoninę?
Jei vaikas vangus, papilkėjęs, ima dažniau kvėpuoti nei įprastai, matyti, kad pradeda mėlynuoti, kvėpuojant dalyvauja pagalbiniai raumenys – įsitraukia tarpšonkauliniai tarpai, pilvas tarsi spaudžiasi stuburo link, girdisi triukšmingas kvėpavimas, vaiką reikėtų vežti į ligoninę arba kviesti greitąją. Be to, net esant sunkiai būklei dėl kvėpavimo nepakankamumo vaikas gali nekarščiuoti, slogos gali nebūti. Jei bendra vaiko būklė gera, simptomai ne tokie ryškūs, tikrai pakaks PSPC gydytojo. Jūsų šeimos gydytojas geriausiai pažįsta vaiką, šeimą, greitai ir efektyviai parinks gydymą.
Verta žinoti
Jei vaikas nevalgo, nereikia maisto duoti per prievartą, tačiau būtina nepamiršti girdyti skysčių – vaikai į ligoninę dažniausiai pakliūna būtent dėl dehidratacijos.
Jei temperatūra kyla 39 link, jau reikėtų ją mažinti vaistais.
Nepamiršti valyti vaikui nosį – tai bent 50 proc. pagerins sergančio mažylio būklę.
Drėgmės patalpose turi būti 40–50 proc. Jei mažiau, reikėtų tą patalpą drėkinti – padėti indą su vandeniu, šlapią rankšluostį ant radiatoriaus ar naudoti drėkintuvą. Taip pat būtina kambarį vėdinti.
Pirma pagalba užklupus laringitiniam kosuliui – eiti į vonios kambarį ir karštą vandenį paleisti, kad vaikas prisikvėpuotų garų. Jei vaikui pasireiškia apatinių kvėpavimo takų obstrukcija (švokštimas), atvirkščiai reikia nešti prie atdaro lango pakvėpuoti grynu oru arba, jei lauke minusinė temperatūra, – į atvėsintą patalpą. Sergančių vaikų tėveliai neretai namuose turi pirmai pagalbai skirtus, jų vaikui pritaikytus vaistukus. Bet jie nebūtinai tiks kaimynų vaikui!
.jpg "Tris kartus pasaulio futbolo čempionato trofėjų į viršų kėlęs Pele, pasak jo sūnaus, gėdijasi savo fizinės būklės. Tuo metu sporto legenda paneigė sergąs depresija, blogėjančią sveikatą jis laiko normalia senėjimo dalimi.")
.jpg)
.jpg)
(1)(1).png)
.jpg)
Komentuoti: