Atsako specialistas
Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytojas akušeris-ginekologas Heraldas Stankevičius:
 
Mokslinio pagrindimo neturi 
- Visų pirma galima būtų prisiminti, kas yra menstruacijos. Tai – gimdos gleivinės reakcija į kiaušidžių veiklą. Jeigu nepastojama, pasibaigus geltonkūnio funkcijai, šis sunyksta: krinta hormonų koncentracija kraujyje ir dalis gimdos gleivinės pasišalina. Todėl vienintelis realus būdas menstruaciniam ciklui koreguoti – hormonai, pacientėms skiriami su kontraceptinėmis priemonėmis arba progesterono preparatais. O visuomenėje paplitę įsitikinimai, kad, pavyzdžiui, „tas dienas“ gali atitolinti vitamino C ar jo praturtintų vaisių gausus vartojimas, mokslinio pagrindimo neturi. Kaip ir menstruacijų „pagreitinimas“ karšta vonia, žolelių nuovirais, arbatomis ir pan.
 
Daugumai moterų ovuliacija nevyksta tuo pačiu metu: pusei jų tai nutinka tarp 11 ir 15 ciklo dienos, o daliai – dar kitu metu. Nuo to, kada įvyko oviuliacija, priklauso ir kiek laiko gimdoje išsilaikys geltonkūnis. Todėl dažnu atveju kokių nors priemonių naudojimas ar vartojimas ir tam tikras menstruacijų „pasisilinkimas“ gali būti paprasčiausias sutapimas.
 
Pasirūpinti iš anksto 
Kada reikėtų pradėti rūpintis, norint atitolinti menstruacijas? Prieš pat joms prasidedant jau bus sunku ką nors padaryti. Hormoninę kontracepciją – tabletes, pleistrą arba žiedą – galima pradėti naudoti nuo vidurio ciklo (nebūtinai nuo pradžios, kaip paprastai rekomenduojama). Kartu tai bus ir patikima kontracepcija. Visgi jei ją naudoti pradedama ne per pirmas penkias ciklo dienas, reikėtų pamiršti papildomų apsaugos priemonių.
 
Progesterono preparatus irgi reikėtų pradėti vartoti anksčiau iki numatytos atostogų datos. Šiuos preparatus ir kontraceptines priemones reikėtų vartoti iki to laiko, kai menstruacijos atostogoms nebetrukdys.
Norinčios turėti retas (vos 4–6 kartus per metus), mažiau skausmingas ir gausias menstruacijas gali rinktis ilgalaikę kontracepciją. Ji padeda užtikrinti reguliarų ciklą, išvengti gausaus kraujavimo, kuris ilgainiui veda į mažakraujystę.