- Tėvai paprastai džiaugiasi, kad net ir mažamečiai vaikai neseniai išmokę kalbėti greitai pramoksta ir angliškų žodžių. Ar reikia skatinti šį gabumą užsienio kalbai, ar tai trukdo mokytis gimtąją?
- Jeigu vaiko kalbos raida normali, tada viskas gerai, galima ir labai anksti skatinti domėjimąsi antra kalba. Šiais laikais ir dvikalbių šeimų yra nemažai, kai vaikai tikrai nuo pirmųjų dienų girdi tiek lietuvių kalbą, tiek, tarkime, norvegų, anglų. Bet, jeigu vaikas girdi tiek aplinkoje, tiek per televiziją, telefonuose daug angliškų žodžių, jis visuomet pasirinks anglų kalbą ir dažniau kalbės, tars angliškus žodžius nei lietuviškus. Pagalvokite, kur sakyti „geltona“, o kur - „yellow“, kur „mėlyna“, o kur - „blue“, „rožinė“ - „pink“. Anglų kalbos žodžiai dažnai yra trumpesni ir lengviau tariami, todėl greičiau išmokstami, o lietuvių kalba yra gana sunki.
 
- Ar gali būti, kad girdėdamas daug angliško turinio vaikas net ir augdamas lietuvių šeimoje gali geriau kalbėti angliškai nei lietuviškai?
- Tikrai taip, net ir savo praktikoje esu turėjusi tokių pavyzdžių. 
 
- Tačiau dažnai kalbama, kad vaikas kalboms yra itin imlus vaikystėje, ar yra būdų, kaip tai suderinti ir nekenkti kalbos raidai?
- Viena rekomendacijų yra tokia, jog norint, kad vaikas puikiai išmoktų pirmiausia gimtąją kalbą, jis iki trečiųjų gyvenimo metų neturėtų girdėti užsienio kalbos savo aplinkoje. O pirmąją užsienio kalbą rekomenduojama į vaiko gyvenimą įvesti tik tuomet, kai jam sukanka treji. Tačiau šiuolaikiniame pasaulyje trejus metus negirdėti jokios užsienio kalbos, išskyrus gimtąją, yra neįmanoma, tiesiog reikėtų riboti vaikams laiką prie ekrano, kur jie dažniausiai ir greičiausiai išmoksta būtent anglų kalbos žodžių, kartais ir kitų kalbų.
 
- O ar įmanoma ištaisyti padėtį tiems tėvams, kurie jau girdi, kad jų vaikas dažniau spalvas ir skaičius vardija angliškai nei lietuviškai?
- Žinoma. Aš suprantu, kad yra normalu džiaugtis gabiu vaiku, ir džiaugtis reikia. Bet kad vaikas nepatirtų sunkumų darželyje ar pirmoje klasėse dėl užsienio kalbos įtakos, reikėtų vaikui ištarus, tarkime, anglišką žodį, jį tėčiui arba mamai pakartoti lietuviškai. Galima paprašyti, kad lietuviškai tą patį žodį pakartotų ir vaikas. Jokiu būdu patys nekartokite angliškų žodžių, net kai juos pasako vaikas (jei nesate dvikalbė šeima, kur svarbu susikalbėti su abiem tėvais). Kai vaikas pasako žodį, įvardija daiktą ar dalyką lietuviškai, emocingai pagirkite, o kai pasako kita kalba, nesureaguokite, emocijos nerodykite. Įkyrėti, žinoma, nereikėtų vaikui. Viską svarbu daryti po truputį, nes ir nėra prasmės visiškai užmarštin nustumti anglų kalbą, kai vėliau greičiausiai vis tiek norėsite, jog vaikas ją išmoktų.