Pasak gydytojos dermatovenerologės Ilonos Sakalauskienės, profilaktiškai pas dermatovenerologą reikėtų pasirodyti bent kartą per metus, tačiau svarbu išmokti ir pagrindinius dalykus, kurie leis apgamus stebėti patiems.
 
- Apgamų turime visi, kaip jie atsiranda? 
- Apgamas – yra dažnas gerybinis odos darinys, atsiradęs iš pigmentinių odos ląstelių (melanocitų). Apgamai gali būti įgimti arba įgyti. Tiek vienų, tiek kitų būna įvairių: jie skiriasi klinikiniu, histologiniu, dermatoskopiniu vaizdu ir gali būti bet kurioje kūno vietoje. Apie vienas procentas žmonių turi įgimtus apgamus, su amžiumi atsirandančių apgamų tikimybę didina genetinis polinkis, buvimas saulėje, imunosupresinė būklė (nėštumas, gydymas imunosupresantais). Naujas apgamas, atsiradęs po trisdešimt penkerių metų amžiaus, siejamas su didesne piktybiškumo rizika.
Apgamai gali keisti spalvą, formą, dydį arba visai išnykti. Tiesa, kintantis apgamas nereiškia, jog jis būtinai piktybėja ir virsta odos vėžiu – melanoma. Apgamai gali keistis dėl saulės poveikio ar nėštumo. Neretai veido srityje buvęs rusvas plokščias apgamas virsta odos spalvos iškilusiu mazgu ir tai visiškai nepiktybiškas pokytis. Galutinai į klausimą, ar kintantis apgamas virto piktybiniu, gali atsakyti gydytojas dermatovenerologas, įvertinęs darinį specialiu prietaisu, išdidinančiu apgamo struktūras, dermatoskopu.
 
- Įmanoma žmogui pačiam pastebėti apgamų pokyčius? Ką būtina žinoti? 
- Taip, įmanoma. Melanomą reikėtų įtarti, jei ėmė keistis jau esantis apgamas: tapo nesimetriškas, nelygiais kraštais, kelių spalvų, patamsėjo ar atsirado naujų apgamų.
Apžiūrint apgamus rekomenduojama naudotis ABCDE taisykle, kur A (angl. Asymmetry) - reiškia apgamo asimetriją vienoje ar dviejose ašyse, B (angl. Border) - kraštų netolygumą, C (angl. Color) – netolygią, margą apgamo spalvą, D (angl. Diameter) – apgamo skersmenį ³5mm, E (angl. Evolving) – apgamo dydžio, spalvos, formos pokyčius, niežtintį ar kraujuojantį apgamą. Jei pastebėjote bent vieną požymį, reikėtų kreiptis į gydytoją dermatovenerologą.
Dar vienas piktybinio apgamo požymis – „bjauriojo ančiuko“ simptomas. Jei apgamas vizualiai išsiskiria iš visų kitų turimų apgamų, jis turėtų būti patikrintas specialisto.
 
- Ar tiesa, kad apgamų nevalia liesti, čiupinėti ar netyčiomis užkliudyti depiliatoriumi ar skutimosi peiliuku?
- Dėl traumavimo gali pakisti apgamo išvaizda – toje vietoje gali atsirasti šašas, jis gali kraujuoti ar net supūliuoti. Jei apgamas traumuojamas dažnai, jį geriau pašalinti dėl pakartotino kraujavimo, infekcijos rizikos. Kartais apgamai visai „nuplėšiami“, tačiau jie gali „ataugti“.
 
- Kokios kūno vietos labiausiai stebėtinos dėl apgamų supiktybėjimo?
- Vyrams rizikingesnės zonos melanomos atsiradimui – nugara ir krūtinė, moterims – kojos. Abiem lytims būdingos sritys – veidas, kaklas. Retai, tačiau melanoma gali atsirasti ir pigmentinėje akies dalyje, gleivinėse.
 
- Ar pas dermatovenerologą reikėtų lankytis reguliariai, net ir neturint jokių įtarimų?
- Reguliariai tikrintis apgamus pas gydytoją dermatovenerologą pageidautina bent kartą per metus. Taip pat svarbu saugotis saulės spindulių. Šviesiaodžiams žmonėms reikėtų vengti būti saulės atokaitoje ilgiau nei dešimt penkiolika minučių bei vengti buvimo saulėje nuo dešimtos iki keturioliktos valandos. Privalu visuomet einant į lauką teptis apsauginiais kremais nuo saulės su apsauginiu faktoriumi. Soliariumai taip pat gali skatinti odos vėžio atsiradimą.