Svei­kiau mai­tin­tis truk­do ir ele­men­ta­rių ži­nių sto­ka

Aigustė Tavoraitė
2017-11-09
Va­kar, lap­kri­čio 8-ąją, mi­nė­jo­me Eu­ro­pos svei­kos mi­ty­bos die­ną. Apie lie­tu­vių val­gy­mo įpro­čių po­ky­čius ir vis dar ga­jus mi­tus kal­ba­mės su Kau­no kli­ni­kų gy­dy­to­ja die­to­lo­ge, Lie­tu­vos die­to­lo­gų drau­gi­jos bei Ant­svo­rio ir nu­tu­ki­mo pre­ven­ci­jos aso­cia­ci­jos pre­zi­den­te dr. Rū­ta Pe­te­reit.
Svei­kiau mai­tin­tis truk­do ir ele­men­ta­rių ži­nių sto­ka
Pradėję riboti duonos gaminius žmonės netenka būtinų skaidulinių medžiagų. Jų per dieną reikėtų gauti 25 gramus, tuo tarpu lietuviai vidutiniškai suvartoja apie 20 g.

Sie­kia mai­tin­tis svei­kiau

Pa­klaus­ta, ar lie­tu­viai rink­da­mie­si mais­to pro­duk­tus jau la­biau įver­ti­na jų nau­dą svei­ka­tai, die­to­lo­gė R.Pe­te­reit pa­si­džiau­gė, kad si­tu­a­ci­ja iš­ties ge­rė­ja.

„Pra­mo­ni­niu bū­du hid­rin­tų rie­ba­lų mak­si­ma­liai per die­ną ga­li­ma su­var­to­ti du gra­mus. De­ja, jau­ni žmo­nės, ku­rių mi­ty­bo­je esa­ma daug grei­to mais­to, sal­du­my­nų, šių svei­ka­tai itin ža­lin­gų trans­for­muotų rie­ba­lų gau­na ge­ro­kai dau­giau, – sa­ko gy­dy­to­ja die­to­lo­gė dr. Rū­ta Pe­te­reit.
 
 „Dau­ge­lio žmo­nių pa­si­tei­ra­vus apie svei­ką mi­ty­bą, iš­gir­si­me at­sa­ky­mą, kad rei­kia val­gy­ti daug dar­žo­vių, ne­pa­mirš­ti grū­dų ir pan. Žmo­nės ži­no ne­be tik tam tik­ras tai­syk­les, bet ir pra­de­da jas pri­tai­ky­ti kas­die­nė­je prak­ti­ko­je. Vis daž­niau prieš pirk­da­mi pro­duk­tą ati­džiau pa­ty­ri­nė­ja jo eti­ke­tę“, – sa­kė gy­dy­to­ja.

Vis dėl­to kai ku­rie svei­kos mi­ty­bos mi­tai dar iš­lie­ka ga­jūs dėl ele­men­ta­rių ži­nių sto­kos. 

„Pa­vyz­džiui, po­pu­lia­rus tei­gi­nys, kad ne­rei­kė­tų val­gy­ti grū­dų – tiek ir gli­ti­mo de­rė­tų veng­ti, svo­riui toks mais­tas ne­pa­lan­kus. Ta­čiau ne­ga­li­ma vi­siš­kai iš val­gia­raš­čio iš­brauk­ti su­dė­ti­nių an­glia­van­de­nių. To­dėl pil­no grū­do tiek ko­šės, tiek duo­nos ga­mi­nių bi­jo­ti ne­rei­kė­tų. Pra­dė­ję ri­bo­ti duo­nos ga­mi­nius žmo­nės ne­ten­ka bū­ti­nų skai­du­li­nių me­džia­gų. Jų per die­ną rei­kė­tų gau­ti 25 gra­mus, tuo tar­pu lie­tu­viai vi­du­ti­niš­kai su­var­to­ja apie 20 g, la­biau pa­si­sten­gian­tie­ji – 21 g. Tai to­li gra­žu ne tiek, kiek rei­kė­tų. Taip pat de­rė­tų duo­nos ga­mi­nių su­dė­tį žiū­rė­ti, kad kuo ma­žiau bū­tų cuk­raus, 100 g duo­nos – iki 5 g cuk­raus. Džiu­gu, kad ir pre­ky­bos tin­klai sten­gia­si, vis dau­giau to­kių duo­ne­lių at­si­ran­da“, – kal­bė­jo R.Pe­te­reit.

Tran­srie­ba­lų – vos du gra­mai

Pa­šne­ko­vė pa­brė­žė dar vie­ną tei­gia­mą ten­den­ci­ją – vis dau­giau kal­ba­ma ne tik apie cuk­raus, bet ir tran­srie­ba­lų ža­lą. Ty­ri­mų duo­me­nys ro­do, jog tran­srie­ba­lai tu­ri nei­gia­mą po­vei­kį svei­ka­tai – ga­li di­din­ti šir­dies bei krau­ja­gys­lių li­gų, to­kių kaip iš­emi­nė šir­dies li­ga ar mio­kar­do in­fark­tas, vė­žio, cuk­ri­nio dia­be­to ir nu­tu­ki­mo ri­zi­ką, taip pat ga­li da­ry­ti ža­lin­gą po­vei­kį nėš­tu­mui bei vai­siaus vys­ty­mui­si.

„Pra­mo­ni­niu bū­du hid­rin­tų rie­ba­lų mak­si­ma­liai per die­ną ga­li­ma su­var­to­ti du gra­mus. De­ja, šian­dien pa­aug­liai, jau­ni žmo­nės, ku­rių mi­ty­bo­je esa­ma daug grei­to mais­to, sal­du­my­nų, šių svei­ka­tai itin ža­lin­gų trans­for­muotų rie­ba­lų gau­na ge­ro­kai dau­giau.

Žmo­nėms apie šiuos žu­di­kais va­di­na­mus rie­ba­lus vis dar stin­ga in­for­ma­ci­jos. Jų kie­kis pro­duk­tuo­se kol kas nė­ra pa­žy­mė­tas eti­ke­tė­se. To­dėl pra­de­da­ma klai­din­gai gal­vo­ti, kad gal ir svies­tas, au­ga­li­nis alie­jus yra blo­gas pro­duk­tas, pra­de­da var­to­ti tik ly­dy­tą ghi svies­tą“, – at­krei­pė dė­me­sį die­to­lo­gė.

Ta­čiau pa­šne­ko­vė įžvel­gė ir op­ti­mis­tiš­kai nu­tei­kian­čių po­slin­kių. „Dirb­da­mi su vai­kais pa­ste­bi­me, jog šie pra­de­da su­vok­ti, kad ne sal­du­my­nai, bet juo­se esan­tys hid­rin­ti rie­ba­lai da­ro ža­lą. Tai­gi jei pa­tys pa­aug­liai pra­dės rink­tis ge­res­nius pro­duk­tus, po ke­le­rių me­tų si­tu­a­ci­ja tu­rė­tų keis­tis“, – pa­brė­žė R.Pe­te­reit.

Mi­ty­bą iš­de­ri­na stre­sas

Nors tei­gia­mi mi­ty­bos po­ky­čiai ir ste­bi­mi, vis­gi šian­dien nu­tu­ki­mas iš­lie­ka di­de­le pro­ble­ma. „Nu­tu­ku­sių­jų skai­čius net­gi au­ga, skel­bia­ma tik­ra epi­de­mi­ja, ypač kal­bant apie vai­kus, pa­aug­lius, – kon­sta­ta­vo R.Pe­te­reit. – Pa­grin­di­nis kal­ti­nin­kas čia yra ne tik per­tek­li­nis cuk­raus, tran­srie­ba­lų var­to­ji­mas, bet ap­skri­tai ne­tin­ka­mas mais­to pro­duk­tų su­ba­lan­sa­vi­mas. Žmo­gus, at­ro­do, ga­li val­gy­ti vi­sai ne­blo­gai, ne­vir­šy­ti ka­lo­ri­jų skai­čiaus, ta­čiau ne­gau­ti pa­kan­ka­mai bal­ty­mų, su­dė­ti­nių an­glia­van­de­nių.“

Gy­dy­to­ja įvar­di­jo dar vie­ną blo­gy­bę – fi­zi­nio ak­ty­vu­mo sto­ką. „Tiek ne­tai­syk­lin­gą mi­ty­bą, tiek ne­jud­ru­mą pa­ska­ti­na ir psi­cho­lo­gi­nės pro­ble­mos – daž­nas stre­sas, di­de­li krū­viai, ne­sėk­mės“, – pri­dū­rė gy­dy­to­ja.

Stre­sas ne­iš­ven­gia­mai at­si­lie­pia ir virš­ki­na­mo­jo trak­to veik­lai. Die­to­lo­gės pa­ste­bė­ji­mu, daž­nas pa­ju­tęs ko­kius ne­ga­la­vi­mus pir­miau­sia grie­bia­si vais­tų, ta­čiau ne­pa­gal­vo­ja, kad ne­tin­ka­mas pro­duk­tų pa­si­rin­ki­mas, pa­ruo­ši­mo bū­das, ga­li su­kel­ti bė­dų.

„Vis­gi pir­miau­sia rei­kė­tų ieš­ko­ti ne li­gų, o su­si­tvar­ky­ti gy­ve­ni­mo bū­dą ir mi­ty­bos re­ži­mą. Bū­ti­nai rei­kia su­val­gy­ti tam tik­rą kie­kį bal­ty­mų, rie­ba­lų, an­glia­van­de­nių. Mais­tas tu­rė­tų bū­ti val­go­mas vir­tas, troš­kin­tas, jo­kiu bū­du ne rie­ba­luo­se kep­tas“, – ak­cen­ta­vo R.Pe­te­reit.

Kai pri­stin­ga­ma sa­vų fer­men­tų

Gy­dy­to­ja at­krei­pė dė­me­sį ir į lie­tu­vių po­mė­gį kar­tais „vie­nu pri­sė­di­mu“ so­čiai pa­val­gy­ti.

„Ne­nuos­ta­bu, jei tuo­met at­si­ran­da lai­ki­nų virš­ki­ni­mo ne­ga­la­vi­mų. To­kiu at­ve­ju į pa­gal­bą ga­li­ma pa­si­telk­ti ir vie­ną ki­tą fer­men­tą. Ta­čiau il­ges­niam var­to­ji­mui jie daž­niau­siai ski­ria­mi su gy­dy­to­jo prie­žiū­ra, kai yra il­ga­lai­kės ne­virš­ki­ni­mo pro­ble­mos“, – sa­kė spe­cia­lis­tė.

Aiš­ku, jei il­ges­nį lai­ką prieš val­gį ar pa­val­gius jau­čia­mas de­gi­nan­tis skaus­mas, var­gi­na re­fliuk­sas, at­py­li­mai, rei­kė­tų pa­si­kon­sul­tuo­ti su gy­dy­to­ju. 

Šven­tės – (ne)per­si­val­gy­mo me­tas

• Ne­ba­dau­ki­te
Pa­si­sten­ki­te ir šven­čių die­no­mis lai­ky­tis įpras­to mi­ty­bos reži­mo. Rin­ki­tės leng­ves­nį, ve­ge­ta­riš­ką, pas­nin­ko mais­tą, bet ne­ba­dau­ki­te. Taip ir me­džia­gų apy­kai­ta ne­su­lė­tės, ir su­val­gy­si­te ma­žiau.


• Ne­pa­mirš­ki­te van­dens
Bent 30 mi­nu­čių prieš va­ka­rie­nę iš­ger­ki­te stik­li­nę van­dens su cit­ri­na ar šal­tos ar­ba­tos. Ne­ger­ki­te van­dens, jei po mais­to ne­pra­ėjo bent 40 min. Ger­ki­te kam­ba­rio tem­pe­ra­tū­ros ar­ba šil­to van­dens, nes šal­tas van­duo lė­ti­na virš­ki­ni­mo pro­ce­są. Ven­ki­te sul­čių ar gai­vių, sal­džių gė­ri­mų.

• Sai­kas – vi­sa­ga­lis
Kiek­vie­ną šven­ti­nio sta­lo pa­tie­ka­lą no­ri­si pa­ra­gau­ti. Ten­ka pri­pa­žin­ti, kad šven­čių me­tu sun­ku lai­ky­tis mais­to de­ri­ni­mų tai­syk­lių, tad pir­miau­siai įsi­dė­ki­te po ma­žą kiek­vie­no pa­tie­ka­lo kąs­ne­lį.

• Dar­žo­vių ga­lia ir vai­sių val­gy­mo lai­kas
Pir­me­ny­bę skir­ki­te lie­ses­niems, svei­kes­niems pa­tie­ka­lams, ku­riuo­se dau­giau dar­žo­vių. Dar­žo­vė­se ma­žiau ka­lo­ri­jų, yra na­tū­ra­lių fer­men­tų ir skai­du­lų, pa­de­dan­čių leng­viau su­virš­kin­ti mais­tą. Vai­sius val­gy­ki­te pra­džio­je ar­ba pra­ėjus ke­le­tui va­lan­dų po val­gio. Vai­siai virš­ki­na­mi grei­čiau nei ki­tas mais­tas, ska­ti­na rū­gi­mo pro­ce­sus skran­dy­je. Su­val­gy­ti iš­kart po pie­tų ga­li su­kel­ti sun­ku­mo jaus­mą ir pil­vo pū­ti­mą.

• Mė­gau­ki­tės
Kiek­vie­nu kąs­ne­liu mė­gau­ki­tės lė­tai ir su dė­me­siu. Pa­jus­ki­te jį, užuos­ki­te, gal­vo­ki­te apie jį ir ne­sku­bė­ki­te nu­ry­ti.

• Ju­dė­ki­te
At­si­trau­ki­te nuo sta­lo, su­gal­vo­ki­te jud­rių žai­di­mų, iš­ei­ki­te pa­si­vaikš­čio­ti – taip šven­ti­nis va­ka­ras bus pil­nas tei­gia­mų emo­ci­jų, o pa­ju­dė­ję jau­si­tės žva­les­ni ir grį­žę na­mo ga­lė­si­te ska­nau­ti de­ser­tą.

• Pa­gal­ba virš­ki­ni­mui iš gam­tos
Pa­pil­dy­ki­te mi­ty­bą 7 fer­men­tų ir au­ga­li­nių eks­trak­tų kom­plek­su GASTROVAL, ku­ris skir­tas vi­sai virš­ki­ni­mo sis­te­mai. Gel­to­na­sis gen­ci­jo­nas tra­di­ciš­kai var­to­ja­mas virš­ki­ni­mui pa­leng­vin­ti. Tik­ra­sis mar­gai­nis pa­de­da pa­lai­ky­ti nor­ma­lią ke­pe­nų veik­lą, nor­ma­lią ląs­te­lių re­ge­ne­ra­ci­ją. Pa­pras­to­ji kiaul­pie­nė pa­de­da pa­lai­ky­ti virš­ki­na­mo­jo trak­to veik­lą. Juo­da­sis eleu­te­ro­ko­kas yra to­ni­kas, pa­de­dan­tis pa­lai­ky­ti adap­to­ge­ni­nį ak­ty­vu­mą.

 Verta žinoti:

Fer­men­tai pa­grei­ti­na or­ga­niz­me vyks­tan­čias che­mi­nes re­ak­ci­jas tūks­tan­čius kar­tų. Re­ak­ci­jos me­tu jie nė­ra nei su­nau­do­ja­mi, nei pa­ga­mi­na­mi, jų pa­grin­di­nė funk­ci­ja – vie­ną lė­tą re­ak­ci­ją pa­keis­ti ke­lio­mis grei­to­mis. Kuo ak­ty­ves­ni fer­men­tai, tuo grei­tes­nis virš­ki­ni­mas ir di­des­nis leng­vu­mo po­jū­tis. Virš­ki­ni­mo fer­men­tai ga­li bū­ti iš­ski­ria­mi virš­ki­ni­mo sis­te­mo­je (dau­giau­siai ka­so­je) ir pa­pil­do­mai gau­na­mi su ža­liu, švie­žiu ir gy­vu mais­tu. Ta­čiau ne vi­sus pro­duk­tus ga­li­me val­gy­ti ža­lius ar­ba val­go­me jų ne­pa­kan­ka­mai. Su amžiumi fermentų aktyvumas ir jų kiekis mažėja, todėl nenuostabu, kad vos peržengus 30 metų amžiaus ribą kiekvienas suvalgytas gabalėlis „eina į kūną“.

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Valdas Pečeliūnas: „Pacientams jaučiamės įsiskolinę“

    Valdas Pečeliūnas: „Pacientams jaučiamės įsiskolinę“

    VUL Santaros klinikų gydytojų sąjungos pirmininkas, gydytojas hematologas Valdas Pečeliūnas (45 m.) tikina, nors nėra nei virusolo...
    Drąsa šypsotis – tik po operacijos

    Drąsa šypsotis – tik po operacijos

    Kaunietė Justė dar neseniai dėl netaisyklingo sąkandžio buvo varžoma komplekso. Patikėjimo savimi ir savo šypsena merginai ...

    Budinti vaistinė


    Radviliškyje dirbantys vaistininkai jaučia gyventojų nerimą

    Radviliškyje dirbantys vaistininkai jaučia gyventojų nerimą

    Nuo rugsėjo 21 dienos Radviliškio gyventojai gyvena kitu ritmu. Dėl didelio patvirtintų COVID-19 atvejų skaičiaus at&scaron...
    Farmacijos ateitis Lietuvoje: specialistai – be darbo vietų, o gyventojai – be vaistinių?

    Farmacijos ateitis Lietuvoje: specialistai – be darbo vietų, o gyventojai – be vaistinių?

    Dažnesnis vaistinių durų varstymas – popandeminiame pasaulyje išryškėjusi tendencija, kuomet gyventojai sveika...

    Sveika šeima


    Jei gali vaikščioti – gali ir šokti

    Kas sakė, kad baletas tik jaunoms nendrėms? Choreografė Neringa Kirklienė, vedanti šias šokių pamokas suaugusiems ir senjorams, įsitikinusi – šokti baletą niekada ne per vėlu. Elegancijos ir gracijos mokytis gali bet kokio amžiaus ir bet kokio kūno sudėjimo žmonės.

    Sveikatos horoskopas


    Rugsėjo 14-20 d.

    Avi­nas
    Pirmadienį padarykite iškrovos dieną. Tre­čia­die­nis - pa­lan­ki die­na pra­dė­ti gy­dy­ti ner­vų sis­te­mos li­gas. Penktadienį saugokitės traumų. Šeš­ta­die­nį val­gy­ki­te tik leng­vai virš­ki­na­mą mais­tą. Ne­pa­dau­gin­ki­te stip­rių al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų, galimas apsinuodijimas.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Vakcinų nuo COVID-19 lenktynės. Kas laimi?

    Šaltojo karo metais turėjome ginklavimosi varžybas, o šiemet – kuo tikriausias vakcinų lenktynes. Pagrindiniai žaidėjai tie patys – Jungtinės Amerikos Valstijos ir Rusija. Tik šį kartą tikslas iš pirmo žvilgsnio atrodo kilnus – kuo greičiau sustabdyti koronaviruso plitimą.

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Kaip sustabdyti laiką?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip sustabdyti laiką?
    Auksiniai Vyriausybės testai: valstybės išgrobstymas tęsiasi
    Agnė Bilotaitė Auksiniai Vyriausybės testai: valstybės išgrobstymas tęsiasi

    Naujas numeris






















    Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica