Sie­kia mai­tin­tis svei­kiau

Pa­klaus­ta, ar lie­tu­viai rink­da­mie­si mais­to pro­duk­tus jau la­biau įver­ti­na jų nau­dą svei­ka­tai, die­to­lo­gė R.Pe­te­reit pa­si­džiau­gė, kad si­tu­a­ci­ja iš­ties ge­rė­ja.

„Pra­mo­ni­niu bū­du hid­rin­tų rie­ba­lų mak­si­ma­liai per die­ną ga­li­ma su­var­to­ti du gra­mus. De­ja, jau­ni žmo­nės, ku­rių mi­ty­bo­je esa­ma daug grei­to mais­to, sal­du­my­nų, šių svei­ka­tai itin ža­lin­gų trans­for­muotų rie­ba­lų gau­na ge­ro­kai dau­giau, – sa­ko gy­dy­to­ja die­to­lo­gė dr. Rū­ta Pe­te­reit.
 
 „Dau­ge­lio žmo­nių pa­si­tei­ra­vus apie svei­ką mi­ty­bą, iš­gir­si­me at­sa­ky­mą, kad rei­kia val­gy­ti daug dar­žo­vių, ne­pa­mirš­ti grū­dų ir pan. Žmo­nės ži­no ne­be tik tam tik­ras tai­syk­les, bet ir pra­de­da jas pri­tai­ky­ti kas­die­nė­je prak­ti­ko­je. Vis daž­niau prieš pirk­da­mi pro­duk­tą ati­džiau pa­ty­ri­nė­ja jo eti­ke­tę“, – sa­kė gy­dy­to­ja.

Vis dėl­to kai ku­rie svei­kos mi­ty­bos mi­tai dar iš­lie­ka ga­jūs dėl ele­men­ta­rių ži­nių sto­kos. 

„Pa­vyz­džiui, po­pu­lia­rus tei­gi­nys, kad ne­rei­kė­tų val­gy­ti grū­dų – tiek ir gli­ti­mo de­rė­tų veng­ti, svo­riui toks mais­tas ne­pa­lan­kus. Ta­čiau ne­ga­li­ma vi­siš­kai iš val­gia­raš­čio iš­brauk­ti su­dė­ti­nių an­glia­van­de­nių. To­dėl pil­no grū­do tiek ko­šės, tiek duo­nos ga­mi­nių bi­jo­ti ne­rei­kė­tų. Pra­dė­ję ri­bo­ti duo­nos ga­mi­nius žmo­nės ne­ten­ka bū­ti­nų skai­du­li­nių me­džia­gų. Jų per die­ną rei­kė­tų gau­ti 25 gra­mus, tuo tar­pu lie­tu­viai vi­du­ti­niš­kai su­var­to­ja apie 20 g, la­biau pa­si­sten­gian­tie­ji – 21 g. Tai to­li gra­žu ne tiek, kiek rei­kė­tų. Taip pat de­rė­tų duo­nos ga­mi­nių su­dė­tį žiū­rė­ti, kad kuo ma­žiau bū­tų cuk­raus, 100 g duo­nos – iki 5 g cuk­raus. Džiu­gu, kad ir pre­ky­bos tin­klai sten­gia­si, vis dau­giau to­kių duo­ne­lių at­si­ran­da“, – kal­bė­jo R.Pe­te­reit.

Tran­srie­ba­lų – vos du gra­mai

Pa­šne­ko­vė pa­brė­žė dar vie­ną tei­gia­mą ten­den­ci­ją – vis dau­giau kal­ba­ma ne tik apie cuk­raus, bet ir tran­srie­ba­lų ža­lą. Ty­ri­mų duo­me­nys ro­do, jog tran­srie­ba­lai tu­ri nei­gia­mą po­vei­kį svei­ka­tai – ga­li di­din­ti šir­dies bei krau­ja­gys­lių li­gų, to­kių kaip iš­emi­nė šir­dies li­ga ar mio­kar­do in­fark­tas, vė­žio, cuk­ri­nio dia­be­to ir nu­tu­ki­mo ri­zi­ką, taip pat ga­li da­ry­ti ža­lin­gą po­vei­kį nėš­tu­mui bei vai­siaus vys­ty­mui­si.

„Pra­mo­ni­niu bū­du hid­rin­tų rie­ba­lų mak­si­ma­liai per die­ną ga­li­ma su­var­to­ti du gra­mus. De­ja, šian­dien pa­aug­liai, jau­ni žmo­nės, ku­rių mi­ty­bo­je esa­ma daug grei­to mais­to, sal­du­my­nų, šių svei­ka­tai itin ža­lin­gų trans­for­muotų rie­ba­lų gau­na ge­ro­kai dau­giau.

Žmo­nėms apie šiuos žu­di­kais va­di­na­mus rie­ba­lus vis dar stin­ga in­for­ma­ci­jos. Jų kie­kis pro­duk­tuo­se kol kas nė­ra pa­žy­mė­tas eti­ke­tė­se. To­dėl pra­de­da­ma klai­din­gai gal­vo­ti, kad gal ir svies­tas, au­ga­li­nis alie­jus yra blo­gas pro­duk­tas, pra­de­da var­to­ti tik ly­dy­tą ghi svies­tą“, – at­krei­pė dė­me­sį die­to­lo­gė.

Ta­čiau pa­šne­ko­vė įžvel­gė ir op­ti­mis­tiš­kai nu­tei­kian­čių po­slin­kių. „Dirb­da­mi su vai­kais pa­ste­bi­me, jog šie pra­de­da su­vok­ti, kad ne sal­du­my­nai, bet juo­se esan­tys hid­rin­ti rie­ba­lai da­ro ža­lą. Tai­gi jei pa­tys pa­aug­liai pra­dės rink­tis ge­res­nius pro­duk­tus, po ke­le­rių me­tų si­tu­a­ci­ja tu­rė­tų keis­tis“, – pa­brė­žė R.Pe­te­reit.

Mi­ty­bą iš­de­ri­na stre­sas

Nors tei­gia­mi mi­ty­bos po­ky­čiai ir ste­bi­mi, vis­gi šian­dien nu­tu­ki­mas iš­lie­ka di­de­le pro­ble­ma. „Nu­tu­ku­sių­jų skai­čius net­gi au­ga, skel­bia­ma tik­ra epi­de­mi­ja, ypač kal­bant apie vai­kus, pa­aug­lius, – kon­sta­ta­vo R.Pe­te­reit. – Pa­grin­di­nis kal­ti­nin­kas čia yra ne tik per­tek­li­nis cuk­raus, tran­srie­ba­lų var­to­ji­mas, bet ap­skri­tai ne­tin­ka­mas mais­to pro­duk­tų su­ba­lan­sa­vi­mas. Žmo­gus, at­ro­do, ga­li val­gy­ti vi­sai ne­blo­gai, ne­vir­šy­ti ka­lo­ri­jų skai­čiaus, ta­čiau ne­gau­ti pa­kan­ka­mai bal­ty­mų, su­dė­ti­nių an­glia­van­de­nių.“

Gy­dy­to­ja įvar­di­jo dar vie­ną blo­gy­bę – fi­zi­nio ak­ty­vu­mo sto­ką. „Tiek ne­tai­syk­lin­gą mi­ty­bą, tiek ne­jud­ru­mą pa­ska­ti­na ir psi­cho­lo­gi­nės pro­ble­mos – daž­nas stre­sas, di­de­li krū­viai, ne­sėk­mės“, – pri­dū­rė gy­dy­to­ja.

Stre­sas ne­iš­ven­gia­mai at­si­lie­pia ir virš­ki­na­mo­jo trak­to veik­lai. Die­to­lo­gės pa­ste­bė­ji­mu, daž­nas pa­ju­tęs ko­kius ne­ga­la­vi­mus pir­miau­sia grie­bia­si vais­tų, ta­čiau ne­pa­gal­vo­ja, kad ne­tin­ka­mas pro­duk­tų pa­si­rin­ki­mas, pa­ruo­ši­mo bū­das, ga­li su­kel­ti bė­dų.

„Vis­gi pir­miau­sia rei­kė­tų ieš­ko­ti ne li­gų, o su­si­tvar­ky­ti gy­ve­ni­mo bū­dą ir mi­ty­bos re­ži­mą. Bū­ti­nai rei­kia su­val­gy­ti tam tik­rą kie­kį bal­ty­mų, rie­ba­lų, an­glia­van­de­nių. Mais­tas tu­rė­tų bū­ti val­go­mas vir­tas, troš­kin­tas, jo­kiu bū­du ne rie­ba­luo­se kep­tas“, – ak­cen­ta­vo R.Pe­te­reit.

Kai pri­stin­ga­ma sa­vų fer­men­tų

Gy­dy­to­ja at­krei­pė dė­me­sį ir į lie­tu­vių po­mė­gį kar­tais „vie­nu pri­sė­di­mu“ so­čiai pa­val­gy­ti.

„Ne­nuos­ta­bu, jei tuo­met at­si­ran­da lai­ki­nų virš­ki­ni­mo ne­ga­la­vi­mų. To­kiu at­ve­ju į pa­gal­bą ga­li­ma pa­si­telk­ti ir vie­ną ki­tą fer­men­tą. Ta­čiau il­ges­niam var­to­ji­mui jie daž­niau­siai ski­ria­mi su gy­dy­to­jo prie­žiū­ra, kai yra il­ga­lai­kės ne­virš­ki­ni­mo pro­ble­mos“, – sa­kė spe­cia­lis­tė.

Aiš­ku, jei il­ges­nį lai­ką prieš val­gį ar pa­val­gius jau­čia­mas de­gi­nan­tis skaus­mas, var­gi­na re­fliuk­sas, at­py­li­mai, rei­kė­tų pa­si­kon­sul­tuo­ti su gy­dy­to­ju. 

---

Šven­tės – (ne)per­si­val­gy­mo me­tas

• Ne­ba­dau­ki­te
Pa­si­sten­ki­te ir šven­čių die­no­mis lai­ky­tis įpras­to mi­ty­bos reži­mo. Rin­ki­tės leng­ves­nį, ve­ge­ta­riš­ką, pas­nin­ko mais­tą, bet ne­ba­dau­ki­te. Taip ir me­džia­gų apy­kai­ta ne­su­lė­tės, ir su­val­gy­si­te ma­žiau.

• Ne­pa­mirš­ki­te van­dens
Bent 30 mi­nu­čių prieš va­ka­rie­nę iš­ger­ki­te stik­li­nę van­dens su cit­ri­na ar šal­tos ar­ba­tos. Ne­ger­ki­te van­dens, jei po mais­to ne­pra­ėjo bent 40 min. Ger­ki­te kam­ba­rio tem­pe­ra­tū­ros ar­ba šil­to van­dens, nes šal­tas van­duo lė­ti­na virš­ki­ni­mo pro­ce­są. Ven­ki­te sul­čių ar gai­vių, sal­džių gė­ri­mų.

• Sai­kas – vi­sa­ga­lis
Kiek­vie­ną šven­ti­nio sta­lo pa­tie­ka­lą no­ri­si pa­ra­gau­ti. Ten­ka pri­pa­žin­ti, kad šven­čių me­tu sun­ku lai­ky­tis mais­to de­ri­ni­mų tai­syk­lių, tad pir­miau­siai įsi­dė­ki­te po ma­žą kiek­vie­no pa­tie­ka­lo kąs­ne­lį.

• Dar­žo­vių ga­lia ir vai­sių val­gy­mo lai­kas
Pir­me­ny­bę skir­ki­te lie­ses­niems, svei­kes­niems pa­tie­ka­lams, ku­riuo­se dau­giau dar­žo­vių. Dar­žo­vė­se ma­žiau ka­lo­ri­jų, yra na­tū­ra­lių fer­men­tų ir skai­du­lų, pa­de­dan­čių leng­viau su­virš­kin­ti mais­tą. Vai­sius val­gy­ki­te pra­džio­je ar­ba pra­ėjus ke­le­tui va­lan­dų po val­gio. Vai­siai virš­ki­na­mi grei­čiau nei ki­tas mais­tas, ska­ti­na rū­gi­mo pro­ce­sus skran­dy­je. Su­val­gy­ti iš­kart po pie­tų ga­li su­kel­ti sun­ku­mo jaus­mą ir pil­vo pū­ti­mą.

• Mė­gau­ki­tės
Kiek­vie­nu kąs­ne­liu mė­gau­ki­tės lė­tai ir su dė­me­siu. Pa­jus­ki­te jį, užuos­ki­te, gal­vo­ki­te apie jį ir ne­sku­bė­ki­te nu­ry­ti.

• Ju­dė­ki­te
At­si­trau­ki­te nuo sta­lo, su­gal­vo­ki­te jud­rių žai­di­mų, iš­ei­ki­te pa­si­vaikš­čio­ti – taip šven­ti­nis va­ka­ras bus pil­nas tei­gia­mų emo­ci­jų, o pa­ju­dė­ję jau­si­tės žva­les­ni ir grį­žę na­mo ga­lė­si­te ska­nau­ti de­ser­tą.

• Pa­gal­ba virš­ki­ni­mui iš gam­tos
Pa­pil­dy­ki­te mi­ty­bą 7 fer­men­tų ir au­ga­li­nių eks­trak­tų kom­plek­su GASTROVAL, ku­ris skir­tas vi­sai virš­ki­ni­mo sis­te­mai. Gel­to­na­sis gen­ci­jo­nas tra­di­ciš­kai var­to­ja­mas virš­ki­ni­mui pa­leng­vin­ti. Tik­ra­sis mar­gai­nis pa­de­da pa­lai­ky­ti nor­ma­lią ke­pe­nų veik­lą, nor­ma­lią ląs­te­lių re­ge­ne­ra­ci­ją. Pa­pras­to­ji kiaul­pie­nė pa­de­da pa­lai­ky­ti virš­ki­na­mo­jo trak­to veik­lą. Juo­da­sis eleu­te­ro­ko­kas yra to­ni­kas, pa­de­dan­tis pa­lai­ky­ti adap­to­ge­ni­nį ak­ty­vu­mą.

---

 Verta žinoti:

Fer­men­tai pa­grei­ti­na or­ga­niz­me vyks­tan­čias che­mi­nes re­ak­ci­jas tūks­tan­čius kar­tų. Re­ak­ci­jos me­tu jie nė­ra nei su­nau­do­ja­mi, nei pa­ga­mi­na­mi, jų pa­grin­di­nė funk­ci­ja – vie­ną lė­tą re­ak­ci­ją pa­keis­ti ke­lio­mis grei­to­mis. Kuo ak­ty­ves­ni fer­men­tai, tuo grei­tes­nis virš­ki­ni­mas ir di­des­nis leng­vu­mo po­jū­tis. Virš­ki­ni­mo fer­men­tai ga­li bū­ti iš­ski­ria­mi virš­ki­ni­mo sis­te­mo­je (dau­giau­siai ka­so­je) ir pa­pil­do­mai gau­na­mi su ža­liu, švie­žiu ir gy­vu mais­tu. Ta­čiau ne vi­sus pro­duk­tus ga­li­me val­gy­ti ža­lius ar­ba val­go­me jų ne­pa­kan­ka­mai. Su amžiumi fermentų aktyvumas ir jų kiekis mažėja, todėl nenuostabu, kad vos peržengus 30 metų amžiaus ribą kiekvienas suvalgytas gabalėlis „eina į kūną“.