Vakar, lapkričio 8-ąją, minėjome Europos sveikos mitybos dieną. Apie lietuvių valgymo įpročių pokyčius ir vis dar gajus mitus kalbamės su Kauno klinikų gydytoja dietologe, Lietuvos dietologų draugijos bei Antsvorio ir nutukimo prevencijos asociacijos prezidente dr. Rūta Petereit.
Siekia maitintis sveikiau
Paklausta, ar lietuviai rinkdamiesi maisto produktus jau labiau įvertina jų naudą sveikatai, dietologė R.Petereit pasidžiaugė, kad situacija išties gerėja.
„Pramoniniu būdu hidrintų riebalų maksimaliai per dieną galima suvartoti du gramus. Deja, jauni žmonės, kurių mityboje esama daug greito maisto, saldumynų, šių sveikatai itin žalingų transformuotų riebalų gauna gerokai daugiau, – sako gydytoja dietologė dr. Rūta Petereit.
„Daugelio žmonių pasiteiravus apie sveiką mitybą, išgirsime atsakymą, kad reikia valgyti daug daržovių, nepamiršti grūdų ir pan. Žmonės žino nebe tik tam tikras taisykles, bet ir pradeda jas pritaikyti kasdienėje praktikoje. Vis dažniau prieš pirkdami produktą atidžiau patyrinėja jo etiketę“, – sakė gydytoja.
Vis dėlto kai kurie sveikos mitybos mitai dar išlieka gajūs dėl elementarių žinių stokos.
„Pavyzdžiui, populiarus teiginys, kad nereikėtų valgyti grūdų – tiek ir glitimo derėtų vengti, svoriui toks maistas nepalankus. Tačiau negalima visiškai iš valgiaraščio išbraukti sudėtinių angliavandenių. Todėl pilno grūdo tiek košės, tiek duonos gaminių bijoti nereikėtų. Pradėję riboti duonos gaminius žmonės netenka būtinų skaidulinių medžiagų. Jų per dieną reikėtų gauti 25 gramus, tuo tarpu lietuviai vidutiniškai suvartoja apie 20 g, labiau pasistengiantieji – 21 g. Tai toli gražu ne tiek, kiek reikėtų. Taip pat derėtų duonos gaminių sudėtį žiūrėti, kad kuo mažiau būtų cukraus, 100 g duonos – iki 5 g cukraus. Džiugu, kad ir prekybos tinklai stengiasi, vis daugiau tokių duonelių atsiranda“, – kalbėjo R.Petereit.
Transriebalų – vos du gramai
Pašnekovė pabrėžė dar vieną teigiamą tendenciją – vis daugiau kalbama ne tik apie cukraus, bet ir transriebalų žalą. Tyrimų duomenys rodo, jog transriebalai turi neigiamą poveikį sveikatai – gali didinti širdies bei kraujagyslių ligų, tokių kaip išeminė širdies liga ar miokardo infarktas, vėžio, cukrinio diabeto ir nutukimo riziką, taip pat gali daryti žalingą poveikį nėštumui bei vaisiaus vystymuisi.
„Pramoniniu būdu hidrintų riebalų maksimaliai per dieną galima suvartoti du gramus. Deja, šiandien paaugliai, jauni žmonės, kurių mityboje esama daug greito maisto, saldumynų, šių sveikatai itin žalingų transformuotų riebalų gauna gerokai daugiau.
Žmonėms apie šiuos žudikais vadinamus riebalus vis dar stinga informacijos. Jų kiekis produktuose kol kas nėra pažymėtas etiketėse. Todėl pradedama klaidingai galvoti, kad gal ir sviestas, augalinis aliejus yra blogas produktas, pradeda vartoti tik lydytą ghi sviestą“, – atkreipė dėmesį dietologė.
Tačiau pašnekovė įžvelgė ir optimistiškai nuteikiančių poslinkių. „Dirbdami su vaikais pastebime, jog šie pradeda suvokti, kad ne saldumynai, bet juose esantys hidrinti riebalai daro žalą. Taigi jei patys paaugliai pradės rinktis geresnius produktus, po kelerių metų situacija turėtų keistis“, – pabrėžė R.Petereit.
Mitybą išderina stresas
Nors teigiami mitybos pokyčiai ir stebimi, visgi šiandien nutukimas išlieka didele problema. „Nutukusiųjų skaičius netgi auga, skelbiama tikra epidemija, ypač kalbant apie vaikus, paauglius, – konstatavo R.Petereit. – Pagrindinis kaltininkas čia yra ne tik perteklinis cukraus, transriebalų vartojimas, bet apskritai netinkamas maisto produktų subalansavimas. Žmogus, atrodo, gali valgyti visai neblogai, neviršyti kalorijų skaičiaus, tačiau negauti pakankamai baltymų, sudėtinių angliavandenių.“
Gydytoja įvardijo dar vieną blogybę – fizinio aktyvumo stoką. „Tiek netaisyklingą mitybą, tiek nejudrumą paskatina ir psichologinės problemos – dažnas stresas, dideli krūviai, nesėkmės“, – pridūrė gydytoja.
Stresas neišvengiamai atsiliepia ir virškinamojo trakto veiklai. Dietologės pastebėjimu, dažnas pajutęs kokius negalavimus pirmiausia griebiasi vaistų, tačiau nepagalvoja, kad netinkamas produktų pasirinkimas, paruošimo būdas, gali sukelti bėdų.
„Visgi pirmiausia reikėtų ieškoti ne ligų, o susitvarkyti gyvenimo būdą ir mitybos režimą. Būtinai reikia suvalgyti tam tikrą kiekį baltymų, riebalų, angliavandenių. Maistas turėtų būti valgomas virtas, troškintas, jokiu būdu ne riebaluose keptas“, – akcentavo R.Petereit.
Kai pristingama savų fermentų
Gydytoja atkreipė dėmesį ir į lietuvių pomėgį kartais „vienu prisėdimu“ sočiai pavalgyti.
„Nenuostabu, jei tuomet atsiranda laikinų virškinimo negalavimų. Tokiu atveju į pagalbą galima pasitelkti ir vieną kitą fermentą. Tačiau ilgesniam vartojimui jie dažniausiai skiriami su gydytojo priežiūra, kai yra ilgalaikės nevirškinimo problemos“, – sakė specialistė.
Aišku, jei ilgesnį laiką prieš valgį ar pavalgius jaučiamas deginantis skausmas, vargina refliuksas, atpylimai, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju.
Šventės – (ne)persivalgymo metas
• Nebadaukite
Pasistenkite ir švenčių dienomis laikytis įprasto mitybos režimo. Rinkitės lengvesnį, vegetarišką, pasninko maistą, bet nebadaukite. Taip ir medžiagų apykaita nesulėtės, ir suvalgysite mažiau.
• Nepamirškite vandens
Bent 30 minučių prieš vakarienę išgerkite stiklinę vandens su citrina ar šaltos arbatos. Negerkite vandens, jei po maisto nepraėjo bent 40 min. Gerkite kambario temperatūros arba šilto vandens, nes šaltas vanduo lėtina virškinimo procesą. Venkite sulčių ar gaivių, saldžių gėrimų.
• Saikas – visagalis
Kiekvieną šventinio stalo patiekalą norisi paragauti. Tenka pripažinti, kad švenčių metu sunku laikytis maisto derinimų taisyklių, tad pirmiausiai įsidėkite po mažą kiekvieno patiekalo kąsnelį.
• Daržovių galia ir vaisių valgymo laikas
Pirmenybę skirkite liesesniems, sveikesniems patiekalams, kuriuose daugiau daržovių. Daržovėse mažiau kalorijų, yra natūralių fermentų ir skaidulų, padedančių lengviau suvirškinti maistą. Vaisius valgykite pradžioje arba praėjus keletui valandų po valgio. Vaisiai virškinami greičiau nei kitas maistas, skatina rūgimo procesus skrandyje. Suvalgyti iškart po pietų gali sukelti sunkumo jausmą ir pilvo pūtimą.
• Mėgaukitės
Kiekvienu kąsneliu mėgaukitės lėtai ir su dėmesiu. Pajuskite jį, užuoskite, galvokite apie jį ir neskubėkite nuryti.
• Judėkite
Atsitraukite nuo stalo, sugalvokite judrių žaidimų, išeikite pasivaikščioti – taip šventinis vakaras bus pilnas teigiamų emocijų, o pajudėję jausitės žvalesni ir grįžę namo galėsite skanauti desertą.
• Pagalba virškinimui iš gamtos
Papildykite mitybą 7 fermentų ir augalinių ekstraktų kompleksu GASTROVAL, kuris skirtas visai virškinimo sistemai. Geltonasis gencijonas tradiciškai vartojamas virškinimui palengvinti. Tikrasis margainis padeda palaikyti normalią kepenų veiklą, normalią ląstelių regeneraciją. Paprastoji kiaulpienė padeda palaikyti virškinamojo trakto veiklą. Juodasis eleuterokokas yra tonikas, padedantis palaikyti adaptogeninį aktyvumą.
Verta žinoti:
Fermentai pagreitina organizme vykstančias chemines reakcijas tūkstančius kartų. Reakcijos metu jie nėra nei sunaudojami, nei pagaminami, jų pagrindinė funkcija – vieną lėtą reakciją pakeisti keliomis greitomis. Kuo aktyvesni fermentai, tuo greitesnis virškinimas ir didesnis lengvumo pojūtis. Virškinimo fermentai gali būti išskiriami virškinimo sistemoje (daugiausiai kasoje) ir papildomai gaunami su žaliu, šviežiu ir gyvu maistu. Tačiau ne visus produktus galime valgyti žalius arba valgome jų nepakankamai. Su amžiumi fermentų aktyvumas ir jų kiekis mažėja, todėl nenuostabu, kad vos peržengus 30 metų amžiaus ribą kiekvienas suvalgytas gabalėlis „eina į kūną“.
.jpg)
Komentuoti: