Iškelti tikslą
Sveikatingumo treneris Tomas Lenart džiaugiasi, kad bėgant laikui susidomėjimas sveika gyvensena auga. Tačiau perspėja – neskubėkite! Pirmiausia reikia gerai apgalvoti esamą padėtį.
„Gyvenimo būdą keisti reikėtų pradedant nuo galvos. Jeigu gyvenime norime ką nors patobulinti, turime susimąstyti, kaip gyvename dabar. Žmonės daro daug dalykų, kurių realiai nesuvokia: užkandžiauja, valgo nereikalingą maistą, persivalgo vėlai vakare. Reikia sau atsakyti į klausimą: „Ar man patinka, kaip aš dabar jaučiuosi?“ Kai žmogus tai žino ir supranta, jis gali galvoti apie tai, kaip norėtų, kad būtų“,– įsisąmonino svarbą akcentuoja treneris.
Anot T.Lenart, keičiant gyvenimo būdą, laikas nėra svarbus. Svarbiausia – pasiektas rezultatas. „Svarbu, kad žinotume, ko norime pasiekti, kaip norime atrodyti. Kai žmonės kelia revoliucijas neturėdami tikslo, dažnai užsidegimas baigiasi po poros savaičių. Jie grįžta prie buvusių įpročių. Siūlau eiti lengviausiu keliu: apmąstyti, kokius turite blogus įpročius, ką reikėtų keisti. Tam nebūtini specialūs mokslai. Tuomet nuspręsti, kokiu priimtiniausiu keliu galima tuos įpročius pakeisti“,– siūlė sveikatingumo treneris.
Atsikėlę iš ryto, pavyzdžiui, vietoje kavos išgerkite šiek tiek vandens ir kelias minutes pasimankštinkite. Svarbiausia eiti sveikatos keliu. Iš lėto, bet užtikrintai.
 
Pavyzdys vaikams
Taip pat svarbu rodyti tinkamą pavyzdį vaikams. Jie, matydami suaugusiuosius, modeliuoja savo gyvenseną.
Atliekami tyrimai rodo, jog tik pusė vaikų yra sveiki. Vaikų mityba nevisavertė, jie nepakankamai juda, sveikus dantis turi kas antras, o laimingas jaučiasi tik kas penktas vaikas. Mokslinių tyrimų duomenimis, net 41 proc. moksleivių turi psichikos sveikatos problemų.
Atsižvelgiant į tokius rodiklius, akivaizdu – suaugusieji kol kas atžalų nenukreipia tinkama linkme.
 
Keisti prioritetus
Tiems, kurie vis verkšlena, kad mankštai ir kitiems sveikiems „niekniekiams“ laiko maža, sveikatingumo treneris Tomas Lenart atkerta: „Tiesa tokia, kad visi turime vienodai laiko. Tas pačias dvidešimt keturias valandas per parą, septynias dienas per savaitę. Jei kai kuriems dalykams nerandame laiko – tai rodo mūsų prioritetus. Žmogų rūpintis sveikata gali paskatinti du dalykai: arba susimąstymas, „kaip aš noriu jaustis ateityje?“, arba įvairios ligos. Pirmasis kelias tikrai paprastesnis ir malonesnis.“
 
Komentaras 
Vilniaus miesto savivaldybės Sveikatos komiteto pirmininkė Vitalija Kliukienė:
- Suaugusiojo požiūris į sveikatą priklauso nuo vaikystėje suformuotų arba nesuformuotų sveikos gyvensenos įgūdžių. Nesveiki vaikai tampa nesveikais gimdytojais ir taip įsukamas žalingas ratas. Norint iš jo ištrūkti arba nepatekti, o suaugus būti sveikiems, ilgai išlikti darbingiems, tuo reikia pradėti rūpintis dar vaikystėje. Statistikos duomenimis, mūsų šalies vaikų sveikata katastrofiškai blogėja. Tad aktualiausiomis temomis išlieka sveikos gyvensenos ugdymas, psichinė sveikata ir infekcinės ligos. Formuojant vaikų sveikatos stiprinimo politiką būtina atsižvelgti į vieną svarbiausių vaiko teisių – teisę į sveikatos apsaugą. Svarbiausias vaikų sveikatos stiprinimo programos uždavinys ir prioritetinė visuomenės sveikatos priežiūros sritis – kurti sveikatą palaikančią aplinką, pasitelkus valstybės institucijas, savivaldybes, mokyklų bendruomenes. Sveikatos stiprinimas bendrojo lavinimo mokyklose ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose turi tapti neatsiejama kiekvienos ugdymo įstaigos kasdienės veiklos dalimi. Taip bus lavinami jaunų žmonių gebėjimai rinktis sveiką ir saugią gyvenseną.