Finansinė našta
 
Pernai balandį pasirašyta Nacionalinė sveikatos sistemos šakos kolektyvinė sutartis teisę į papildomas laisvas dienas suteikia daugiau nei 245 sveikatos priežiūros įstaigoms šalyje. Dienos, turėjusios tarnauti darbuotojų perdegimo ir kitų psichologinių problemų prevencijai, šiandien tapo administraciniu ir finansiniu galvos skausmu įstaigų vadovams.
 
„Čia yra plius penkios atostogų dienos, už kurias nereikia atsiskaityti, – aštriai apie medikams priklausančias sveikatinimosi dienas pasisako Utenos ligoninės vadovas Tomas Saladis. – Tiems, kurie ima laisvas dienas, moki atostoginius, o tiems, kurie juos pavaduoja, moki atlyginimą. Mums tai yra didelė finansinė ir organizacinė našta. Ypač kai neseniai ženkliai kėlėme atlyginimus darbuotojams.“
 

Jam pritaria ir Marijampolės ligoninės direktorius Mantas Čėsna: „Jeigu darbuotojas nedirba, vadinasi, jis nesuteikia tam tikros dalies paslaugų. Tai arba pacientai nesulaukia paslaugų, arba mes ieškome, kas jį pavaduos. Čia vėl naudojami vidiniai finansiniai resursai. Maža to, kyla iššūkių ir perskirstyti darbus, keisti grafikus.“

 
Anot T.Saladžio, patiriamas išlaidas įstaigoms turėtų kompensuoti Sveikatos apsaugos ministerija, tačiau to nedaro: „Jei jau galioja tam tikros taisyklės, joms turi būti numatytas adekvatus finansavimas ir atitinkami perskaičiavimai. Norint užtikrinti socialines garantijas, reikalingas papildomas finansavimas iš biudžeto. Priešingu atveju, ligoninės tiesiog neatlaikys tokios finansinės naštos.“
 
Priklauso visiems medicinos darbuotojams
 
Šakos kolektyvinėje sutartyje numatyta, kad biudžetinių įstaigų darbuotojai gali gauti iki 5 darbo dienų per metus „asmeniniais reikalais išvykti į sveikatos priežiūros įstaigas ir valstybės ar savivaldybės institucijas ar įstaigas“. Šios dienos suteikiamos mokant vidutinį mėnesinį darbo užmokestį, tereikia jų laiką raštu suderinti su tiesioginiu vadovu. Praktikoje tai reiškia, kad darbuotojas gali tiesiog pranešti vadovui apie ketinimą pasinaudoti šiomis dienomis, o pastarasis neturi jokių svertų atsisakyti.
 
Viešųjų įstaigų darbuotojai, kurie yra profesinių sąjungų nariai, turi teisę į 3 darbo dienas „nuvykti iš anksto suplanuotam vizitui pas sveikatos priežiūros specialistą arba kitaip pagerinti savo sveikatos būklę“.
 
Abiejų kategorijų dienos apmokamos vidutiniu darbo užmokesčiu ir, kaip pabrėžiama sutartyje, „nelaikomos papildoma kasmetinių atostogų dalimi“. Šiomis dienomis gali naudotis visi medicinos sektorių darbuotojai – nuo gydytojų iki slaugytojų, nepriklausomai nuo darbo krūvio.
Net tie, kurie dirba 0,25 etato, turi tokias pačias teises, kaip ir visu etatu dirbantys kolegos. „Vadinasi, jeigu įstaigoje per mėnesį dirbu tik vieną kartą, galiu imti sveikatinimosi dieną ir nesirodyti pusę metų“, – tokios situacijos nesupranta M.Čėsna.
 
Paklaustas, ar tokių piktnaudžiavimo atvejų jau pasitaikė darbovietėje, vadovas neigia: „Laimei, mūsų darbuotojai sąmoningi. Tačiau sunku patikėti, kad sistemoje, kurioje nėra jokios kontrolės, visi elgsis pavyzdingai.“
 
Nors statistikos apie dienų panaudojimą nėra, vadovų teigimu, teisę naudotis šiomis dienomis turi dešimtys tūkstančių medicinos darbuotojų. Ir dauguma jų šia teise aktyviai naudojasi.
 
Jokios kontrolės
 
Vadovai neslepia – formuluotė „kitaip pagerinti savo sveikatos būklę“ atveria duris interpretacijoms: daržų ravėjimas ir romanų skaitymas ant sofos teoriškai irgi gali būti laikomi „sveikatos gerinimu“.
 
„Man kyla klausimas – kiek tai yra pagrįsta? Dabar nei įstaiga, nei kas kitas kontroliuoja, ką žmogus veikia. Žmogus sako: išėjau sveikatintis. O gal jis daržus ravi? Gal kitais jam svarbiais dalykais užsiima?“ – svarsto M.Čėsna.
 
„Laisvas nuo darbo dienas skaičiuoja Personalo skyrius, bet kur tas žmogus eina, nėra jokios kontrolės, – antrina T.Saladis. – Mes galvojame, gal reikėtų įvesti kokią nors atsiskaitymų sistemą, bet pagal tą šakinę kolektyvinę sutartį nenumatyta, kad žmonės turėtų atsiskaityti. Galima pasiimti sveikatinimosi dieną ir gulėti ant sofos, romaną skaityti – niekas neklausinės, niekas netikrins.“
 
Ligoninių vadovai reikalauja aiškumo. „Tikrai nesu už tai, kad sumažintume dienų skaičių. Tiesiog siūlau neapgaudinėti vieniems kitų: arba tiesiai šviesiai pasakome, kad tai yra tiesiog laisvos dienos ir nesigiliname, ką žmogus veikia, arba tada reglamentuojame. Nes jeigu tai yra savišvietos arba sveikatos gerinimo diena, turi būti aiškiai numatyta, ką jos metu žmogus turi daryti“, – sako M.Čėsna.
 
„Jeigu žmogui reikia pailginti atostogas, imkitės Darbo kodekso, o ne prisigalvokite sveikatinimosi, savišvietos ar dar kokių dienų“, – pritaria ir T.Saladis.
 
Profsąjungos vis dar derasi
 
Sistemos trūkumus pripažįsta ir organizacijos, kurios dėl šių dienų derėjosi.
 
„Faktas, kad šios dienos reikalingos. Turime perdegimus, pervargimus – tokios šio sektoriaus problemos būdingos pasaulyje. Natūralu, kad tiems, kurie daug dirba su žmonėmis, poilsio dienų turi būti skirta šiek tiek daugiau. Bet dabar viskas priklauso nuo įstaigos vadovo“, – chaotišką situaciją atskleidžia Lietuvos greitosios medicinos pagalbos darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Jolanta Keburienė.
 
„Vienuose filialuose šiomis dienomis paprasta naudotis ir darbuotojai patenkinti. Kituose filialuose kyla sunkumų. Konkrečiai galiu pasakyti – Kauno filiale sveikatinimosi dienomis žmonės naudojasi tikrai aktyviai, Šiauliuose darbuotojai irgi patenkinti, Panevėžyje – viskas neblogai, o Vilniuje procesai kliūna“, – vardija J.Keburienė.
 
Pirmininkė aiškina, kad kai kurie vadovai reikalauja darbuotojų apie laisvų dienų poreikį pranešti prieš kelis mėnesius. „O jei pasakai, kad man reikia rytoj arba poryt – juk kartais atsilaisvina vizitai pas gydytojus, – pareiškia: „Turėjai iš anksto suderinti“,“ – pasakoja profesinės sąjungos atstovė.
 
Nors šakinė kolektyvinė sutartis galioja visam sveikatos sektoriui, atskiros įstaigos turi susitarti dėl vidinių tvarkų. Greitosios medicinos pagalbos tarnyba su profsąjunga šiuo klausimu derasi jau pusantrų metų.
 
„Mes netgi šakos derybose dar bandome tikslinti, kaip visa tai sklandžiai įgyvendinti. Kadangi šakinėje sutartyje laisvos dienos jau įtvirtintos, nebenorime grįžti atgal – norime tiesiog pasirašyti, o konkrečias tvarkas, kaip jas naudoti, pridėti kaip priedus, – sako J.Keburienė, neprarandanti vilties, kad pavyks sutarti. – Tiesiog dar neišmokome visi – vieni naudotis, kiti suteikti, bet viskas eigoje.“
 
Ministerija nuošalyje: tarkitės patys
 
Nors dienas, skirtas gerinti sveikatai, sugalvojo medicinos darbuotojams atstovaujančios profesinės sąjungos, anot T.Saladžio, „svarbiausia, kas tam pritarė“.
 
Sutarčiai pritarusios Sveikatos apsaugos ministerijos pozicija šiuo klausimu – pasyvi. SAM atstovas Julijanas Gališanskis nurodo, kad šiuos „darbdavio ir darbuotojo santykius sprendžia įstaigos administracija ir profesinės sąjungos, atsižvelgdami į Darbo kodeksą ir kitus teisės aktus“.
 
Ministerija nerenka statistikos apie dienų panaudojimą, nevykdo kontrolės ir nesiūlo metodinių rekomendacijų, kaip užtikrinti, kad sveikatinimosi dienos būtų naudojamos pagal paskirtį.
 
J.Gališanskis primena, jog kolektyvinė sutartis atnaujinama kasmet metų pabaigoje.

---

 
Komentarai
Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktorius Darius Steponkus:
 
-  Visada norisi, kad medikams poilsio būtų kiek įmanoma daugiau, kad sąlygos būtų geresnės. Bet čia lazda apsisuka kitu galu – kaip įstaigai užtikrinti nepertraukiamą darbą? Kažkam teks dirbti papildomai, kažkam ilgiau – juk paslaugos turi būti teikiamos 24 valandas per parą, septynias dienas per savaitę. Kol kas ta sveikatinimosi dienų tradicija mūsų įstaigoje neįsibėgėjo, bet ateityje finansinių nuostolių dėl to tikrai patirsime.
 
Aišku, medikai yra supratingi žmonės ir suvokia, kad staiga šiaip sau pasiimti laisvą dieną neetiška. Tai bet kuriuo atveju yra derinama su kolektyvu, su kolegomis, kad krūvį būtų galima paskirstyti tolygiai.
 
Kitas klausimas – kam iš tiesų naudojamos tos dienos? Jei nėra tiesioginės atskaitos, negalima ir sukontroliuoti, ar tikrai žmogus sėmėsi sveikatos, ar buvo pas medikus, ar tikrinosi profilaktiškai. Sakyčiau, jeigu tu tikrai sveikatinaisi, sportavai, tegul vyras ar žmona bent raštelį parašo, kad dieną skyrei sveikatai gerinti. (Šypsosi.) O jeigu tu dirbai kitoje įstaigoje, siekdamas papildomai užsidirbti, tai nėra gerai. Taip pat blogai, jei dieną, kuri skirta sveikatai gerinti, praleidi užsiimdamas veikla, kuri tą sveikatą gadina.

---

 
Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos pirmininkė Auristida Gerliakienė:
 
- Situaciją matau paprastai: medikai – irgi žmonės. Nesuteikti lengvatų žmogui, kuris daug ir atsakingai dirba, būtų neteisinga. Bėda ta, kad, jeigu kitų sričių darbuotojai gali paprasčiau sureguliuoti grafikus, pasiimti mamadienius, tėvadienius ar kitas laisvas nuo darbo dienas, medikai šioje vietoje yra ekstremaliai ribojami.
 
Dar reikia atkreipti dėmesį į tai, jog medikų perdegimo lygis milžiniškas. Tas pervargimas neigiamai veikia tiek jų fizinę, tiek emocinę būklę. Nukenčia pacientų gydymo kokybė ir pačių medikų asmeninis gyvenimas.
 
Tad, manyčiau, geri darbdaviai nesusimąstydami rūpinasi darbuotojų sveikata. Jeigu įstaigų administracijai reikalinga pagalba, visas dėmesys turėtų būti nukreiptas į ministeriją, kuri šiandien plaukioja kažkokiame muiliname vandenyje ir nemato kranto. Ministerija ieško kaltų, kodėl nefunkcionuoja sistema, bet nežiūri į save.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!