Veža tiek kartų, kiek reikia
 
Finansinių sunkumų prislėgta GMP tarnyba komiteto nariams dėl susidariusios situacijos aiškinosi nuotoliu. Kaip atkreipė dėmesį Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Lina Šukytė-Korsakė, šios paslaugos iš esmės yra socialinio, o ne medicininio pobūdžio, tad jų finansavimas nėra tiesioginė SAM atsakomybė. Vis dėlto, anot jos, dabartinė situacija rodo, jog sprendimų reikia greitai, kadangi šios paslaugos poreikis – didžiulis.
 
Šį klausimą kuruojanti sveikatos apsaugos viceministrė Laimutė Vaidelienė komitete informavo, kad pavėžėjimas skirtas ir socialiniais bei ekonominiais veiksniais apibrėžtai grupei, apimančiai beveik pusę milijono Lietuvos gyventojų.
 
„Jei jie visi kreiptųsi dėl šių paslaugų, turėtume 40 tūkstančių pavėžėjimo paslaugų per mėnesį“, – skaičiavo viceministrė.
 
Anot jos, nuo 2024-ųjų liepos, kai pavėžėjimo paslauga imta teikti, iki šių metų gegužės į registracijos centrą yra skambinę daugiau nei 104 tūkst. pacientų. Pusei jų paslauga suteikta.
 
„Šiandien pavėžėjimo registracijos numeriu skambinama visais atvejais, kai reikia tam tikros pavėžėjimo paslaugos. Nepriklausomai nuo to, ar tai savivaldybės, ar valstybės lygmuo – visi skambina ir uždedama varnelė, kad tokia paslauga reikalinga. Organizuojamas transportavimas ir pacientai yra vežami ten, kur reikia, ir tiek kartų, kiek reikia. Gydymo įstaigos iš pacientų jaučia spaudimą uždėti tą nelaimingą varnelę, kad poreikis yra“, – aiškino viceministrė. Jos teigimu, atliktas pacientų vertinimas parodė, jog pavėžėjimo paslaugą gaunantieji tuo yra patenkinti.
 
Prašo papildomų milijonų
 
Pavėžėjimo situaciją ir skaičius komitete nušviesti GMP tarnybos vadovas Donatas Paliulionis vietoje savęs pasiuntė pilotinį pavėžėjimo projektą kadaise kuravusį tarnybos atstovą Tomą Vasiliauską. Anot jo, šiuo metu pacientų pavėžėjimo paslauga teikiama tik gulintiems pacientams ir tiems, kuriems reikia transplantacijos.
 
Painiose GMP tarnybos atstovo pristatytose skaidrėse nurodoma, kad suma liekanti paslaugai (tai yra pavėžėjimui) teikti – 5,3 mln. eurų, kai poreikis siekia 9,5 mln. eurų. Pasak T.Vasiliausko, trūkstamas finansavimas, dėl kurio jau kreiptasi į Finansų ministeriją, – 4,2 mln. eurų.
 
Kur krašto ekonomikos analizė?
 

„Ar jūs, kolegos, nesuprantate, kad šitas žmogus (Tomas Vasiliauskas – red. past.) sėdi ir mus kvailiais laiko? Ostapas Benderis ateina į komitetą ir seka pasaką. Tokiems dalykams yra atliekama krašto ekonomikos analizė. Ar ji buvo padaryta? Norėčiau ją pamatyti. Tai, kas vyksta su pavėžėjimo projektu, man primena Soprano filmą „Kasininkas“. Tomas yra tas kasininkas, kuris bando suvelti daug skaičių, kuriuose daug neaiškumo. Pažiūrėkite, ką jis šneka: poreikis sunkiai sergančių stacionarinių ligonių, kuriuos reikia pervežti, – iki 30 procentų. Visa kita – (pavėžėjimo – red. past.) paslauga. Jei jūs kreipiatės į Vyriausybę ir dar prašote pinigų, tai yra apvaginėjimas vidury baltos dienos!“ – pratrūko posėdyje dalyvavęs Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Remigijus Žemaitaitis.

 
„Su šia medžiaga prašyčiau kreiptis į Audito komitetą, kad jis galėtų atlikti patikrinimą. Akivaizdžiai tyčiojasi iš Vyriausybės ir sako: bičas, mums dar duokite pinigų! Trūksta penkių milijonų, nes mes dar numatėme tiek ir tiek. Klausimas, kur tuomet buvo krašto ekonomikos analizė? Ar mes teikiame taksi paslaugas?“ – pykčiu netvėrė R.Žemaitaitis. Jis ministerijos prašė atlikti skaičiavimus, kiek kainuotų gydytojų atvykimas į namus arba taksi paslaugos likusiems 70 proc. pacientų. Jo manymu, tuomet pavėžėjimas atsieitų gerokai pigiau.
 
„Atvažiuoja žmogus iš Kauno į Šilalę pasiimti paciento ir nuvežti jį į Santariškes. Paskui jį parveža atgal į Šilalę ir sugrįžta į Kauną. Nejaugi nesuprantate, kad tai – valstybės pinigai? Žmonės socialiniuose tinkluose prašo sumesti pinigų vaiko kelionei pas gydytojus į Vokietiją, o mes čia tokius pinigus ištaškome pavėžėjimui! Šiurpinantys skaičiai, kai Vilniaus mieste troleibusai važinėja kas penkias minutes! Akivaizdu, kad pavėžėjimas tampa taksi paslaugomis“, – toliau piktinosi parlamentaras.
 
Jis pateikė pavyzdį: Kelmės rajone buvo pritaikytas pavėžėjimo modelis, kuris nesudarė tokių milžiniškų išlaidų, kaip paskaičiavo GMP tarnyba.
 
„Tai, ką čia girdžiu, – akivaizdus melas! Sėdi ir Seimo nariams meluoja! – neatlyžo R.Žemaitaitis. Maža to, jis įtarė, kad GMP tarnybos atstovo pristatytos lentelės buvo paruoštos dar buvusios Vyriausybės, tad skaičiai nėra aktualūs. – Įrodymų neturiu, bet akivaizdžiai matau – tie, kas darė šį projektą, žinojo, kad bus problema, bet tyčia nuslėpė krašto ekonomikos analizę, tyčia darė tokius pirkimus. Tokias nesąmones šnekėt...“
 
Duomenis suveda rankiniu būdu
 
Komiteto narė Jurgita Sejonienė iškėlė klausimą dėl tarnybos skaidrumo. Jai kliuvo, kad pastaroji neteikia atvirų duomenų. Viceministrės L.Vaidelienės pastebėjimu, GMP tarnyba tebedirba senais metodais.
 
„IT sistema yra netobula. Tai lemia ne tik tai, kad nėra atvirų duomenų, bet ir tai, jog neįmanoma atlikti duomenų statistikos. Dėl to, kad pernai nebuvo pateiktos sąskaitos apmokėjimui, o pateiktos tik šiemet, kalta ši sistema. Daugelis dalykų ten vyksta rankiniu būdu. Ten dar yra akmens amžiaus elementų“, – pastebėjo L.Vaidelienė.
 
T.Vasiliauskas teisinosi, kad duomenys nėra atviri, nes sistema tuo metu buvo kuriama tik laikinai trims keturiems mėnesiams, tačiau yra likusi iki šiol. Tuo metu toks reikalavimas nebuvo keliamas.
 
„Mums patiems reikia duomenų ir mes patys norime prognozuoti, kada gali būti pikas. Duomenų reikia visiems – ir savivaldybei, ir įvairioms asociacijoms, visuomenininkams. Tokie duomenys yra, tik iki jų neprieiname“, – apie esamas bėdas pasakojo tarnybos atstovas.
 
„Turime problemą, kad priėmimo perdavimo aktus sudarinėjame rankiniu būdu. Turime tam du su puse etato. Septynis tūkstančius įrašų peržiūri kas mėnesį ir patikrina kilometrus, nuvažiuotus atstumus“, – pripažino T.Vasiliauskas, tikėdamasis, kad šis klausimas bus išspręstas iki metų galo.
 
Spėlioja, kad duomenis slepia
 
Apie pavėžėjimą pasisakė ir premjero patarėjas Evaldas Navickas: „Apie problemas diskutuota jau sausio vasario mėnesiais. Nieko per tą laikotarpį neįvyko. Ministerijai norėčiau užduoti klausimą: kada jie buvo informuoti apie pavėžėjimo problemas? Nes dabar sėdime ir gesiname gaisrus. Kas galėtų paneigti, kad tai nebuvo padaryta sąmoningai?“
 
Jam taip pat kilo įtarimų, ar duomenys, kuriuos pateikė GMP tarnyba, – skaidrūs: „Man atrodo, kad jie čia pateikė viešųjų pirkimų išvadas, kurios jiems palankiausios. Skaičiau visą Viešųjų pirkimų tarnybos medžiagą ir man atrodo, kad čia yra pateiktos tik viršūnėlės.“
 
„Nereikia ieškoti kaltų – reikia spręsi, ką daryti“, – įtampą komitete bandė mažinti nuotoliu prisijungęs Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Audrius Klišonis.
 
Pasigirdo siūlymas pavėžėjimą atiduoti kuruoti atskirai įkurtai ne pelno siekiančiai organizacijai. Idėjos autorius – GMP tarnybos Vilniaus filialo vadovas Tadeušas Rodz – aiškina, kad tuomet nebus apkrauta GMP tarnyba, kai pavėžėjimas neturi nieko bendra su tiesioginėmis jos užduotimis.
 
Susisiekti su GMP tarnybos vadovu D.Paliulioniu ir išgirsti jo poziciją dėl valdančiųjų nuogąstavimų – nepavyko.
 
Anot L.Vaidelienės, klausimas dėl krašto ekonomikos analizės bus sprendžiamas sulaukus audito išvadų, kurios žadamos jau netrukus.
 
Po įvykusio komiteto posėdžio L.S. interviu duodama viceministrė Nerija Stasiulienė tvirtino, kad ministerijos atstovai įsitikinę – su pavėžėjimo projektu reikalai itin prasti. „Nujautėme, kad jis įgyvendintas ne visiškai gerai. Jau prieš rinkimus garsiai kalbėjome, kad šią reformą reikia peržiūrėti. Prieš mėnesį iš Seimo narių gavau pirmųjų signalų, kad stringa pacientų registracija. Kad su pavėžėjimu yra blogai, dabar tapo akivaizdu“, – atsiduso ji.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!