Budino originalūs žadintuvai
 
Garsusis katalonų menininkas S.Dali 1948 metais išleistoje knygoje „50 magiškų tapybos paslapčių“ aprašė vieną savo kūrybos metodų, kurį pavadino „miegas su raktu“. Metodo esmė buvo paprasta – trumpai pasnausti dienos metu. Dailininkas atsisėsdavo tiesiai krėsle su ranktūriais ir vienoje rankoje laikydavo sunkų metalinį raktą. Tiesiai po ranka padėdavo apverstą metalinę lėkštę.
 
Sumanymas buvo toks – vos tik pradėjus snausti, iš atsipalaidavusios rankos iškritęs raktas atsitrenkdavo į lėkštę ir sukeldavo triukšmą, pažadindamas menininką. Šis savotiškas žadintuvas padėdavo S.Dali pasiekti specifinę sąmonės būseną. Pasak menininko, tokie trumpi snauduliai jam padėdavo atgauti fizines ir psichologines jėgas, skatindavo kūrybiškumą.
 
Panašų metodą naudojo ir daugiau nei tūkstantį išradimų savo vardu užpatentavęs Thomas Alva Edisonas. Jis teigė miegantis ne daugiau kaip keturias valandas per naktį ir miegą vadino laiko švaistymu. Tačiau dieną jis, lygiai kaip ir S.Dali, snausdavo, laikydamas po plieninį rutuliuką kiekvienoje rankoje, po kiekviena ranka padėjęs keptuvę, kad iškritusių rutuliukų sukeltas triukšmas jį pažadintų.
 
Nors mokslas jau seniai paneigė išradėjo teiginį, kad miegas yra laiko švaistymas (priešingai – tai vienas svarbiausių sveikatos šaltinių), vis daugiau tyrimų patvirtina jo ir S.Dali intuiciją: trumpi snauduliai gali paskatinti kūrybiškumą ir padėti spręsti problemas.
 
Kai „vidinis cenzorius“ išsijungia
 

„Pereinamoji būsena į miegą, vadinamoji hipnagoginė būsena, yra itin palanki kūrybiškumui“, – patvirtina miego tyrėja ir neuromokslininkė dr. Laura Bojarskaitė.

 
Anot mokslininkės, kūrybiškumo ir miego ryšys pasireiškia pirmojoje – N1 – miego fazėje. Šioje trumpoje (5-10 minučių) pereinamojoje fazėje tarp būdravimo ir miego smegenys pradeda veikti kitaip nei įprasta.
 
„Nors mokslininkai dar tiria detales, kodėl taip yra, matome, kad šioje miego stadijoje smegenų bangos iš greitesnių pereina į lėtesnes. Tai dar nėra tas gilusis miegas, bet būtent šios lėtesnės bangos siejamos su kūrybingumu, gebėjimu pastebėti naujas asociacijas ir susieti skirtingas idėjas“, – aiškina dr. L.Bojarskaitė.
 
„Užmiegant po truputį mažėja prieškaktinės smegenų žievės aktyvumas. Ši smegenų dalis veikia kaip mūsų racionalusis protas, savotiškas „vidinis suaugusysis“, arba „vidinis cenzorius“, prižiūrintis, kad smegenų veikla atitiktų tam tikras taisykles. Kai ji užmiega, smegenys įgyja laisvę pradėti naujus kūrybinius procesus ir sieti idėjas, kurios įprastai atrodytų nesusijusios. Būtent dėl to mūsų sapnai yra tokie neįprasti ir fantastiniai – juose viskas įmanoma, nes budrumo metu veikiantys apribojimai laikinai išnyksta.“
 
Dali metodą patvirtina mokslas
 
Dali metodo veiksmingumą patvirtina ir moksliniai tyrimai.
Kognityvinės neurologijos daktarė Delfina Udjeta su komanda siekė ištirti, kaip miego pradžia – N1 fazė – veikia kūrybiškumą. 2021 metais žurnale „Science Advances“ ji paskelbė S.Dali intuicijos įkvėpto tyrimo rezultatus.
 
Tyrėjai pateikė dalyviams kūrybinę problemą ir suskirstė juos į tris grupes. Pirmosios grupės dalyviai, susipažinę su kūrybine problema, snustelėjo kaip S.Dali, antrosios grupės dalyviai snaudė ilgiau, o trečioji grupė nemiegojo. Rezultatai parodė, kad pirmosios grupės nariai turėjo 83 proc. tikimybę išspręsti užduotyje paslėptą mįslę. O būdraujančiųjų grupėje šis procentas siekė tik 30 proc. Antrosios grupės dalyviams, perėjusiems į gilesnes miego fazes, naudingas miego poveikis visiškai išnyko.
 
2024 metais žurnale „Trends in Neuroscience“ paskelbtoje dr. D.Udjetos ir jos komandos apžvalgoje, kurioje apibendrinami visi moksliniai tyrimai šioje srityje, N1 miego fazė apibūdina kaip „saldus kūrybinis taškas“. „Keli naujausi tyrimai patvirtina idėją, kad miego pradžios būsena palanki kūrybinėms žiežirboms“, – rašoma mokslininkų straipsnyje.
 
Dar viename tyrime, paskelbtame 2023 metais žurnale „Scientific Reports“, Masačusetso technologijos instituto (MIT) mokslininkai patvirtino N1 miego fazės svarbą ir atrado naują būdą, kaip išnaudoti šią būseną kūrybinėms problemoms spręsti.
 
„Čia mes jau kalbame apie sapnų inkubaciją. Tai yra procesas, kai prieš užmigdamas sąmoningai nukreipi mintis į konkrečią problemą ar kūrybinę užduotį. Užmigdamas su šia mintimi, sudarai sąlygas smegenims ieškoti sprendimo būnant toje kūrybiškumui palankioje būsenoje. Įdomu tai, kad MIT laboratorijoje buvo sukurta „sapnų pirštinė“, kurios dėka tyrėjai galėjo nustatyti, kada žmogus pasiekė „kūrybiškąją“ miego stadiją. Tuomet pažadintas asmuo turi didesnę tikimybę išspręsti kūrybinę problemą“, – pasakoja dr. L.Bojarskaitė.
 
MIT tyrimas parodė, kad mikrosnaudulys su kryptinga sapnų inkubacija padidino kūrybiškumą 43 proc., palyginti su paprastu mikrosnauduliu. Tas pats metodas padidino kūrybiškumą net 78 proc., palyginti su būdraujančiais dalyviais.
 
Tyrimo išvadose mokslininkai teigė, kad N1 leidžia pasiekti „pažinimo būseną, atveria platesnį mąstymą ir padeda žmonėms sieti tarpusavyje tolimas idėjas, pastebėti netikėtus ryšius, o tai gali būti potencialus mechanizmas giliau pažinti save per kūrybą“.
 
Dr. L.Bojarskaitės teigimu, šią techniką galima taikyti ir kasdieniame gyvenime: „Prieš užmiegant, reikėtų pamėginti sąmoningai nukreipti mintis į problemą, kurią norisi išspręsti. Dienos metu galima pasinaudoti Dali metodu ir pažadinti save vos užsnūdus, o naktį – tiesiog užmigti su ta mintimi. Tyrimai rodo, kad ryte žmonės prisimena, apie ką mąstė prieš užmigdami, todėl vos atsikėlus svarbu iškart užsirašyti įžvalgas.“
 
Neuromokslininkė įspėja, kad sąmoningai save žadinti galima tik dienos metu: „Tokį metodą rekomenduočiau naudoti tik kaip papildomą kūrybiškumo įrankį dienos metu, bet ne kaip pakaitalą kokybiškam naktiniam poilsiui. Naktinio miego pertraukti negalima, nes tai kenkia bendrai sveikatos būklei.“

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!