- Pastaruoju metu tik ir girdime apie GMP tarnybos sunkumus: didžiulės skolos, dabar jau ir buksuojantis pavėžėjimas. Neramu, kad tarnyba visiškai įstrigs...
 
- Palyginti neseniai įsteigta Greitosios medicinos pagalbos tarnyba vis dar išgyvena transformacijos laikotarpį, kai turime atidžiai stebėti prieš porą metų įgyvendintų pokyčių rezultatus: ar jie atitinka užsibrėžtus tikslus, gyventojų interesus ir tarnybos darbuotojų lūkesčius.
 
- Kaip vertinate, kiek jie atitinka?
 
- Matome, kad Tarnybos reagavimo greitis ir paslaugų kokybė pamažu gerėja, tačiau atsižvelgiame į darbuotojų pastabas dėl tam tikrų darbo organizavimo trūkumų. Juos ministerija įvertins ir ieškos sprendimų kartu su įstaigos vadovais.
 
- Kokias tarnybos problemas ministerija yra įvardinusi šiuo metu?
 
- Reorganizacija įvyko daugiau nei prieš pusantrų metų, tačiau kaip galima spręsti iš gautos informacijos, reali filialų konsolidacija vis dar nėra įgyvendinta.
 
- Ko trūksta iki realios konsolidacijos?
 
- GPMT vis dar įgyvendina perėjimą nuo savivaldybėms priklausiusių GMP stočių prie centralizuoto valdymo modelio. Šis procesas reikalauja reikšmingų struktūrinių, teisinio reguliavimo ir žmogiškųjų išteklių pertvarkų.
Naujoji Tarnyba perima skirtingas IT sistemas, naudojamas buvusių GMP stočių, todėl kyla sunkumų suvienodinant duomenų srautus, informacijos prieinamumą bei kokybišką stebėseną.
 
- Po susijungimo vienų filialų situacija pagerėjo, kitų – ženkliai pablogėjo. Kaip, ministerijos nuomone, turėtų vykti lėšų paskirstymas tarp filialų?
 
- Atsižvelgiant į tai, kad GMP filialų veikla vykdoma vieno juridinio asmens – GMP tarnybos – pagrindu, visos finansinės ir administracinės funkcijos, įskaitant darbo užmokesčio valdymą, ministerijos nuomone, turėtų būti atliekamos centralizuotai, o finansinių resursų paskirstymo tarp filialų tvarka turi būti suderinta su steigėju.
 
- Kokius tolesnius žingsnius numatote?
 
- Ministerija numato kelis pagrindinius žingsnius. Pirma – tai teisės aktų tobulinimas. Turi būti sistemingai peržiūrimi ir koreguojami teisės aktai, reglamentuojantys GMP veiklą, kad jie atitiktų centralizuotos tarnybos modelį bei užtikrintų aiškias funkcijas ir atsakomybes.
Taip pat turi būti vystoma IT infrastruktūra...
 
- Nors IT klausimai, be abejo, yra svarbūs, šiandien visiems labiausiai rūpi įstaigos finansinė situacija. Kokie bus ministerijos veiksmai, sprendžiant Tarnybos piniginius sunkumus?
 
- Nors paslaugų apimtys auga, būtina nuosekliai peržiūrėti finansavimo modelį, įkainius bei investicijas į infrastruktūrą ir darbo sąlygas.
Ministerijoje turi būti atlikta finansavimo modelio peržiūra – analizuojami įkainiai, teikiamos rekomendacijos dėl tvaraus finansavimo, užtikrinančio paslaugų kokybę ir darbuotojų motyvaciją.
 
- Planuojamas GMP tarnybos minusas šiemet skaičiuojamas keliolika milijonų eurų. Kaip konkrečiai steigėjas padės suvaldyti šią krizę?
 
- Finansavimo problemos, su kuriomis susiduria Tarnyba, steigėjui yra žinomos, todėl šiuo metu yra rengiami keli kompleksiniai sprendimai, siekiant užtikrinti stabilų Tarnybos veiklos finansavimą.
Pirmiausia, kartu su Privalomojo sveikatos draudimo fondo valdytoju analizuojamas esamas paslaugų apmokėjimo modelis. Iki šiol GMP paslaugos buvo finansuojamos pagal gyventojų skaičių, tačiau šis modelis nėra tvarus, nes neatskleidžia realių sąnaudų, susijusių su iškvietimų skaičiumi, geografiniais ypatumais ar reagavimo laikais.
 
- Šis modelis pradėtas taikyti neseniai – praėjusioje kadencijoje, prieš pat įkuriant GMP tarnybai. Ar jis keisis?
 
- Rengiama nauja metodika, kuri leistų apmokėjimą grįsti faktinėmis paslaugomis bei objektyviais darbo sąnaudų rodikliais.
Galiausiai, siekiama užtikrinti, kad valstybės biudžeto formavimo metu GMPT būtų skiriamas reikiamas papildomas finansavimas, leidžiantis subalansuoti šiuo metu susidariusį deficitą ir užtikrinti nepertraukiamą esminių sveikatos paslaugų teikimą gyventojams.
 
- Minėjote, kad ir esamus išteklius būtų galima naudoti racionaliau.
 
- Be kita to, analizuojami būdai, kaip mažinti administracines išlaidas: vertinama filialų struktūra, IT sistemų plėtra, vidinių procesų efektyvinimas.
Tam tikrose srityse gali būti diegiami centralizuoti sprendimai, kurie leistų racionaliau naudoti žmogiškuosius ir finansinius išteklius.
 
- Ministerijos vadovybė dar prieš kuriant Tarnybą buvo įspėta, kad nepakankamai įvertino išlaidas, kurios reikalingos algoms suvienodinti. Ar tai turėjo reikšmės, dėl ko GMPT pateko į tokią finansinę duobę?
 
- Sudėtinga Tarnybos finansinė padėtis susiformavo dėl kelių tarpusavyje susijusių priežasčių.
2023-2024 metų laikotarpiu žymiai padidėjo darbo užmokesčio išlaidos. Buvo siekiama suvienodinti atlyginimų koeficientus tarp visų buvusių GMP stočių, o taip pat tenkinti kolektyvinius įsipareigojimus dėl darbo užmokesčio kėlimo sveikatos sektoriuje. Šie pokyčiai, nors ir socialiai būtini, nebuvo iki galo kompensuoti didesniu finansavimu.
Šie veiksniai lėmė, kad 2023 metais jau fiksuotas milijoninis deficitas, kuris 2024-aisiais dar labiau išaugo, o be esminių sprendimų finansavimo modelyje, šiemet prognozuojamas dar didesnis finansinis disbalansas.
 
- Kokius dar žingsnius darys SAM stengdamasi subalansuoti Tarnybos veiklą?
 
- Taip pat svarbus žingsnis yra veiklos priežiūra ir įgalinimas – aktyviai bendradarbiaujama su GMPT, nustatant aiškius veiklos tikslus ir rezultatus (rodiklius), teikiama metodinė pagalba, organizuojami reguliariai koordinaciniai susitikimai.
Komunikacija su savivaldybėmis ir partneriais – dar vienas žingsnis, kuris turi būti žengiamas tobulinant GMP tarnybos veiklą. Turi būti telkiami savivaldybių, socialinių partnerių ir kitų institucijų pajėgumai, siekiant užtikrinti sklandų pereinamąjį laikotarpį ir paslaugų tęstinumą šalyje.

---

 
Dosjė
Viceministrė, LSMU profesorė Laimutė Vaidelienė, baigė tuometę Kauno medicinos akademiją, tobulino kvalifikaciją Vokietijoje ir Jungtinėje Karalystėje.
Pastarąjį dešimtmetį vadovavo Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos 1-ajam vaikų ligų skyriui ir Vaikų pulmonologijos sektoriui, dirbo gydytoja vaikų alergologe ir vaikų pulmonologe. 
Buvo vadovėlių, enciklopedijos ir kitos literatūros autorė.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!