Vejamės Europą
 

„Ši konferencija yra pirmasis personalizuotos medicinos akademijos renginys. Nuoširdžiai tikiu, kad tai yra prasmingo bendradarbiavimo, padėsiančio atnešti geriausias diagnostikos ir gydymo galimybes mūsų pacientams, pradžia“, – į susirinkusius medikus ir sveikatos sistemos atstovus kreipėsi viena konferencijos organizatorių, Nacionalinio vėžio instituto (NVI) direktoriaus pavaduotoja mokslui ir plėtrai prof. dr. Sonata Jarmalaitė.
 

„Remiantis naujausiais EBPO duomenimis, situacija taikant personalizuotos medicinos naujienas Lietuvoje gerėja, bet nepakankamai greitai. Šiuo metu Lietuvos pacientams prieinama apie 40 proc. naujausių vaistų nuo vėžio, kai ES šalių vidurkis –
 
60 proc. Liūdniausia, kad esame antri nuo galo pagal tempus, kuriais personalizuotos medicinos inovacijos pasiekia mūsų pacientus“, – atkreipė dėmesį profesorė.
 
NVC Medikamentinės onkologijos centro vadovė doc. dr. Birutė Brasiūnienė pastebėjo – nors naujų priešvėžinių vaistų kompensavimo tempas Lietuvoje kėlė nemažai iššūkių gydytojams, pokyčiai – kad ir pamažu – vyksta.
 

„Personalizuotos medicinos kryptimi mūsų centras pradėjo dirbti nuo 2018 metų, kai padaugėjo pažangių vaistų, žinių ir pradėjome aktyviau jungtis prie tarptautinių organizacijų tyrimų ir aptarimų, – kalbėjo NVC Medikamentinės onkologijos centro vadovė doc. dr. Birutė Brasiūnienė pastebėjo. – Vienas pirmųjų Lietuvoje vykdytas EORTC biobanko onkologijos srities tyrimas leido mums tirti pacientų patologinę medžiagą ir gauti atsakymus apie vėžio genetinius radinius bei rekomendacijas gydymui.“

 
Šio bendradarbiavimo dėka NVC jau keletą metų turi galimybę jungtis prie tarptautinių genomikos multidisciplininių komandų, kur dalinamasi klinikiniais atvejais bei informacija apie genetinius radinius, konsultuojamasi dėl gydymo galimybių.
 
„Kalbant apie vaistus, toliau plėtojami trijų pagrindinių priešvėžinių vaistų gydymo grupių klinikiniai tyrimai: imunoterapija, antikūnų ir vaistų derinys bei PARP inhibitoriai arba jų deriniai. Šių vaistų efektyvumas tikrai keičia daugumos vėžio lokalizacijų gydymo rezultatus, o kai kurių – net gydymo paradigmas“, – pabrėžė onkologė.
 
Ji atkreipė dėmesį, kad greta naujų vaistų paieškų vis daugiau dėmesio skiriama pacientui ir jo gyvenimo kokybei. „Personalizuotos medicinos plėtra diktuoja ir naujas temas: mikrobiota ir gydymo toksiškumo valdymas, nestandartinio paciento įtraukties galimybės į klinikinius tyrimus. Dėl mokslo žinių ir dabartinių technologijų stebime ženklius pozityvius pokyčius gydant vėžį. Jų tikrai bus dar daugiau ir dar efektyvesnių.“
 
„Ženkliausi pokyčiai stebimi nuo praėjusių metų rudens, kai padidėjo kompensuojamųjų priešvėžinių vaistų, kurių laukėme keletą metų, kiekis, – pasidžiaugė doc. dr. B.Brasiūnienė. – Taip pat nuo šių metų vasario pradėti kompensuoti vėžio genetiniai ir molekuliniai žymenų tyrimai. Jaučiame realius pokyčius klinikoje, daugėja gydymo galimybių.“
 
Personalizuotai medicinai – valstybės dėmesys
 
Konferencijoje dalyvavusi sveikatos apsaugos ministrė doc. dr. Marija Jakubauskienė pabrėžė, kad personalizuota medicina keičia ne tik diagnostikos ir gydymo metodus, bet ir pačią sveikatos sistemos filosofiją.
 
„Pereiname nuo generinių sprendimų prie tikslių, individualizuotų sprendimų kiekvienam pacientui. Tai neįmanoma be kokybiškų duomenų, jų struktūrizavimo, standartizavimo ir, svarbiausia, atsakingo jų naudojimo“, – kalbėjo ministrė. Ji taip pat pažymėjo, kad genomika, proteomika ir kiti mokslai atveria naujas galimybes suprasti onkologinių ligų kilmę, vystymąsi bei kurti tikslingą personalizuotą gydymą.
 

Doc. dr. M.Jakubauskienė pasidalino ir konkrečiais ministerijos planais: „Planuojame finansuoti taikomuosius mokslinius projektus, orientuotus į personalizuotą mediciną. Skirsime ypatingą dėmesį pažangiai terapijai, įskaitant genų, ląstelių terapijas. Biobankai kaip pagrindas tyrimams ir inovacijoms bus viena mūsų stipriai remiamų sričių.“

 
Ministrė pažymėjo, kad šiemet pradėta kompensuoti daugiau inovatyvių vaistų, skirtų prostatos, krūties, gimdos kaklelio, storosios žarnos bei skrandžio-stemplės jungties vėžiui gydyti. „Tai parodo aiškų valstybės įsipareigojimą užtikrinti, kad šiuolaikinis gydymas būtų prieinamas visiems, kam jo reikia, ne tik teoriškai, bet ir praktiškai“, – sakė ji.
 
Viešojo ir privataus sektoriaus sinergija

Reikšmingą indėlį organizuojant konferenciją įnešė Ateities biomedicinos fondas, jau trečius metus aktyviai remiantis personalizuotos medicinos projektus šalyje.
 

„Siekiame plėtoti personalizuotos medicinos ekosistemą Lietuvoje, tam skirdami net 20 milijonų eurų biudžetą, – kalbėjo Ateities biomedicinos fondo valdybos pirmininkė dr. Eglė Radzevičienė. – Tai yra pirmasis renginys, kuriame matome besikuriančios bendruomenės realius veiksmus kartu. Tikiuosi, kad ši konferencija – graži pradžia, o mes ir toliau eisime ranka rankon bendradarbiaudami viešojoje ir privačioje partnerystėje.“

 
Pasak dr. E.Radzevičienės, fondas jau finansuoja kelis stambius projektus ir bendradarbiauja su universitetais bei ligoninėmis. Ateityje planuojama didinti paramą biobankų sistemai ir molekulinei diagnostikai.
 
„Nors esame privatus fondas, mūsų misija – visuomeninė. Siekiame, kad Lietuva taptų personalizuotos medicinos kompetencijų centru, kurio pasiekimai būtų matomi ne tik regione, bet ir visoje Europoje“, – teigė fondo valdybos pirmininkė.
 
Genetinės diagnostikos pažanga
 
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų (VULSK) medicinos biologas dr. Rimvydas Norvilas pranešime „Naujos kartos genetiniai testai onkologijoje“ apžvelgė molekulinės diagnostikos pažangą.
 
„Per pastaruosius kelerius metus mūsų galimybės genetinėje diagnostikoje smarkiai išsiplėtė. Anksčiau galėjome nustatyti tik paprastas mutacijas, o dabar jau tiriame ir sudėtingus chromosomų pakitimus. Tai leidžia mums matyti daug platesnį vėžio genetinį paveikslą ir tiksliau parinkti gydymą“, – kalbėjo dr. R.Norvilas.
 
Pranešėjas pasidalino ir statistika – pasitelkusi modernius genomikos analizatorius, jų laboratorija jau išanalizavo 1,3 tūkst. pacientų mėginių: „Mūsų centre jau įdiegtos pažangiausios technologijos: naujos kartos DNR sekoskaita, moderni fluorescencinė hibridizacija ir kiti šiuolaikiniai metodai. Dabar matome vėžio genetinius pokyčius kur kas aiškiau ir detaliau.“
 
„Matome, kad pacientų skaičius auga, o su juo didėja ir genetinių tyrimų poreikis. Kad jį patenkintume, turime gerinti komunikaciją tarp įvairių institucijų, užtikrinti, kad mėginiai būtų tinkamai paruošti, rezultatai greitai pasiekų gydytojus. Tik taip genetiniai tyrimai padės mums parinkti geriausią gydymą kiekvienam pacientui“, – institucijų bendradarbiavimo svarbą pabrėžė dr. R.Norvilas.
 
Į pagalbą – genetinės mutacijos
 
Vėžio genetikos temą tęsė KUL Onkologijos ir hematologijos klinikos vadovas, gydytojas chemoterapeutas Alvydas Česas. Jis savo pranešime „Paveldimo krūties ir kiaušidžių vėžio gydymo galimybės“ teigė, kad genetinės mutacijos ne tik didina susirgimo riziką, bet ir padeda nustatyti efektyviausią gydymo strategiją.
 
„BRCA mutacijos gali padidinti krūties vėžio riziką iki 55-85 proc., kiaušidžių vėžio – 18 proc., taip pat jos susijusios su prostatos, kasos ir melanomos rizika“, – pasakojo medikas.
 

„Lietuvoje vis dar turime finansavimo trūkumą BRCA genų testavimui, nors technologijos jau yra prieinamos. Genetiniai testai padeda anksti nustatyti riziką ir priimti prevencinius sprendimus, tačiau reikalauja genetiko konsultacijos prieš ir po testavimo“, – kalbėjo KUL Onkologijos ir hematologijos klinikos vadovas, gydytojas chemoterapeutas Alvydas Česas.
 

Jis paaiškino, kad BRCA genų mutacijos randamos 5-10 proc. visų krūties vėžio atvejų. Šias mutacijas ypač svarbu tirti moterims, sergančioms vadinamuoju trejopai neigiamu krūties vėžiu, net jei joms jau per 50 metų.
 
„Žinodami, kad pacientė turi BRCA mutaciją, visiškai keičiame chirurginio gydymo taktiką, – pabrėžė A.Česas. – Vietoje dalinės operacijos dažnai rekomenduojame mastektomiją – pašalinti visą krūtį. Rizikos grupių moterims taip pat siūlome profilaktines operacijas – pašalinti sveikas krūtis ar kiaušides, siekiant išvengti vėžio ateityje.“
 
Gydytojas pridūrė, kad chemoterapija prieš operaciją BRCA mutacijas turinčioms pacientėms duoda geresnių rezultatų, todėl gydymo planas kiekvienai moteriai turi būti sudaromas individualiai.
 
Tarptautinio klinikinio tyrimo „OlympiA“ rezultatai parodė, kad vaistu „Olaparib“ gydytos pacientės pasiekė 90 proc. išgyvenamumą po 4 metų, kai standartinį gydymą gavusioje grupėje išgyvenamumas siekė 86 proc.
 
„Gal tie keturi procentai ir neatrodo daug, bet juk kalbame apie realius žmones, realias gyvybes, – pabrėžė A.Česas. – Matome, kad šis skirtumas išlieka ir po šešerių metų. Tai aiškiai rodo, kad galime išgelbėti daugiau pacienčių, kai žinome jų genetinį profilį ir pagal tai parenkame tinkamą gydymą.“
 
Bakterijos – imunoterapijos sąjungininkės
 

Genai – ne vienintelis veiksnys, lemiantis vėžio gydymo sėkmę. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Gastroenterologijos klinikos vadovas prof. Juozas Kupčinskas pranešime „Mikrobiota ir atsakas į vėžio gydymą“ atskleidė, kad žmogaus mikrobioma – organizme gyvenančių bakterijų visuma – turi daug įtakos onkologinių pacientų gydymo rezultatams.

 
„Mikrobiota formuojasi pirmuosius gyvenimo mėnesius, jos įvairovė didėja iki pilnametystės ir mažėja vyresniame amžiuje, nors šių mechanizmų priežastys dar nėra visiškai suprastos“, – aiškino profesorius.
 
Pasak jo, žmogaus mikrobiota yra nepaprastai dinamiška – ji gali ženkliai pasikeisti per vieną dieną, reaguodama į mitybą, kuri lemia net 95 proc. mikrobiotos būklės, bei kitus aplinkos veiksnius.
 
„Skrandžio vėžiu sergančių pacientų organizme randame padidėjusį Fusobacterium nucleatum bakterijų kiekį. Šios bakterijos keičia gleivių gamybą ir sukuria palankią terpę vėžinėms ląstelėms daugintis“, – konkretų pavyzdį apie bakterijų ir onkologinės ligos sąryšį pateikė prof. J.Kupčinskas.
 
Ypač įdomūs atradimai, anot profesoriaus, susiję su mikrobiota ir jos įtaka imunoterapijos veiksmingumui: „Prancūzijos mokslininkų tyrimai parodė, kad bakterija Akkermansia muciniphila yra itin svarbi imunoterapijos efektyvumui. O klinikiniai tyrimai su melanomos pacientais atskleidė reikšmingus rezultatus – po mikrobiotos transplantacijos 60 proc. pacientų pasiekė geresnį klinikinį atsaką, o 70 proc. tų, kurie anksčiau visai nereagavo į imunoterapiją, pradėjo į ją reaguoti.“
 
CAR-T terapijos perspektyvos
 
Inovatyvių vėžio gydymo metodų temą konferencijoje tęsė VULSK gydytoja hematologė Skirmantė Černauskienė, pristačiusi pasiekimus CAR-T terapijoje. Ji teigė, kad šis personalizuotas gydymo metodas sunkiai sergantiems pacientams jau gali pasiūlyti tai, kas anksčiau atrodė neįmanoma – galimybę pasiekti visišką remisiją.
„CAR-T terapija leido pasiekti stulbinamų rezultatų gydant pacientus, kuriems kiti gydymo metodai nepadėjo. Pavyzdžiui, 5 metų mergaitė Emily, serganti ūmine limfoblastine leukemija, po CAR-T terapijos dabar yra visiškai sveika“, – sėkmės istorija pasidalino gydytoja.
 

Pagal CAR-T programą Lietuvoje nuo 2018 m. jau gydyta pusšimtis pacientų. Vidutinis gydytų pacientų amžius – 51 metai. „Mūsų centre pacientai gauna CAR-T terapiją žymiai greičiau nei kitose šalyse – laikas nuo sprendimo iki terapijos yra vos 13 dienų. O pacientai, kurie gydomi komerciniais produktais kitose klinikose, turi laukti bent mėnesį ar ilgiau“, – sakė VULSK gydytoja hematologė Skirmantė Černauskienė.

 
Medikė aptarė ir šalutinį CAR-T terapijos poveikį. „Kai modifikuotos T ląstelės aktyviai dauginasi ir kovoja su vėžinėmis ląstelėmis, gali pasireikšti vienas specifinių šalutinių reiškinių – citokinų išsiskyrimo sindromas. Tuomet pacientas gali karščiuoti, krenta kraujospūdis, gali varginti silpnumas, pykinimas, raumenų ir sąnarių skausmai“, – aiškino gydytoja.
 
Kitas rimtas šalutinis poveikis – neurotoksiškumas. Pacientams gali sutrikti sąmonė, pasireikšti traukuliai ar kiti nervų sistemos sutrikimai.
 
S.Černauskienė atkreipė dėmesį ir į ilgalaikes rizikas: „Dėl CAR-T terapijos nusilpsta imuninė sistema, todėl jiems kyla didesnis pavojus užsikrėsti įvairiomis infekcijomis. Be to, ilgainiui pastebėjome, kad gali padidėti naujų vėžinių susirgimų tikimybė. Todėl net ir sėkmingai pagydžius pacientus, juos reikia ir toliau reguliariai tikrinti.“
 
Siūlo mokytis iš pavyzdžių

Prof. Sonata Jarmalaitė atvira: „Nors esame pažangių biotechnologijų kraštas, pažanga į klinikinę praktiką Lietuvoje keliauja ypač lėtai. Turime personalizuotos medicinos ekosistemos fragmentus, bet jie sunkiai jungiasi į darniai funkcionuojantį mechanizmą.“
 
Ji pabrėžia, kad vis dar trūksta valdininkų supratimo, jog brangus personalizuotos medicinos vaistas galiausiai atsiperka: „Ilgėja pacientų kokybiško gyvenimo trukmė, mažėja vizitų į ligoninę šalutinių reiškinių valdymui, vaistas neretai vartojamas namuose tabletės pavidalu. O svarbiausia, šie vaistai padeda įveikti sunkias ligos formas. Iki personalizuotos medicinos eros su išplitusia melanoma penkerius metus išgyvendavo vos 5 proc. pacientų, o šiuo metu – apie 50 proc.“
 
Profesorė siūlo mokytis iš kitų šalių sėkmės pavyzdžių, ypač iš Estijos, kuri per 20 metų sukaupė 200 tūkstančių gyventojų genomų ir dabar ne tik plėtoja personalizuotą ligų gydymą, bet ir vykdo inovatyvias prevencines programas.
 
„Akivaizdu, kad funkcionuojanti personalizuotos medicinos sistema ne tik padeda gerinti šalies sveikatos rodiklius, bet kartu padeda kurti inovacijų ekosistemą ir taip gerinti šalies finansinius rodiklius“, – sako prof. S.Jarmalaitė.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!