Stinga norinčiųjų mokytis
 
„Turizmui, kuris yra vienas svarbiausių Ekonomikos ir inovacijų ministerijos prioritetų, plėtoti reikalingi kompetentingi specialistai“, – spaudos pranešime konstatuoja Europos kelionių komisijos viceprezidentė, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Turizmo ir kurortų plėtros skyriaus atstovė Lidija Bajarūnienė. Jos teigimu, Lietuvoje prioritetinėmis turizmo rūšimis tapo konferencijų ir renginių verslas bei sveikatos turizmas. Tačiau „Keliauk Lietuvoje“ direktorė O.Gončarova konstatuoja, kad susidomėjimas turizmo srities specialybėmis – itin mažas.
 
„Kiek teko bendrauti su akademine bendruomene, sužinojau, jog kasmet yra nepaprastai sudėtinga pritraukti studentus į turizmo ar viešbučių vadybos studijas. Jaunųjų turizmo srities specialistų trūkumas – valstybės problema, nes apie turizmą nekalbėjome garsiai. Ir tik šiemet, atėjus naujajai valdžiai, matome Vyriausybės programoje turizmą įvardintą kaip prioritetą. Norisi tikėti, kad jeigu laikysimės nuoseklaus darbo ir kalbėsime apie turizmą, įrodydami, kokią pridėtinę ekonominę vertę šaliai šis gali atnešti, Lietuva pasieks šaunių rezultatų. Todėl svarbu siekti, kad turizmo sektorius Lietuvoje taptų populiarus ir nebūtų baisu eiti mokytis šio amato ar dirbti“, – kalbėjo O.Gončarova.
 
Pasak jos, viena žemo susidomėjimo tokiomis specialybėmis priežasčių – nepakankamas turizmo sektoriaus poreikio viešinimas.
 

„Nėra aišku, kiek turizmo sektorius yra svarbus, kiek potencialo jis turi ir kiek ekonominės naudos atneša. Kai yra sukuriama tinkama komunikacija, tuomet žmonės pradeda domėtis daugiau. Tik tokiu atveju jauni žmonės pradeda norėti eiti mokytis šio amato ir vėliau dirbti šiame sektoriuje“, – įsitikinusi nacionalinės turizmo skatinimo agentūros „Keliauk Lietuvoje“ direktorė Olga Gončarova.

 
Kolegija atnaujina programas
 
Reaguodama į darbo rinkos poreikius Vilniaus kolegija (VIKO) griebia jautį už ragų – nusprendė atnaujinti turizmo vadybos studijų programas. Tad nuo šiol turizmo vadybos studentai galės pasirinkti dvi naujas rinkos tendencijas atliepiančias specializacijas – konferencijų ir renginių verslą bei sveikatos turizmą. „Abi šios sritys yra dinamiškos, kūrybiškos ir reikalaujančios nuolatinio tobulėjimo, o atnaujinta programa tam suteikia reikalingas priemones“, – spaudos pranešime cituojama Vilniaus kolegijos (VIKO) Verslo vadybos fakulteto Turizmo katedros vedėja Jolita Variakojienė.
 
Kaip akcentuojama, studijų metu studentai turės galimybę atlikti praktiką lyderiaujančiose Lietuvos turizmo įmonėse, o baigę studijas – dirbti sveikatos įstaigose, SPA centruose, kelionių organizavimo įmonėse ar tarptautinėse organizacijose, plėtojančiose sveikatos turizmą.
 
Dabar gi, stingant išsilavinusių bei patyrusių specialistų, našta krenta ant šiuo metu turizmo sektoriuje dirbančiųjų.
 
„Darbuotojų trūkumas gerokai padidina krūvį esamiems darbuotojams. Taip atsiranda didžiulis iššūkis verslams suvaldyti situaciją ir išlaikyti balansą. Kalbant su turizmo sektoriaus atstovais, pastarieji dažnai mini, kad ypač po pandemijos sudėtinga rasti tam tikras kompetencijas turinčių darbuotojų, pradedant nuo svetingumo ir baigiant maitinimo sektoriumi, kur irgi reikia tam tikrų kompetencijų tinkamai aptarnaujant atvykusius klientus“, – teigė O.Gončarova.
 
Nėra pigi šalis
 
„Priešpandeminiai 2019-ieji Lietuvai buvo auksiniai turizmo metai, kai sulaukdavome tikrai didelių keliautojų srautų iš užsienio. Šių dienų Lietuvos duomenys kol kas rodo tik 20 procentų turizmo srities atsigavimą, kalbant apie atvykstančius užsienio turistus“, – konstatuoja faktą O.Gončarova.
 
Jos teigimu, didelis dėmesys turėtų būti skirtas ne tik laisvalaikio, bet ir verslo turizmui. Pastarasis, jos teigimu, yra net kelis kartus pelningesnis.
 
„Verslo keliautojai, kurie atvyksta į konferencijas ir renginius, palieka trigubai, o kartais ir keturgubai daugiau pinigų. Įdomus aspektas, kad į klausimą, kaip užsienio turistai vertina Lietuvoje gautas paslaugas, teigiamai atsakė net 90 procentų. Vadinasi, mūsų verslas tikrai stengiasi ir suteikia kokybiškas paslaugas. Reikia nepamiršti, kad palyginti su įvairiomis kitomis Europos šalimis, kainos ir kokybės santykis Lietuvoje – gana aukštas. Juolab kad Lietuva jau nebėra pigi šalis“,– sako „Keliauk Lietuvoje“ direktorė.
 
Ji taip pat pabrėžė, kad siekiant lygiuotis su kitomis, technologiškai pažengusiomis šalimis, reikia skirti daugiau dėmesio turizmo sektoriaus skaitmenizavimui. „Verta paminėti, kad pasaulis skaitmenizuojasi, todėl jaučiame, jog turizmo srities darbuotojams kartais trūksta būtent šių naujoviškų įgūdžių. Tad norėdami gerinti situaciją, kasmet stengiamės organizuoti „TravelTech“ reginius, konferencijas, kurių metu kviečiame turizmo sektoriaus atstovus kartu spręsti iššūkius bei aiškintis, kaip jie galėtų būti sprendžiami pasitelkiant skaitmenizacijos priemones“, – kalbėjo O.Gončarova.

---

 
Komentaras
 
Turime pasitempti

Seimo narys Andrius Bagdonas:
 
- Turizmas yra tikrai neišnaudota sritis Lietuvoje, nes šis sektorius kol kas nepapildo šalies biudžeto taip, kaip galėtų. Duomenys rodo, jog į Lietuvą iš užsienio atvykę turistai išleidžia maždaug keturis kartus daugiau lėšų nei lietuviai. Todėl man atrodo, kad turėtume skirti gerokai daugiau dėmesio turizmo sektoriui, nes būtent taip galėtume gerokai papildyti šalies finansus. Investicijos į turizmą tikrai turėtų būti didesnės, nei yra dabar.
 
Pavyzdžiui, Estija turizmui skiria gerokai daugiau lėšų, nei Lietuva, todėl mums tikrai yra kur pasitempti. Valdžia turėtų kalbėti ir apie PVM tarifo atstatymą nuo 21 procento iki 9 ar 12 procentų, kuris yra daugelyje Europos Sąjungos šalių. Šalys kovoja tarpusavyje siekdamos pritraukti užsienio turistus, nes pastarieji išleidžia gerokai daugiau lėšų nei vietos turistai – neatsilikime ir mes.

---

 
Tarp kitko
Kaip rodo Europos kelionių komisijos (ETC) duomenys, būtent renginių ir sveikatos turizmo paslaugos įvardijamos tarp tų, kur personalo trūkumas labiausiai stabdo verslo augimą.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!