Sukūrė įrankį, padedantį tikslingai formuoti vaikų sveikatos politiką

Evelina Machova
2017-07-24
Higienos instituto specialistai pirmą kartą Lietuvoje sukūrė informacinė veikų sveikatos stebėsenos sistemą, kuri leidžia ne tik pamatyti, kokie yra vaikų sveikatos rodikliai šalyje, bet ir efektyviau taikyti prevencines programas. Maža to, toks įrankis leis tikslingiau formuoti sveikatos politiką ir taupyti valstybės biudžeto lėšas. Pernai Norvegijos visuomenės sveikatos institutas projektą atrinko kaip vieną geriausių Europoje sveikatos srityje įgyvendintų projektų. 
Sukūrė įrankį, padedantį tikslingai formuoti vaikų sveikatos politiką
Įgyvendinus projektą sukurta ir įdiegta sistema leis stebėti, kaip kinta šalies mokyklinio amžiaus vaikų sveikatos būklė ir, remiantis objektyvia bei išsamia informacija, priimti sprendimus, kaip pagerinti vaikų sveikatą.

Faktas

Vaikai – pažeidžiamiausia visuomenės dalis, kuri sudaro 18 proc. visų gyventojų. Deja, jų sveikata kasmet blogėja, todėl būtinas ypatingas dėmesys jų sveikatai ir tinkamai jos stebėsenai. Dabartinės vaikų sveikatos problemos reiškia visos visuomenės problemas ateityje.  Higienos institutas 2014 m., kurie Seimo buvo paskelbti Vaikų sveikatos metais, pradėjo vykdyti projektą „Vaikų sveikatos stebėsenos informacinės sistemos, skirtos sistemingam vaikų sveikatos būklės stebėjimui ir kryptingam sveikatos politikos formavimui, sukūrimas ir įgyvendinimas“, finansuojamą 2009–2014 m. Norvegijos finansinio mechanizmo programos „Visuomenės sveikatai skirtos iniciatyvos“ lėšomis.

Ėmėsi iniciatyvos
Higienos instituto Sveikatos informacijos centro vadovas Romualdas Gurevičius sako, jog pastaruoju metu dažnai akcentuojama, kad sveikatos apsaugos sistemos, kaip ir visų kitų sektorių lėšos, turi būti naudojamos racionaliai. Mat ateityje už tas pačias lėšas reikės suteikti kur kas daugiau paslaugų, o svajonės, kad vieną dieną sveikatos apsaugai skiriamos lėšos padidės du ar tris kartus, yra labiau iš fantastikos srities nei realybės. 
 

„Mums kartais primenama, kad kitos šalys išleisdamos mažiau pasiekia šiek tiek geresnių rezultatų. Ką tai reiškia? Kad pinigus dažnu atveju išleidžiame ten, kur jų visai nereikia. Savo ruožtu moksliniais įrodymais pagrįsta, kad taikant tinkamos prevencijos priemones galima sumažinti sergamumą, taip sumažinant ir valstybės biudžeto tiesiogines ir netiesiogines išlaidas“, - sako dr. R.Gurevičius. 

 
Prieš trejus metus Higienos institutas ėmėsi iniciatyvos įgyvendinant projektą, kurio metu sukurta vaikų sveikatos stebėsenos informacinė sistema. 
„Projektas gimė remiantis gerąją patirtimi Klaipėdos rajone, kur visuomenės sveikatos specialistai pastebėjo, jog kasmet tėvai į ugdymo įstaigas pristato vaikų sveikatos pažymas, kurios tik kaip popieriaus lapas nėra labai vertingos. Tačiau juos analizuojant, suvedus į bendrą sistemą gaunama labai vertinga informacija. Valdant tokią informaciją galime kalbėti apie visuomenės sveikatą, šiuo atveju apie moksleivių sveikatą. Klaipėdos rajono visuomenės sveikatos specialistai ne vienerius metus rinko, analizavo tuos duomenis, o mes savo ruoštų matydami jų gerąją praktiką, pasinaudodami skiriamu finansavimo mechanizmu sukūrėme informacinę sistemą, kad duomenis būtų galima rinkti Nacionaliniu mastu. 
 
Mums svarbu ne kuo serga vienas ar kitas vaikas, bet grupė vaikų. Kokia viso to nauda? Turėsime ne tik popoliacinius duomenis, matysime sveikatos netolygumus. Šie duomenys leis kur kas tikslingiau skirstyti ir sveikatos apsaugai skiriamas lėšas, ir kur kas tikslingiau investuoti į prevencines programas“, - sako R.Gurevičius. 

Skaičiai
Higienos instituto sveikatos informacijos centro duomenimis, iš 543 756 vaikų iki 17 metų 2013 m. susirgo 459 359 vaikai. 2013 m. užregistruoti 1 350 426 nauji ligos atvejai, o tai reiškia, kad vienas vaikas sirgo vidutiniškai 3 kartus per metus.

 

Taupo specialistų laiką
Projekto tikslas buvo sukurti ir įdiegti bendrą Lietuvoje vaikų sveikatos stebėsenos informacinę sistemą, skirtą sistemingam vaikų sveikatos būklės stebėjimui. Tiesa, projekto iniciatoriai sako, kad kol kas informacinė sistema neveikia visu pajėgumu, nes ji yra susieta su e.sveikata. Kol ji neveikia visu pajėgumu, tol ir vaikų sveikatos stebėsenos sistema, ir negali atsiskleisti visu pajėgimu. Tiesa, R.Gurevičius teigia, jog įgyvendinant projektą tokie galimi e.sveikatos trikdžiai buvo numatyti, todėl sveikatos pažymų duomenys suvedami rankiniu būdu. Tačiau specialistai viliasi, kad netolimoje ateityje jo bus atsisakoma, nes duomenys pradėjus visa apimtimi veikti e.sveikatai atsiras automatiškai. 
 
„Visuomenės sveikatos specialistai iki šiol neturėjo tinkamo elektroninio įrankio (sistemos) duomenų kaupimui ir analizei. Šios sistemos dėka jiems nebereikės suvedinėti duomenų iš popierinių formų, „ant rankos pirštų“ skaičiuoti sergančių vaikų. Sukurta sistema viską atliks automatiškai. Taip specialistai sutaupys laiko, kurį galės skirti darbui su vaikais. Mokyklose dirba visuomenės sveikatos specialistai, kurių viena iš pagrindinių funkcijų, remiantis vaiko sveikatos pažymėjimo duomenimis, – užtikrinti gydytojų rekomendacijų įgyvendinimą mokykloje, sudarant mokiniui kuo palankesnes sąlygas dalyvauti ugdymo veikloje. 
Kaip vieną projekto naudų galėčiau išskirti ir tai, kad darbo kokybei užtikrinti visi mokyklose dirbantys visuomenės sveikatos specialistai buvo išmokyti dirbti su sistema, buvo paruošti mokomieji vadovai, užduotys, vaizdo medžiaga“, - sako Higienos instituto registrų skyriaus vadovas Šarūnas Alasauskas
 

„Daugiau kaip tūkstantis mokyklų buvo aprūpintos kompiuterine įranga, todėl pagerėjo specialistų kompiuterinis raštingumas, atsirado galimybės naudotis internetu ieškant aktualios informacijos“, - sako Š.Alasauskas.

 
Padės kryptingai formuoti
Pasak R.Gurevičiaus, sukurta informacinė sistema leis kryptingai formuoti ir sveikatos politiką. „Ši sistema skirta vaikų profilaktiniams sveikatos patikrinimams, sergamumo duomenų rinkimui, sisteminimui, analizei nacionaliniu ir savivaldybių lygiu. Sukurtoje ir įdiegtoje VSS IS kaupiami duomenys bus naudingi formuojant sveikatos politiką ir vaikų sveikatos būklės gerinimo prioritetus, planuojant ir įgyvendinant efektyvias sveikatos stiprinimo ir prevencines priemones, gerinant visuomenės sveikatos paslaugų kokybę. 
 
Įgyvendinus projektą sukurta ir įdiegta VSS IS leis stebėti, kaip kinta šalies mokyklinio amžiaus vaikų sveikatos būklė ir, remiantis objektyvia bei išsamia informacija, priimti sprendimus, kaip pagerinti vaikų sveikatą. Tarkim, iki šios sistemos sukūrimo įvairios prevencinės programos skiriamos visiems bendrai. Tačiau galbūt sveikatos problemos, kurios būdingos Klaipėdos kraštui, visai neaktualios Vilniaus ar Šiaulių kraštui. Šie regionai galbūt susiduria su visai kitokiais iššūkiais. Vadinasi, dabar turime galimybę matyti kiekvieną savivaldybę ir net mokyklą atskirai. Technologinės priemonės, kurios buvo naudotos informacinei sistemai sukurti, atitinka šiuolaikinius reikalavimus. Ši sistema leis siekti to, ką siūlo Pasaulio sveikatos organizacija, – sveikų bendruomenių, sveikų miestų tikslo. Sistema, tikiu, mums leis suklasifikuoti sveikas mokyklas“, - dėsto R.Gurevičius. 
 
Šioje informacinėje sistemoje suvesti duomenys apie visos Lietuvos moksleivių sveikatą – pirmą kartą bendra šalies vaikų sveikata bus matoma kaip ant delno. Informacinėje sistemoje bus galima pamatyti, kokios aktualios sveikatos problemos yra konkrečioje mokykloje. Be to, kaip sako Š.Alasauskas, yra numatyti ir sistemos patobulinimai, taip pat planuojama, jog duomenys apie vaikus būtų suvedami ir iš ikimokyklinių ugdymo įstaigų. Tiesa, šioje vietoje susiduriama su tam tikrais keblumais. „Kol kas visuomenės sveikatos specialistės nedirba privačiuose darželiuose ar mokyklose, todėl iš šių įstaigų duomenų negauname. Vadinasi, nematome ir viso bendro žemėlapio šimtu procentų. Tačiau, manau, kad tai - tik laiko ir politinės valios klausimas“, - sako Š.Alasauskas. 
 
R.Gurevičius sako, jog viena iš svajonių, kad ši sistema apimtų kur kas platesnį mastą ir vaikų sveikatos duomenys būtų suvedami nuo vaiko gimimo. „Tuomet mes turėtume tikrai labai gerą įrankį ir po kelerių metų turėdami populiacinius duomenis ir taikydami tikslines prevencines programas pamatytume visai kitokią vaikų kartą. Kas leidžia daryti tokias prielaidas? Klaipėdos krašte, kur jau yra susiformavusios tokių duomenų analizės iš seniau, šiandien matome nedidelį gyvenimo trukmės ilgėjimą lyginant su kitais regionais. Tai - labai geras rezultatas“, - sako R.Gurevičius. 
 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Dr. A.Pranculis: gali vaikščioti su aneurizma ir to nežinoti

    Dr. A.Pranculis: gali vaikščioti su aneurizma ir to nežinoti

    „Įsivaizduokit, po tokio ypač sudėtingo dviejų aneurizmų gydymo žmogus teoriškai gali po valandos pradėti vaik&scaron...
    Psichologas per ekraną: už ir prieš

    Psichologas per ekraną: už ir prieš

    Šiais laikais žmogus psichologo ar psichoterapeuto paslaugas gali gauti ir neiškėlęs kojos iš namų. Visgi spe...

    Budinti vaistinė


    Vaistinėlė padės pasiruošti blogiausiam scenarijui

    Vaistinėlė padės pasiruošti blogiausiam scenarijui

    Vasaros sezonui įgaunant pagreitį, specialistai perspėja atkreipti dėmesį į kelionių vaistinėlės sudėtį – ją būtina ruo&scar...
    Istorijos dulkes nupūtus: neįprastos pokario vaistinės

    Istorijos dulkes nupūtus: neįprastos pokario vaistinės

    „Sperminas skystas – vartojamas prie bendro silpnumo, po infekcinių susirgimų, prie neurastenijos, prie širdies...

    razinka


    Sveika šeima


    Daugiau decibelų – mažiau sveikatos

    Atėjus vasaros sezonui vėl pasipylė skundų lavina dėl per didelio skleidžiamo triukšmo laisvalaikio vietose. Visgi tokios situacijos žmones vargina ištisus metus. „Nuolat žmogų veikiantis triukšmas gali paveikti nervų sistemą ir tampa sunku gyventi“, – kalbėjo Nacionalinio visuomenės sveikatos c...

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Plastikinis butelis gali virsti paracetamoliu

    Edinburgo universiteto mokslininkai išrado būdą gaminti paracetamolį iš plastiko atliekų naudojant bakterijas. Ši technologija sprendžia dvi problemas vienu metu – mažina plastiko taršą ir užtikrina ekologiškesnę vaistų gamybą.

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Henrikas Vaitiekūnas Legenda apie širdį
    Lyčių lygybė – ilgalaikės taikos architektė
    Margarita Jankauskaitė Lyčių lygybė – ilgalaikės taikos architektė
    Pagalbos mirti dilemos
    Paulius Skruibis Pagalbos mirti dilemos

    Naujas numeris