Rankos protezas – ne kliūtis siekti sporto aukštumų

Aigustė Tavoraitė
2017-12-10
 Tai, kad gimė be kairės rankos, vilniečiui Ernestui Česoniui neužkirto kelio siekti aukštų tikslų. Daugkartinis neįgaliųjų lengvosios atletikos čempionas turi galimybę tapti pirmuoju lietuviu, startuosiančiu parolimpiados triatlono varžybose, kurios į programą pirmą kartą įtrauktos pernai Rio de Žaneire.
Rankos protezas – ne kliūtis siekti sporto aukštumų
Protezas niekada nebuvo joks apribojimas. Vairuoju automobilį, net dalyvavau ralyje aplink Lietuvą, per 34 metus prie to pripratau ir gyvenu įprastą gyvenimą. Ir jei pasiūlytų protezą pakeisti bioniniu ar kitomis technologijomis atkurti ranką, labai gerai pagalvočiau, ar man to reikia“, – tikino triatlonininkas Ernestas Česonis.

Svajonė - Tokijo parolimpinės žaidynės
Nors sporto pasaulis Ernestui buvo nesvetimas nuo mažumės, su triatlono rungtimi jis susipažino vos prieš metus. „Nuo šešerių vienuolika metų lankiau futbolą, o sulaukęs šešiolikos pasukau į lengvąją atletiką. Tačiau tai buvo daugiau mėgėjiška veikla, kurią pavykdavo suderinti su darbu“, – pasakojo vyras.
 
Užgimus ambicingai svajonei – sudalyvauti Tokijo parolimpinių žaidynių triatlono varžybose, Ernestui teko palikti vairuotojo darbą Lietuvos žmonių su negalia sąjungoje ir visą savo laiką paskirti sportui. „Treneriai įspėjo, kad siekiant profesionaliai sportuoti būtina visiškai atsidėti sportui“, – sakė vyras, džiaugdamasis, kad sulaukė žmonos palaikymo ir pritarimo. Abu suprato, kad tai – vienintelė Ernesto galimybė išbandyti save tokio lygio žaidynėse.

Ernestas tiki, kad su draugų ir artimųjų pagalba jam pavyks pasiekti užsibrėžtą tikslą. Vyras džiaugiasi jau atradęs rėmėjų ir priduria, jog bus dėkingas visiems, kurie pasiryš ir galės prisidėti prie jo tikslo finansiškai: „Nėra nuostatos, kad reikia surinkti konkrečią sumą. Bus labai naudinga surinkti bet kiek, kartu tai ir palaikymo bei motyvacijos išraiška – padėdami žmonės parodo savo tikėjimą ir pasitikėjimą manimi.“

Sunkiausia – plaukimo rungtis
„Kuo sužavėjo būtent triatlonas? Tai, kad viskas vyksta nepertraukiamai. Nuplaukęs 750 metrų ar daugiau dar neišlipęs iš vandens ir artėdamas prie kranto jau dėliojiesi tolimesnius veiksmus, kaip viską disciplinuotai, pagal tam tikras taisykles atliksi. Apdujęs po plaukimo sėdi ant dviračio, vargsti, skaičiuoji ratus, po to paguldai dviratį ir stoji į bėgimo trasą. Kai finišuoti, apima tokia euforija, kuri atperka visas pastangas“, – detaliai pasakojo Ernestas.
 
Iš visų rungčių daugiausiai jėgų reikalauja plaukimas. Jam daugiausia treniruočių – net penkias – per savaitę vyras ir skiria. „Varžybų metu plaukiama be protezo, nes jis traktuojamas kaip pagalbinė priemonė. Iš pradžių lydėjo tam tikras diskomfortas, nes pastaruosius kelerius metus buvau įpratęs ežeruose plaukioti su protezu“, – sakė pašnekovas.
 
Iš viso per šešias savaitės dienas vyras turi 11 treniruočių. „Ir krūvį palaipsniui didiname“, – sakė jis ir pridūrė, kad gera ištvermės treniruotė buvo vasarą vykusios „Geležinio žmogaus“ (ang. Ironman) varžybos. „Tai man buvo didžiausias iššūkis – teko įveikti gerokai didesnes rungčių distancijas: du kilometrus plaukiama, devyniasdešimt – minama dviračiu ir dvidešimt vieną tenka nubėgti“, – paaiškino Ernestas.
 
Patyčios užgrūdino
Paauglystėje išgyvenęs dėl savo negalios šiandien vyras tai vertina kaip geras gyvenimo pamokas. „Visko buvo: ir įžeidimų, ir skaudžių replikų, tačiau tai užgrūdino“, – pastebėjo pašnekovas.
 
Ernestas sako šiandien ramiai galintis kalbėti apie savo negalią, geba pasijuokti iš savęs, nekreipia tiek dėmesio į aplinkinių reakciją. „Randame su draugais, kaip pajuokauti ir gatvėje. Kai apsivelku tampresnį megztinį, specialiai atpalaiduoju protezą taip, kad jis imtų lįsti iš rankovės ir pasiektų, pavyzdžiui, grindinį. Dažnai tai sukelia aplinkinių nuostabą“, – pasakojo optimizmo nestokojantis vyras.
 
„Galbūt kažkiek kompleksų lieka, tačiau su laiku jų vis mažiau. Nebėra nejauku, kai žmogus spokso. Tačiau ir tai šiandien pasitaiko daug rečiau“, – sakė Ernestas. Jis pastebėjo, kad dabar daug dažnesni atvejai, kai žmonės tik po kurio laiko pamato, jog jis neturi rankos. „Sako, gerai maskuojies“, – juokėsi pašnekovas.
 

Protezas neapribojo gyvenimo
Vyras įsitikinęs – viskas priklauso nuo požiūrio. „Tikrai neturiu savigailos.  Kiekvienas žmogus, su negalia ar be jos, turi pasirinkimą – sėdėti namuose, gailėti savęs arba tiesiog įveikti savo baimes ir veikti: sportuoti, dirbti ar užsiimti kitokia veikla, – sakė jis. – Galiu sėdėti ir verkti, kad esu be rankos, man blogai. Tačiau turiu draugų, turinčių didesnę fizinę negalią, jie – ir be kojos, judantys tik vežimėlio pagalba. Taigi visada siūlau įvertinti, kad yra tų, kuriems dar sunkiau ir taip save motyvuoti, o nebūtinai lygiuotis į kažką geresnį, kuriam labiau sekasi.“
 
Nors nesitikėjo sulaukti tiek dėmesio, Ernestas patikina – tai visai smagu. „Tai padeda keisti žmonių požiūrį, griauti stereotipus. Protezas niekada nebuvo joks apribojimas. Vairuoju automobilį, net dalyvavau ralyje aplink Lietuvą, per 34 metus prie to pripratau ir gyvenu įprastą gyvenimą. Ir jei pasiūlytų protezą pakeisti bioniniu ar kitomis technologijomis atkurti ranką, labai gerai pagalvočiau, ar man to reikia“, – tikino triatlonininkas.

 
Tikslas - Tokio parolimpiada
 

Egidijus Valčiukas
Stipriausiu šalies mažyliu tituluojamas Egidijus Valčiukas ką tik Meksikoje vykusiame pasaulio neįgaliųjų jėgos trikovės čempionate laimėjo aukso medalį. Vos 133 cm ūgio sportininko sąskaitoje – apie 130 jėgos trikovės medalių ir šešios dešimtys varžybų taurių. Per ketverių metų sportinę karjerą atletas pagerino ne vieną Europos ir pasaulio jaunimo rekordą.
Egidijui yra įgimtas augimo hormono sutrikimas. Vaikystėje dėl to graužėsi, o dabar atletas įžvelgia ir pranašumų. „Ne visada ir ne visur blogai būti mažam. Tarp savo sporto šakos atstovų dėl ūgio turėjau fizinių pranašumų. Amplitudė į štangos pusę mano atveju yra mažesnė“, – yra sakęs jėgos trikovės atletas.
 
Dėl kelio traumos pasaulio jaunimo jėgos trikovės čempionas baigė karjerą šioje sporto šakoje, tačiau iš sporto nesitraukia – toliau su neįgaliaisiais varžysis ieties metimo ir rutulio stūmimo sektoriuose, kuriuose pasirodydavo ir anksčiau. Taip pat vaikinas toliau su sveikaisiais varžysis štangos spaudimo turnyruose.
Artimiausias Egidijaus tikslas – didžiausiose 2018 m. varžybose pakovoti dėl apdovanojimų ir laimėti bilietą į Tokijo parolimpiadą.
 
Aušra Garunkšnytė
Regėjimo negalią turinti Aušra Garunkšnytė pretenduoja tapti pirmąja bėgike Lietuvos neįgaliųjų sporto istorijoje, kuri dalyvaus parolimpinių žaidynių maratono rungtyje. 26 metų vilnietė šiemet jau startavo Vilniaus ir Frankfurto maratonuose, ją nuo parolimpinio normatyvo skyrė vos kelios minutės. Rugsėjį debiutiniame Vilniaus maratone A.Garunkšnytė 42 km 195 m. distanciją įveikė per 3 val. 32 min. 43 sek. Iki parolimpinio normatyvo stajerei pritrūko mažiau nei trijų minučių.
 
Spalio pabaigoje Frankfurte vilnietė trasoje sugaišo daugiau laiko. Vilnietė yra išbandžiusi ir šoudauną (aklųjų stalo tenisą), tačiau save atrado lengvojoje atletikoje. Sportininkė nuo 15-os metų pradėjo lankyti treniruotes – bėgo 400 m, 800 m, 1500 m ir 3000 m. Pasukti į ilgų nuotolių bėgimą A.Garunkšnytė nusprendė šiemet. Alinančias treniruotes mergina spėja derinti su studijomis – mokosi renginių organizavimo paslapčių.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Virusas pasiglemžė ir gyvenimo džiaugsmą

    Virusas pasiglemžė ir gyvenimo džiaugsmą

    Šakių rajono gyventoja Rita (69 m.) tris mėnesius ligoninėje kovojo su COVID-19 infekcija. Grįžusi namo moteris suprato, ka...
    Hipotonikai vasaros nelaukia

    Hipotonikai vasaros nelaukia

    „Ne juokai yra visą gyvenimą pragyventi su žemu spaudimu. Kai pakyla virš šimto, jaučiuosi keistai“, &nd...

    Budinti vaistinė


    Šiltos dienos kai kam gali būti ne į naudą: vaistininkė pataria atkreipti dėmesį į organizmo siunčiamus signalus

    Šiltos dienos kai kam gali būti ne į naudą: vaistininkė pataria atkreipti dėmesį į organizmo siunčiamus signalus

    Natūralu, kad vasarą, daugiau laiko leisdami gryname ore ir aktyviau judėdami, imame prakaituoti gausiau nei įprastai. Tačiau svar...
    Trijose vaistinėse Vilniuje pradedama skiepyti nuo COVID-19

    Trijose vaistinėse Vilniuje pradedama skiepyti nuo COVID-19

    Trijose vaistinėse Vilniuje pradedama skiepyti nuo COVID-19, pirmadienį pranešė Vilniaus miesto savivaldybė.

    razinka


    Sveika šeima


    Opinis kolitas: ar ligai turi įtakos mityba ir stresas?

    Opinis kolitas – autoimuninė liga, sukelianti lėtinį storosios žarnos uždegimą. Dabartinė medicina su opiniu kolitu padeda gyventi visavertį gyvenimą, o kiek svarbus paciento indėlis? Neretai šia liga sergantieji domisi, kiek jų savijautai ar ligos eigai įtakos turi mityba.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    „Lauktuvės“ iš Nepalo

    Kol Jungtinėje Karalystėje toliau plinta Delta vadinama koronaviruso atmaina, o šalies Vyriausybė rengiasi švelninti karantino ribojimus, Vakarų Europos žiniasklaida praneša apie naują COVID-19 mutaciją iš Nepalo. Mokslininkai sako, kad ją sunkiau veikia vakcinos. 

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Šešios dienos poliklinikose
    Henrikas Vaitiekūnas Šešios dienos poliklinikose
    Kuo vyrai nuo moterų skiriasi (2)
    Henrikas Vaitiekūnas Kuo vyrai nuo moterų skiriasi (2)
    Kuo vyrai nuo moterų skiriasi (1)
    Henrikas Vaitiekūnas Kuo vyrai nuo moterų skiriasi (1)

    Naujas numeris
























    Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica