Ne tik alkoholis ar narkotinės medžiagos, bet ir medikamentai gali paveikti vairuotojo būseną ir tapti autoįvykio priežastimi. Gydytojai įspėja, jog ypač vartojant stiprius preparatus apsvaigusio žmogaus reakcija menkai tesiskiria nuo smarkiai išgėrusio asmens.
Atidūs turėtų būti ir vartojantieji cukraus kiekį kraujyje, pykinimo ar supimo ligos simptomus mažinančius vaistus, preparatus, turinčius kodeino. Įtaką vairavimui gali turėti dalis vaistų, mažinančių kraujospūdį, kompleksiniai preparatai nuo skausmo ir peršalimo bei kt.
Vairuotojas vaistų šalyje
.jpg)
„Vairavimą paveikti gali daugelis medikamentų. Kartais visa grupė vaistų nedaro didesnės įtakos, tačiau yra kuris nors vienas riziką didinantis medikamentas arba jų derinys. Praktiškai visi antihistamininiai preparatai (vaistai nuo alergijos) ir psichotropiniai vaistai veikia gebėjimą valdyti transporto priemonę“, – sakė
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų gydytojas toksikologas Jonas Šurkus.
Psichotropiniai vaistai – tokie nervų sistemą veikiantys preparatai kaip įvairūs skausmą, migreną, depresiją malšinantys vaistai, migdomieji ir prieš narkozę naudojami vaistai. Atidūs turėtų būti ir vartojantieji cukraus kiekį kraujyje, pykinimo ar supimo ligos simptomus mažinančius vaistus, preparatus, turinčius kodeino. Įtaką vairavimui gali turėti dalis vaistų, mažinančių kraujospūdį, kompleksiniai preparatai nuo skausmo ir peršalimo bei kt.
Reikia įvertinti savijautą
Siekiant išvengti nelaimingų atsitikimų specialistai rekomenduoja pasitarti su vaistininku, prieš pradedant vartoti medikamentą atidžiai perskaityti informacinį lapelį apie jo šalutinius poveikius.
„Jie dažniausiai pasireiškia slopinimu: nebesugebama susikoncentruoti ir išlaikyti dėmesio, ilgėja reakcijos laikas, lėtėja judesiai, atsiranda mieguistumas, nuovargis, svaigsta galva ir kt. Taip pat gali atsirasti psichikos pokyčių: neadekvačiai reaguojama į aplinką, net gali prasidėti haliucinacijos, regėjimo sutrikimai – mirgėjimas akyse, neaiškus vaizdas. Kiti pavojai – arterinio kraujo spaudimo padidėjimas arba sumažėjimas, pykinimas ir kt.“, – aiškino J.Šurkus.
Specialistai pataria vartojant vaistus visada atkreipti dėmesį į organizmo siunčiamus signalus. Jei vaisto informaciniame lapelyje nėra nurodytas konkretaus preparato poveikis vairavimui, prie automobilio vairo derėtų sėsti tik įvertinus savijautą ir įsitikinus, kad galima saugiai valdyti transporto priemonę.
Perdozuoja dėl neapdairumo
Natūralu, kad didesnėje rizikos grupėje atsiduria vyresni, įprastai daugiau medikamentų vartojantys asmenys. Tačiau atidūs turėtų būti bet kokio amžiaus vaistus geriantys žmonės.
„Deja, daug žmonių to neįvertina. Viena vertus, jie tiesiog nesupranta, jog vaistiniai preparatai gali paveikti vairavimą. Jie kaip tik gali jaustis geriau vartodami medikamentus. Kita grupė žmonių apskritai įsivaizduoja geriau žiną, kiek ir kokių vaistų jie gali vartoti, o netinkamai pasirinkę ir perdozavę tampa potencialiais eismo įvykio dalyviais“, – kalbėjo gydytojas toksikologas.
Paskirdamas vaistą gydytojas tiksliai nurodo, kaip jį reikėtų vartoti. Tačiau specialisto pastebėjimu, užuot tuo vadovavęsi, žmonės išgeria medikamentą tada, kai nori ar prisimena, per klaidą suvartoja tą patį vaistą kelis kartus. Tai nutinka nesąmoningai, per neatidumą, galvojant, kad vaistas neveikia ir savavališkai didinant dozę.
„Be to, esama ir tyčia slepiančiųjų sveikatos būklę, pavyzdžiui, tai, kad žmogų gali ištikti traukuliai ar dingti sąmonė, tam, kad neprarastų teisės vairuoti transporto priemonę“, – pridūrė medikas.
Tarp kitko
Specialistai pastebi, kad net sergantis ir vaistų nevartojantis 90 km/val. greičiu važiuodamas žmogus stabdyti pradeda dviem metrais vėliau.
Prie vairo negalima sėsti ne tik vartojant atitinkamus vaistus, susirgus, bet ir paprasčiausiai pavargus.
Sergančio ir vaistus vartojančio žmogaus artimiesiems rekomenduojama atkreipti dėmesį į šeimos narių pasikeitusį elgesį, sumažėjusį susikaupimą ir sulaikyti žmogų nuo vairavimo.
.jpg)
.jpg)
Komentuoti: