Žvarbą sustiprina vėjas 
„Nušalimas – tai audinių pakenkimas veikiant žemai temperatūrai. Tuomet susiaurėja kraujagyslės, blogėja audinių mityba. Dažniausiai nušąla drabužiais nepridengtos kūno dalys: ausys, nosis, skruostai, gali nukentėti ir akys. Neretai pažeidžiamos tos vietos, kur dėl netinkamos aprangos būna sutrikusi kraujotaka – kojų ir rankų pirštai, pėdos“, – aiškino Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vyriausioji specialistė Milda Labašauskaitė.
 
Nušalimas yra labai pavojingas. Jis sukelia stiprius skausmus, gali atsirasti žaizdų, patekti infekcija. Dėl stipraus nušalimo žmogus net gali likti neįgalus.
Specialistė pastebėjo, kad nušalimas priklauso nuo keleto veiksnių: temperatūros, drėgmės, vėjuotumo, laiko, kurį žmogus praleidžia tokioje aplinkoje.
 
„Prieš išeinant į lauką svarbu įvertinti vėjo žvarbumo temperatūrą. Vidutinio stiprumo šaltis ir vėjas gali pakenkti labiau nei stiprus šaltis be vėjo. Tada šalčio poveikis sustiprėja ir žmonės jaučia daug žemesnę oro temperatūrą nei ji yra iš tikrųjų“, – sakė M.Labašauskaitė.
 
Rizika padidėja pervargus
Labiau šalčio pažeidžiami yra kūdikiai, vaikai ir paaugliai, vyresni nei 60 metų asmenys.
Taip pat vartojantys vaistus, sergantys lėtinėmis ligomis, turintys fizinę ar psichinę negalią žmonės. Nušalimų rizika padidėja ir tam tikrų profesijų asmenims.
 
Daug greičiau žmogus nušąla, jei yra išsekęs ir pavargęs, netinkamai apsirengęs, nepavalgęs ar neblaivus. Taip pat – jei jam tenka išbūti ilgesnį laiką nejudant, praleisti šaltyje kelias dienas.
 
Kaip išvengti nušalimų?
„Norint išvengti nušalimų pirmiausia reikėtų tinkamai pasiruošti šalčiui: rengtis šiltai, užsivilkti kelis drabužių sluoksnius, pridengti jautriausias kūno vietas. Geriau rinktis kumštines pirštines, pravers keletas porų kojinių – viršutinės būtinai turėtų būti vilnonės. Svarbu, kad drabužiai ir apavas nespaustų, netrikdytų kraujotakos“, – patarė visuomenės sveikatos specialistė.
 
Ji pabrėžė, kad svarbu nesušlapti galūnių, pasikeisti sudrėkusius rūbus, neiti į lauką ką tik nusiprausus ar išsimaudžius. Be to, reiktų nepamiršti pajudėti, užkrimsti užkandžių (žemas cukraus kiekis kraujyje prisideda prie nušalimo) bei nerūkyti, nes rūkymas „surakina“ kraujo ląsteles ir padidina nušalimo riziką. 
Verta žinoti
Jei tenka dirbti šaltyje,
būtina sočiai maitintis ir daryti pertraukas – pabūti šiltoje patalpoje, pailsėti, išgerti karštos arbatos;
nepatariama šildytis alkoholiu, nes išgėręs žmogus dėl išsiplėtusių kraujagyslių greičiau atiduoda šilumą, taigi greičiau ir sušąla. Be to, neblaivaus žmogaus pojūčiai atbunka, jis nejaučia skausmo ir negali imtis adekvačių veiksmų.

---

Pirmoji pagalba nušalus
 Yra skiriami keturi nušalimo laipsniai, tačiau jį galima nustatyti tik pacientą atšildžius, kartais – net po kelių dienų. Kaip padėti sušalusiam žmogui?
 
Pirmo laipsnio nušalimas. Tada oda pabąla, tampa nejautri, o sušildyta pasidaro melsva su tamsiai raudonu atspalviu, patinsta, niežti. Kai pasveikstama, nušalimo vieta lieka jautri šalčiui. Uždegimas praeina per kelias dienas.
Pirmoji pagalba. Vieta atšildoma kambario temperatūros vandenyje, sušalusiajam duodama gerti karštos arbatos, kavos. Negalima trinti nušalusios vietos, šildyti karštame vandenyje. Jeigu atšildant atsiranda pūslių, reikia nustoti šildyti ir pradėti teikti pagalbą kaip tuo atveju, kai yra antro, trečio ar ketvirto laipsnio nušalimas.

Antro laipsnio nušalimas. Jis pasireiškia paviršinių odos sluoksnių nekroze. Nušalus ant odos atsiranda gelsvo arba balto skysčio prisipildžiusios pūslės. Nukentėjusiajam pakyla temperatūra, krečia šaltis, skauda. Pagijus lieka nejautrumas ir nemalonus maudžiantis skausmas.

Trečio laipsnio nušalimas. Dėl stipriai sutrikusios kraujotakos vystosi visų odos sluoksnių nekrozė. Susidaro tamsiai rudos, raudono skysčio pūslės. Labai stipriai skauda. Pažeidimo gylis išryškėja ne iš karto, o po kelių dienų.

Ketvirto laipsnio nušalimas. Jis fiksuojamas tuomet, kai apmiršta nušalusios kūno dalys. Jų atšildyti nepavyksta, vietos lieka nejautrios.
Pirmoji pagalba. Esant antro, trečio ar ketvirto laipsnio nušalimui, nušalusios vietos negalima šildyti. Nukentėjusiajam reikia duoti karštos arbatos. Nušalusią vietą uždengti steriliu tvarsčiu, sutvarstyti ir suvynioti į minkštą storą audinį, pavyzdžiui, megztinį, antklodę (audinys neturi būti šiltas).