Kur dėti panaudotas sauskelnes? – tai iššūkis ne tik gydymo bei slaugos paslaugas teikiančioms įstaigoms. Gyventojai, kurie augina mažamečius vaikus arba prižiūri pasiligojusius šeimos narius, irgi nežino, kaip tvarkytis su masiškai naudojamomis vienkartinėmis sauskelnėmis. Taigi, šios kartu su kitomis buitinėmis atliekomis keliauja tiesiai į sąvartynus, kur jų prisikaupė „kalnai“.
Viena ligoninė nesusitvarkys
„Sauskelnės, kaip ir visur, yra metamos į bendrą buitinių atliekų konteinerį. Mes jų neturime atiduoti kaip gydomųjų atliekų“, - sako
VšĮ Vilkpėdės ligoninės direktorė Zina Ramanauskienė. – Tai yra baisūs įkainiai. Įstaiga turbūt į bankrotą nueitų, jeigu šitokiais kiekiais vežtų utilizuoti tokias atliekas. O pačios medicinos įstaigos utilizavimui skirtų prietaisų neturi.
Mes esame įsigiję labai brangią įrangą – kaip mikrobangų krosnelę. Daug aštrių prietaisų, laboratorijose, stomatologijos, perišimų kabinetuose susidariusias atliekas nukenksminame, nemetame į bendrus konteinerius, nes tai yra grynai gydomosios atliekos.
O sauskelnėms taigi nėra pritaikyta, pavyzdžiui, kaip užsienyje, mums irgi siūlė ne sauskelnių naikinimui, bet pjaustymui skirtą aparatą. Bet visos susmulkintos sintetinės dalys eina tiesiogiai į kanalizaciją. Pradeda kimštis kanalizacijos vamzdžiai.
Turbūt miesto savivaldybė, kurios pavaldume yra daug gydymo įstaigų, turėtų priimti kokį nors utilizavimo įstatymą. Arba rajonai turėtų jungtis ir vežti atliekas utilizuoti bendromis jėgomis“.
Įstaigos vadovė atkreipia dėmesį, jog ta pati problema egzistuoja ir gyventojų namuose.
„Manyčiau, kad tai yra globali problema. Gyventojai irgi masiškai meta sauskelnes į konteinerius, pažiūrėkite, kiek vaikų augina, ir kokiais kiekiais perka sauskelnes, o paskui jas krauna į šiukšliadėžes“, - sako Z.Ramanauskienė.
Nemato kitos alternatyvos
Anksčiau buvo kilusios diskusijos, kad bent infekcinėse ligoninėse naudojamas sauskelnes reikėtų šalinti kaip medicinines atliekas.
„Jau prieš pusmetį buvo kilęs klausimas, kur dėti tokias atliekas kaip sauskelnės, - prisimena
VšĮ Mykolo Marcinkevičiaus ligoninės direktorius Justinas Augustinavičius. – Buvo kilusi idėja, kad jeigu tokios atliekos yra infekuotos, naudojamos specializuotose, infekcinėse ligoninėse, jos negali būti metamos į buitinių atliekų konteinerius. Nors jos visada buvo priskiriamos buitinėms atliekoms“.
„Per dieną susidaro apie trisdešimt sauskelnių. Jos yra sudedamos į maišą, užrišamos ir metamos į buitinių atliekų konteinerį. Kai šie prisipildo, yra išvežami ir tolesnio jų kelio aš jau nebežinau“, - sako VšĮ Alytaus rajono savivaldybės pirminės sveikatos priežiūros centro, kurio pavaldume yra Daugų palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė, direktorius Gediminas Krasauskas. - Iš tikrųjų kilo mintis apie tai diskutuoti su Regiono atliekų tvarkymo centru ir su mūsų gydymo įstaigų vadovais. Tikrai turime pagrindo surengti rimtą diskusiją, kad būtų galima svarstyti, spręsti ir rasti patį geriausią sprendimo variantą“.
Viešosios įstaigos Šv.Roko ligoninės direktoriaus pavaduotojui slaugai Miroslav Filipovič sauskelnių klausimas nėra aktualus: „Galiu pasakyti, kad bėdų dėl šito nėra ir niekada nebuvo iškilę – metame tiesiog į konteinerį.“
Kaupti paktiškai neįmanoma
Savo ruožtu Klaipėdos medicininės slaugos ligoninės vyriausioji slaugos administratorė Tatjana Litoš teigia, jog jų įstaiga tokias atliekos mielai kauptų ir priduotų utilizuoti,
tačiau bent kol kas neturi tokių galimybių: „Mūsų ligoninėje panaudotos sauskelnės keliauja į buitines atliekas. Jų kaupti praktiškai neįmanoma. Todėl, kad susidaro labai dideli panaudotų sauskelnių kiekiai. Turime šimtą penkiasdešimt, šimtą šešiasdešimt pacientų kiekvieną dieną. Ir jeigu paskaičiuotume – kiekvienas jų sunaudoja kokias keturias ar penkias sauskelnes per dieną. Taigi, kol kas jokios alternatyvos neturime.
Jau apie tai kalbėjome su visuomenės sveikatos centru.
Aišku, jeigu būtų įmanoma utilizuoti Klaipėdoje arba netoliese, tikrai mielai surinktume jas ir priduotume. Bet įmonės, kurios utilizuoja užkrėstas atliekas, man atrodo, viena yra Vilniuje, o kita kažkur Panevėžyje“.
Kitas dalykas – ir labai norint tokių atliekų nepavyktų sukaupti. Kur jas laikyti? Kaip kovoti su skleidžiamu nemaloniu kvapu?
„Pavyzdžiui, jeigu turime šaldiklius, kur yra sudedamos užkrėstos adatos arba švirkštai, kokio dydžio turi būti tie šaldikliai, kad galėtume ten sudėti tokį sauskelnių kiekį!
Mūsų buitines atliekas atvažiuoja paimti kas antrą dieną.
Bet šita problema negali būti tik slaugos ligoninių. Žmonės lygiai taip pat naudojasi sauskelnėmis namuose. Ir lygiai taip pat jas išmeta į buitinių atliekų konteinerius“, - sako vyriausioji slaugos administratorė.
Komentaras
Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas:
.jpg)
- Sauskelnės, kaip nepavojingos atliekos, patenka į komunalinių, buitinių atliekų kategoriją. Savo sudėtimi jos yra panašios į buitines atliekas: medžiagos ten naudojamos, žinoma, natūralios, kadangi turi kontaktą su kūdikiu, yrančios. Tokios atliekos yra nepavojingos ir tinka perdirbti, bet, kol mes turime didesnių problemų su atliekų šalinimu ir perdirbimu, tai specialiai sauskelnėms ir nesame skyrę dėmesio.
Dabar sauskelnės kartu su buitinėmis atliekomis patenka į sąvartyną. Žinoma, kai pradės veikti mūsų rūšiavimo įmonės (jau šių metų pabaigoje, vėliausiai – kitų metų pradžioje), šios atliekos bus surūšiuojamos.
Tuomet į sąvartynus jų mažiau pateks, ir tos pačios sauskelnės tikrai bus priskiriamos prie tų atliekų, kurios tinkamos jeigu ne perdirbimui, tai bent deginimui.
Mūsų perdirbėjai kol kas yra vangūs. Ir nemažai plastiko, kitų atliekų, kurios tiktų perdirbimui, vis dar patenka į sąvartynus arba po rūšiavimo pateks deginimui. Bet prioritetas Europos Sąjungoje – kad deginimui turi eiti vien tai, kas netinkama tolesniam perdirbimui. Bet mes susiduriame su tokia situacija: turime atliekas, kurios tinkamos tolesniam perdirbimui, tačiau pačių perdirbėjų neturime.
Tada yra du keliai: arba sandėliuoti ir laukti, kol atsiras perdirbėjas, arba eksportuoti.
Užsienyje su sauskelnėmis tvarkomasi įvairiai: kai kurios irgi patenka į komunalines atliekas ir keliauja į sąvartynus. Bet šalys, kurios pažangiai tvarkosi, pavyzdžiui, Skandinavija, į sąvartynus beveik niekas nebepapuola, viskas vienokiu ar kitokiu būdu perdirbama. Mes irgi pamažu einame link to.
Tarp kitko
Sauskelnės suyra per 65-500 metų.
Kol vaikas ūgteli, jam sunaudojama apie 5850 sauskelnių.
Remiantis 2014 metų statistika, šalyje gimė 29,9 tūkst. kūdikių. Preliminariais apskaičiavimais, tai būtų 174915000 sauskelnių.
.jpg)
Komentuoti: