Tiksi biologinis laikrodis 

Mieguistumas, bloga nuotaika, stresas, didesnė klaidų bei avarijų tikimybė ir kiti neigiami dalykai lydi laiko pakeitimą. Apie tai įspėja daug mokslininkų. Nusistovėjusių bioritmų, darbo ir poilsio režimų nepaisymas neišvengiamai išderina daugelio gyvybiškai svarbių sistemų bei funkcijų veiklą.
 
„Laiko kaitaliojimas ne tik prieštarauja gamtos ciklams, bet ir yra žalingas nusistovėjusiam mūsų gyvenimui. Vargu ar yra pateisinamas toks abejotinas energijos taupymas žmonių sveikatos sąskaita. Tinkamai sutvarkytas darbo ir poilsio režimas saugo sveikatą, 30 procentų palengvina darbą, yra viena pagrindinių pervargimo profilaktikos priemonių“, – sakė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Metodinės pagalbos ir strategijos formavimo skyriaus visuomenės sveikatos administratorė Liucija Urbonienė.
 
Bioritmai – tai gyvybės pagrindas, į kurį remiasi adaptacija Žemėje, lemianti cikliškas žmogaus fiziologines būsenas, intelektualines galimybes bei įvairius emocijų svyravimus. Jie prasideda vos tik gimus – ima tiksėti vidinis 24 valandų biologinis laikrodis.
„Tokie ritmai, kai organizmo funkcijų svyravimas dėsningai kartojasi per parą, vadinami cirkadiniais. Juos reguliuoja centriniai mechanizmai ir autonominis kiekvienos ląstelės laikrodis. Žmoguje ritmingai keičiasi apie 100 įvairių funkcijų: arterinis kraujospūdis, pulsas, kūno temperatūra, skrandžio sulčių gamyba, ląstelių dauginimasis“, – pasakojo L.Urbonienė.
 
Sutrikus miegui greičiau senstame 
Išsiaiškinta, kad žmogaus darbingumas yra didžiausias 8–12 val. nuo antradienio iki ketvirtadienio. Idealu pietauti 12–13 val., nes tuomet išsiskiria daugiau skrandžio sulčių. Įrodyta, kad pats sveikiausias užmigimo laikas, kuris atitinka žmogaus bioritmus, yra nuo 21 iki 23 valandos.

„Pagrindinis bioritmų reguliatorius yra melatoninas – miego hormonas, kurį tamsiu paros metu gamina smegenyse esanti kankorėžinė liauka. Jis ne tik sinchronizuoja biologinį laikrodį, bet ir naikina kenksmingus laisvuosius radikalus. Šviesa slopina melatonino išsiskyrimą“, – aiškino Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro specialistė.
Endokrininė, termoreguliacinė, centrinė bei vegetacinė nervų sistemos yra labiausiai pažeidžiamos nakties metu, kai sutrinka miegas ar kai tenka dirbti naktinėmis pamainomis. Dėl to organizmas greičiau išsenka ir pasensta.
 
Veikia ir gamtos ritmai
Cirkadinius ritmus gali veikti aplinka. Vienas kitą keičiantys metų laikai – tai sezoniniai bioritmai. Pastebėta, kad žmogų veikia kelių tipų natūralūs gamtos ritmai.
 
„Prie cikliškų gamtos pokyčių priprantame ir į juos nekreipiame daug dėmesio. O be reikalo, nes mokslininkai pateikė neginčijamų įrodymų apie tai, kad besikeičiantys metų, paros laikai bei tam tikru ritmu orbitomis judantys dangaus kūnai veikia ir visus gyvus organizmus. Juk ne šiaip sau pavasarį ir vasarą jaučiame energijos antplūdį, o rudeninė depresija bei lėtinių ligų paūmėjimai ne vieną žmogų varo į neviltį“, – pastebėjo L.Urbonienė.

Nustatyta, kad didžiausio saulės aktyvumo metu užklumpančios magnetinės audros jautriems žmonėms gali sukelti širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimus, galvos skausmus bei kraujospūdžio pokyčius. Mėnulio pilnaties metu suaktyvėja nestabilios psichikos ligoniai, padaugėja traumų ir nelaimingų atsitikimų.