Ko­kiuo­se pro­duk­tuo­se sle­pia­si dau­giau­siai drus­kos?

Evelina Machova
2017-08-10
Kai kal­ba pa­si­su­ka apie drus­ką, dau­ge­lis ti­ki­na, jog sū­riai tik­rai ne­val­go. Ta­čiau spe­cia­lis­tai sa­ko, kad di­dži­ą­ją da­lį drus­kos gau­na­me jau su pa­ga­min­tais mais­to pro­duk­tais. Tad ra­gi­na ati­džiau skai­ty­ti eti­ke­tes. Mat net ir valgant iš pa­žiū­ros vi­sai ne­sū­rius pro­duk­tus drus­kos kie­kis ga­li vir­šy­ti re­ko­men­duo­ja­mą pa­ros kie­kį.
Ko­kiuo­se pro­duk­tuo­se sle­pia­si dau­giau­siai drus­kos?
Du trikampiai sumuštiniai, daugelio mėgiami kaip greitas užkandis. Atlikti tyrimai rodo, kad suvalgius du tokius sumuštinius, kurių bendras svoris maždaug 200 gramų, gausime 60 proc. paros druskos normos.

Ma­žė­ji­mo ten­den­ci­jos - van­gios
Na­cio­na­li­nio mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos ri­zi­kos ver­ti­ni­mo ins­ti­tu­to Mais­to ri­zi­kos ver­ti­ni­mo sky­riaus pa­ta­rė­jos Ilo­nos Dru­ly­tės tei­gi­mu, per pas­ta­ruo­sius pen­ke­rius me­tus tik kai ku­riuo­se mais­to pro­duk­tuo­se pa­ste­bė­tos drus­kos kie­kio ma­žė­ji­mo ten­den­ci­jos. „Nu­ste­bi­no tai, kad žu­vies pro­duk­tuo­se, to­kiuo­se kaip vy­tin­ta ar rū­ky­ta žu­vis ste­bi­mas drus­kos kie­kio di­dė­ji­mas. Ly­gi­nant ty­ri­mo duo­me­nis su prieš pen­ke­rius me­tus ins­ti­tu­te at­lik­tais ty­ri­mais, vy­tin­to­je žu­vy­je drus­kos kie­kis iš­au­go be­veik dvi­gu­bai. Ket­vir­ta­da­liu dau­giau drus­kos aptikta ir karš­tai rū­ky­to­je žu­vy­je. Kas tai le­mia? Vie­na­reikš­miš­kai at­sa­ky­ti sun­ku: gal­būt kei­tė­si ga­my­bos tech­no­lo­gi­ja ar re­cep­tū­ros, gal­būt ty­ri­mams pa­si­rink­ti ki­tų ga­min­to­jų pro­duk­tai.
 
„Kaip ro­do ty­ri­mai, sep­ty­nias­de­šimt ir net dau­giau pro­cen­tų drus­kos gau­na­me iš jau pa­ga­min­tų mais­to pro­duk­tų. Ga­min­da­mi na­muo­se, daž­nai ne­įver­ti­na­me, kad drus­kos žiups­ne­lis – jau ke­le­tas gra­mų“, - per­spė­ja NMVRVI Mais­to ri­zi­kos ver­ti­ni­mo sky­riaus pa­ta­rė­ja Ilo­na Dru­ly­tė.

Kal­bant apie ge­ras ten­den­ci­jas - šal­tai rū­ky­to­je žu­vy­je drus­kos kie­kis, pa­ly­gin­ti su anks­tes­niais me­tais at­lik­tais ty­ri­mais, su­ma­žė­jo tris­de­šimt de­vy­niais pro­cen­tais, maž­daug dvi­de­šim­čia pro­cen­tų su­ma­žė­jo drus­kos kie­kis ba­to­ne. Tai ge­ra ten­den­ci­ja, nes duo­nos ga­mi­niai už­ima reikš­min­gą vie­tą mū­sų mi­ty­bos ra­cio­ne. Drus­kos kie­kis iki vie­nuo­li­kos pro­cen­tų su­ma­žė­jo ir vir­to­je deš­ro­je. Tie­sa, to­kiuo­se pro­duk­tuo­se kaip po­mi­do­rų pa­da­žas ar ma­jo­ne­zas drus­kos kie­kis vi­siš­kai ne­pa­ki­to“, - ty­ri­mo re­zul­ta­tus var­di­na I.Dru­ly­tė.

 
Dau­giau­sia iš pa­ga­min­tų pro­duk­tų
Spe­cia­lis­tai ra­gi­na var­to­to­jus ren­kan­tis fa­suo­tus mais­to pro­duk­tus at­kreip­ti dė­me­sį ne tik į mais­tin­gu­mo de­kla­ra­ci­jo­je pa­tei­kia­mą ener­gi­nę pro­duk­to ver­tę, bet ir į drus­kos kie­kį, mat kar­tais iš pa­žiū­ros vi­sai ne­sū­rūs pro­duk­tai, pa­vyz­džiui, duo­na, sū­ris, vir­ta deš­ra ar tri­kam­pis su­muš­ti­nis tu­ri ga­na daug drus­kos. Kaip ži­nia, per di­de­lis jos var­to­ji­mas yra vie­nas ri­zi­kos veiks­nių, di­di­nan­tis ser­ga­mu­mą hi­per­ten­zi­ja bei ki­to­mis šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­go­mis, ku­rio­mis Lie­tu­vo­je ser­ga itin daug žmo­nių.
 
„Per pa­rą žmo­gui re­ko­men­duo­ti­nas drus­kos kie­kis – 5 gra­mai. Tai ap­ima drus­ką iš vi­sų šal­ti­nių, įskai­tant tiek pa­ga­min­tus mais­to pro­duk­tus, tiek mais­tą, ku­rį ruo­šia­me na­muo­se. Kaip ro­do ty­ri­mai, sep­ty­nias­de­šimt ir net dau­giau pro­cen­tų drus­kos gau­na­me iš jau pa­ga­min­tų mais­to pro­duk­tų. Ga­min­da­mi na­muo­se, daž­nai ne­įver­ti­na­me, kad drus­kos žiups­ne­lis – jau ke­le­tas gra­mų. Svei­ka­tos spe­cia­lis­tai ra­gi­na keis­ti mi­ty­bos įpro­čius, po tru­pu­tį ma­žin­ti drus­kos kie­kį ir steng­tis jos var­to­ti kiek įma­no­ma ma­žiau. Tie­sa, Lie­tu­vo­je yra ir dar vie­na pro­ble­ma: ne­ma­ža da­lis gy­ven­to­jų mais­tą sū­do nė ne­pa­ra­ga­vę. Tei­gia­ma, kad per 2-3 sa­vai­tes ga­li­ma iš­siug­dy­ti nau­jus įpro­čius, re­cep­to­riai pri­pran­ta prie ki­to­kio sko­nio. Rei­kia pa­si­steng­ti pa­jaus­ti na­tū­ra­lų kiek­vie­no pro­duk­to sko­nį. Drus­ką ga­li­ma keis­ti prie­sko­niais“, - sa­ko I.Dru­ly­tė.
 
Ty­ri­mų duo­me­ni­mis, eu­ro­pie­čiai vi­du­ti­niš­kai per die­ną su­var­to­ja 8-11 g drus­kos ir tai ge­ro­kai vir­ši­ja Pa­sau­lio svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­jos re­ko­men­duo­ja­mą kie­kį. Sa­vo ruož­tu su­ma­ži­nus su­var­to­ja­mos drus­kos kie­kį nuo 10 iki 5 gra­mų per die­ną, šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gų ti­ki­my­bė su­ma­žė­tų 17 proc., in­sul­to - net 23 proc.
 
Ne sū­rūs, bet...
Pa­sak I.Dru­ly­tės, kai ku­rios ša­lys yra ap­skai­čia­vu­sios, su ko­kiais pro­duk­tais žmo­nės gau­na dau­giau­siai drus­kos. Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos at­lik­tas ty­ri­mas pa­ro­dė, kad dau­gu­mo­je Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­lių duo­na, grū­dų pro­duk­tai ir ke­pi­niai yra vie­ni pa­grin­di­nių drus­kos šal­ti­nių – su šiais pro­duk­tais su­var­to­ja­ma nuo 19,1 pro­cen­tų (Is­pa­ni­jo­je) iki 28 pro­cen­tų (Pran­cū­zi­jo­je) vi­sos drus­kos. Svar­būs drus­kos šal­ti­niai (ne­skai­tant duo­nos) dau­gu­mo­je ES ša­lių taip pat yra mė­sos ir pie­no (įskai­tant sū­rius) pro­duk­tai. 
100 gra­mų duo­nos vi­du­ti­niš­kai yra 0,88 g drus­kos

Skai­čiuo­jant, kad ša­lies gy­ven­to­jas kas­dien su­val­go 100 g duo­nos, su ja gau­na­mos drus­kos kie­kis su­da­ry­tų 0,88 g per die­ną, t.y 17,6 proc. per die­ną re­ko­men­duo­ja­mos su­var­to­ti drus­kos. Kaip pa­ste­bi spe­cia­lis­tai, skir­tin­gų rū­šių duo­no­je drus­kos kie­kis ski­ria­si. „Yra duo­nos, ku­rios 100 gra­mų yra vos  0,13 gra­mų drus­kos, o yra ir to­kios, ku­rios to­kia­me pa­čia­me kie­ky­je yra 1,61 gra­mas drus­kos. Juo­do­je duo­no­je drus­kos yra dau­giau nei švie­sio­je ar ba­to­ne. Drus­kos kie­kis la­bai ski­ria­si, to­dėl no­rė­čiau pa­tar­ti kiek­vie­nam ati­džiai pa­žiū­rė­ti, kiek, ko­kio­je duo­no­je yra drus­kos ir rink­tis tą, kur drus­kos ma­žiau“, - pa­ta­ria I.Dru­ly­tė.


Pa­vyz­dys:
Duo­na ge­ras ir ver­tin­gas mais­to pro­duk­tas, ypač jei ji pa­ga­min­ta iš vi­sų grū­do da­lių (pil­no grū­do), ir jos tik­rai ne­rei­kia atsi­sa­ky­ti, tik ren­kan­tis ver­tė­tų at­kreip­ti dė­me­sį į drus­kos kie­kį. Mat vos ke­lio­se rie­ke­lė­se duo­nos ga­li bū­ti jau pu­sė drus­kos die­nos nor­mos.

100 gra­mų fermentinio sūrio vi­du­ti­niš­kai yra 1,5 g drus­kos

Pa­sak I.Dru­ly­tės, ma­žiau­siai sū­rūs mo­ca­re­la, ne­no­kin­ti ir varš­kės sū­riai. Tie­sa, jei varš­kės sū­ris kep­tas, pa­gar­din­tas prie­sko­niais, ja­me drus­kos ga­li bū­ti du kar­tus dau­giau. Dau­giau drus­kos yra ir kie­tuo­se fer­men­ti­niuo­se sū­riuo­se. 


Pa­vyz­dys:
Ant su­muš­ti­nio už­de­da­me apie 30 g sū­rio ga­ba­lė­lį. Va­di­na­si, gau­na­me apie 0,45 g drus­kos. 
100 gra­mų dešros vi­du­ti­niš­kai yra 2,53 g drus­kos

Šal­tai rū­ky­tuo­se ir vy­tin­tuo­se mė­sos ga­mi­niuo­se drus­kos kie­kis yra net du kar­tus di­des­nis nei karš­tai rū­ky­tuo­se ga­mi­niuo­se. Ma­žiau­siai sū­rios vir­tos deš­ros. Ty­ri­mai ro­do, kad mė­sos ga­mi­niai yra la­bai sū­rūs. Pa­ly­gi­nus 2010-2012 ir 2015-2016 me­tų ty­ri­mus karš­tai rū­ky­tuo­se ga­mi­niuo­se drus­kos kie­kis su­ma­žė­jo 24 pro­cen­tais.

Pa­vyz­dys:
Su­val­gę 100 g šal­tai rū­ky­tos ar vy­tin­tos deš­ros ar ki­to šal­tai rū­ky­to ga­mi­nio, gau­na­me per 80 proc. pa­ros drus­kos nor­mos. Po­ra grie­ži­nė­lių vi­du­ti­nio sto­rio karš­tai rū­ky­tos ar vir­tos deš­ros ant su­muš­ti­nio – dau­giau nei gra­mas drus­kos. Vie­no­je vir­to­je deš­re­lė­je yra apie 1,1 g drus­kos, tai­gi su­val­gius po­rą deš­re­lių gau­na­ma be­veik pu­sė drus­kos die­nos nor­mos.

Tarp kitko:

Na­cio­na­li­nis mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos ri­zi­kos ver­ti­ni­mo ins­ti­tu­tas (NMVRVI) pri­me­na, kad mais­to pro­duk­tų eti­ke­tė­se pa­tei­kia­mo­je mais­tin­gu­mo de­kla­ra­ci­jo­je yra nu­ro­dy­tas drus­kos kie­kis mais­to pro­duk­te (100 g ar 100 ml) ir ra­gi­na var­to­to­jus rink­tis ma­žiau drus­kos tu­rin­čius pro­duk­tus bei įver­tin­ti, kiek kon­kre­taus pro­duk­to jie su­val­go. Šiuo me­tu Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­ly­se (o ir ne tik) daug kal­ba­ma apie mais­to su­dė­ties kei­ti­mą (re­for­mu­lia­vi­mą), kai pra­mo­ni­niu bū­du pa­ga­min­ta­me mais­te ma­ži­na­ma drus­kos, cuk­rų ir rie­ba­lų, kad mais­tas bū­tų pa­lan­kes­nis svei­ka­tai. Po tru­pu­tį ma­ži­nant drus­kos kie­kį duo­no­je ir jos pro­duk­tuo­se var­to­to­jai to nė ne­pa­ste­bės, o svei­ka­tai bus di­de­lė nau­da.

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ateityje – strategiškai kitoks chirurginis krūties vėžio gydymas

    Ateityje – strategiškai kitoks chirurginis krūties vėžio gydymas

    Kokios apimties chirurginė operacija gydant krūties vėžį būtų optimali? Į šį klausimą bandys atsakyti Europos šalių,...
    Valdas Pečeliūnas: „Pacientams jaučiamės įsiskolinę“

    Valdas Pečeliūnas: „Pacientams jaučiamės įsiskolinę“

    VUL Santaros klinikų gydytojų sąjungos pirmininkas, gydytojas hematologas Valdas Pečeliūnas (45 m.) tikina, nors nėra nei virusolo...

    Budinti vaistinė


    Radviliškyje dirbantys vaistininkai jaučia gyventojų nerimą

    Radviliškyje dirbantys vaistininkai jaučia gyventojų nerimą

    Nuo rugsėjo 21 dienos Radviliškio gyventojai gyvena kitu ritmu. Dėl didelio patvirtintų COVID-19 atvejų skaičiaus at&scaron...
    Farmacijos ateitis Lietuvoje: specialistai – be darbo vietų, o gyventojai – be vaistinių?

    Farmacijos ateitis Lietuvoje: specialistai – be darbo vietų, o gyventojai – be vaistinių?

    Dažnesnis vaistinių durų varstymas – popandeminiame pasaulyje išryškėjusi tendencija, kuomet gyventojai sveika...

    Sveika šeima


    Jei gali vaikščioti – gali ir šokti

    Kas sakė, kad baletas tik jaunoms nendrėms? Choreografė Neringa Kirklienė, vedanti šias šokių pamokas suaugusiems ir senjorams, įsitikinusi – šokti baletą niekada ne per vėlu. Elegancijos ir gracijos mokytis gali bet kokio amžiaus ir bet kokio kūno sudėjimo žmonės.

    Sveikatos horoskopas


    Rugsėjo 14-20 d.

    Avi­nas
    Pirmadienį padarykite iškrovos dieną. Tre­čia­die­nis - pa­lan­ki die­na pra­dė­ti gy­dy­ti ner­vų sis­te­mos li­gas. Penktadienį saugokitės traumų. Šeš­ta­die­nį val­gy­ki­te tik leng­vai virš­ki­na­mą mais­tą. Ne­pa­dau­gin­ki­te stip­rių al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų, galimas apsinuodijimas.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Vakcinų nuo COVID-19 lenktynės. Kas laimi?

    Šaltojo karo metais turėjome ginklavimosi varžybas, o šiemet – kuo tikriausias vakcinų lenktynes. Pagrindiniai žaidėjai tie patys – Jungtinės Amerikos Valstijos ir Rusija. Tik šį kartą tikslas iš pirmo žvilgsnio atrodo kilnus – kuo greičiau sustabdyti koronaviruso plitimą.

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Kaip sustabdyti laiką?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip sustabdyti laiką?
    Auksiniai Vyriausybės testai: valstybės išgrobstymas tęsiasi
    Agnė Bilotaitė Auksiniai Vyriausybės testai: valstybės išgrobstymas tęsiasi

    Naujas numeris






















    Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica