Ma­žė­ji­mo ten­den­ci­jos - van­gios
Na­cio­na­li­nio mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos ri­zi­kos ver­ti­ni­mo ins­ti­tu­to Mais­to ri­zi­kos ver­ti­ni­mo sky­riaus pa­ta­rė­jos Ilo­nos Dru­ly­tės tei­gi­mu, per pas­ta­ruo­sius pen­ke­rius me­tus tik kai ku­riuo­se mais­to pro­duk­tuo­se pa­ste­bė­tos drus­kos kie­kio ma­žė­ji­mo ten­den­ci­jos. „Nu­ste­bi­no tai, kad žu­vies pro­duk­tuo­se, to­kiuo­se kaip vy­tin­ta ar rū­ky­ta žu­vis ste­bi­mas drus­kos kie­kio di­dė­ji­mas. Ly­gi­nant ty­ri­mo duo­me­nis su prieš pen­ke­rius me­tus ins­ti­tu­te at­lik­tais ty­ri­mais, vy­tin­to­je žu­vy­je drus­kos kie­kis iš­au­go be­veik dvi­gu­bai. Ket­vir­ta­da­liu dau­giau drus­kos aptikta ir karš­tai rū­ky­to­je žu­vy­je. Kas tai le­mia? Vie­na­reikš­miš­kai at­sa­ky­ti sun­ku: gal­būt kei­tė­si ga­my­bos tech­no­lo­gi­ja ar re­cep­tū­ros, gal­būt ty­ri­mams pa­si­rink­ti ki­tų ga­min­to­jų pro­duk­tai.
 
„Kaip ro­do ty­ri­mai, sep­ty­nias­de­šimt ir net dau­giau pro­cen­tų drus­kos gau­na­me iš jau pa­ga­min­tų mais­to pro­duk­tų. Ga­min­da­mi na­muo­se, daž­nai ne­įver­ti­na­me, kad drus­kos žiups­ne­lis – jau ke­le­tas gra­mų“, - per­spė­ja NMVRVI Mais­to ri­zi­kos ver­ti­ni­mo sky­riaus pa­ta­rė­ja Ilo­na Dru­ly­tė.

Kal­bant apie ge­ras ten­den­ci­jas - šal­tai rū­ky­to­je žu­vy­je drus­kos kie­kis, pa­ly­gin­ti su anks­tes­niais me­tais at­lik­tais ty­ri­mais, su­ma­žė­jo tris­de­šimt de­vy­niais pro­cen­tais, maž­daug dvi­de­šim­čia pro­cen­tų su­ma­žė­jo drus­kos kie­kis ba­to­ne. Tai ge­ra ten­den­ci­ja, nes duo­nos ga­mi­niai už­ima reikš­min­gą vie­tą mū­sų mi­ty­bos ra­cio­ne. Drus­kos kie­kis iki vie­nuo­li­kos pro­cen­tų su­ma­žė­jo ir vir­to­je deš­ro­je. Tie­sa, to­kiuo­se pro­duk­tuo­se kaip po­mi­do­rų pa­da­žas ar ma­jo­ne­zas drus­kos kie­kis vi­siš­kai ne­pa­ki­to“, - ty­ri­mo re­zul­ta­tus var­di­na I.Dru­ly­tė.
 
Dau­giau­sia iš pa­ga­min­tų pro­duk­tų
Spe­cia­lis­tai ra­gi­na var­to­to­jus ren­kan­tis fa­suo­tus mais­to pro­duk­tus at­kreip­ti dė­me­sį ne tik į mais­tin­gu­mo de­kla­ra­ci­jo­je pa­tei­kia­mą ener­gi­nę pro­duk­to ver­tę, bet ir į drus­kos kie­kį, mat kar­tais iš pa­žiū­ros vi­sai ne­sū­rūs pro­duk­tai, pa­vyz­džiui, duo­na, sū­ris, vir­ta deš­ra ar tri­kam­pis su­muš­ti­nis tu­ri ga­na daug drus­kos. Kaip ži­nia, per di­de­lis jos var­to­ji­mas yra vie­nas ri­zi­kos veiks­nių, di­di­nan­tis ser­ga­mu­mą hi­per­ten­zi­ja bei ki­to­mis šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­go­mis, ku­rio­mis Lie­tu­vo­je ser­ga itin daug žmo­nių.
 
„Per pa­rą žmo­gui re­ko­men­duo­ti­nas drus­kos kie­kis – 5 gra­mai. Tai ap­ima drus­ką iš vi­sų šal­ti­nių, įskai­tant tiek pa­ga­min­tus mais­to pro­duk­tus, tiek mais­tą, ku­rį ruo­šia­me na­muo­se. Kaip ro­do ty­ri­mai, sep­ty­nias­de­šimt ir net dau­giau pro­cen­tų drus­kos gau­na­me iš jau pa­ga­min­tų mais­to pro­duk­tų. Ga­min­da­mi na­muo­se, daž­nai ne­įver­ti­na­me, kad drus­kos žiups­ne­lis – jau ke­le­tas gra­mų. Svei­ka­tos spe­cia­lis­tai ra­gi­na keis­ti mi­ty­bos įpro­čius, po tru­pu­tį ma­žin­ti drus­kos kie­kį ir steng­tis jos var­to­ti kiek įma­no­ma ma­žiau. Tie­sa, Lie­tu­vo­je yra ir dar vie­na pro­ble­ma: ne­ma­ža da­lis gy­ven­to­jų mais­tą sū­do nė ne­pa­ra­ga­vę. Tei­gia­ma, kad per 2-3 sa­vai­tes ga­li­ma iš­siug­dy­ti nau­jus įpro­čius, re­cep­to­riai pri­pran­ta prie ki­to­kio sko­nio. Rei­kia pa­si­steng­ti pa­jaus­ti na­tū­ra­lų kiek­vie­no pro­duk­to sko­nį. Drus­ką ga­li­ma keis­ti prie­sko­niais“, - sa­ko I.Dru­ly­tė.
 
Ty­ri­mų duo­me­ni­mis, eu­ro­pie­čiai vi­du­ti­niš­kai per die­ną su­var­to­ja 8-11 g drus­kos ir tai ge­ro­kai vir­ši­ja Pa­sau­lio svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­jos re­ko­men­duo­ja­mą kie­kį. Sa­vo ruož­tu su­ma­ži­nus su­var­to­ja­mos drus­kos kie­kį nuo 10 iki 5 gra­mų per die­ną, šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gų ti­ki­my­bė su­ma­žė­tų 17 proc., in­sul­to - net 23 proc.
 
Ne sū­rūs, bet...
Pa­sak I.Dru­ly­tės, kai ku­rios ša­lys yra ap­skai­čia­vu­sios, su ko­kiais pro­duk­tais žmo­nės gau­na dau­giau­siai drus­kos. Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos at­lik­tas ty­ri­mas pa­ro­dė, kad dau­gu­mo­je Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­lių duo­na, grū­dų pro­duk­tai ir ke­pi­niai yra vie­ni pa­grin­di­nių drus­kos šal­ti­nių – su šiais pro­duk­tais su­var­to­ja­ma nuo 19,1 pro­cen­tų (Is­pa­ni­jo­je) iki 28 pro­cen­tų (Pran­cū­zi­jo­je) vi­sos drus­kos. Svar­būs drus­kos šal­ti­niai (ne­skai­tant duo­nos) dau­gu­mo­je ES ša­lių taip pat yra mė­sos ir pie­no (įskai­tant sū­rius) pro­duk­tai. 

---

100 gra­mų duo­nos vi­du­ti­niš­kai yra 0,88 g drus­kos

Skai­čiuo­jant, kad ša­lies gy­ven­to­jas kas­dien su­val­go 100 g duo­nos, su ja gau­na­mos drus­kos kie­kis su­da­ry­tų 0,88 g per die­ną, t.y 17,6 proc. per die­ną re­ko­men­duo­ja­mos su­var­to­ti drus­kos. Kaip pa­ste­bi spe­cia­lis­tai, skir­tin­gų rū­šių duo­no­je drus­kos kie­kis ski­ria­si. „Yra duo­nos, ku­rios 100 gra­mų yra vos  0,13 gra­mų drus­kos, o yra ir to­kios, ku­rios to­kia­me pa­čia­me kie­ky­je yra 1,61 gra­mas drus­kos. Juo­do­je duo­no­je drus­kos yra dau­giau nei švie­sio­je ar ba­to­ne. Drus­kos kie­kis la­bai ski­ria­si, to­dėl no­rė­čiau pa­tar­ti kiek­vie­nam ati­džiai pa­žiū­rė­ti, kiek, ko­kio­je duo­no­je yra drus­kos ir rink­tis tą, kur drus­kos ma­žiau“, - pa­ta­ria I.Dru­ly­tė.

Pa­vyz­dys:
Duo­na ge­ras ir ver­tin­gas mais­to pro­duk­tas, ypač jei ji pa­ga­min­ta iš vi­sų grū­do da­lių (pil­no grū­do), ir jos tik­rai ne­rei­kia atsi­sa­ky­ti, tik ren­kan­tis ver­tė­tų at­kreip­ti dė­me­sį į drus­kos kie­kį. Mat vos ke­lio­se rie­ke­lė­se duo­nos ga­li bū­ti jau pu­sė drus­kos die­nos nor­mos.

---

100 gra­mų fermentinio sūrio vi­du­ti­niš­kai yra 1,5 g drus­kos

Pa­sak I.Dru­ly­tės, ma­žiau­siai sū­rūs mo­ca­re­la, ne­no­kin­ti ir varš­kės sū­riai. Tie­sa, jei varš­kės sū­ris kep­tas, pa­gar­din­tas prie­sko­niais, ja­me drus­kos ga­li bū­ti du kar­tus dau­giau. Dau­giau drus­kos yra ir kie­tuo­se fer­men­ti­niuo­se sū­riuo­se. 

Pa­vyz­dys:
Ant su­muš­ti­nio už­de­da­me apie 30 g sū­rio ga­ba­lė­lį. Va­di­na­si, gau­na­me apie 0,45 g drus­kos. 

---

100 gra­mų dešros vi­du­ti­niš­kai yra 2,53 g drus­kos

Šal­tai rū­ky­tuo­se ir vy­tin­tuo­se mė­sos ga­mi­niuo­se drus­kos kie­kis yra net du kar­tus di­des­nis nei karš­tai rū­ky­tuo­se ga­mi­niuo­se. Ma­žiau­siai sū­rios vir­tos deš­ros. Ty­ri­mai ro­do, kad mė­sos ga­mi­niai yra la­bai sū­rūs. Pa­ly­gi­nus 2010-2012 ir 2015-2016 me­tų ty­ri­mus karš­tai rū­ky­tuo­se ga­mi­niuo­se drus­kos kie­kis su­ma­žė­jo 24 pro­cen­tais.

Pa­vyz­dys:
Su­val­gę 100 g šal­tai rū­ky­tos ar vy­tin­tos deš­ros ar ki­to šal­tai rū­ky­to ga­mi­nio, gau­na­me per 80 proc. pa­ros drus­kos nor­mos. Po­ra grie­ži­nė­lių vi­du­ti­nio sto­rio karš­tai rū­ky­tos ar vir­tos deš­ros ant su­muš­ti­nio – dau­giau nei gra­mas drus­kos. Vie­no­je vir­to­je deš­re­lė­je yra apie 1,1 g drus­kos, tai­gi su­val­gius po­rą deš­re­lių gau­na­ma be­veik pu­sė drus­kos die­nos nor­mos.

---

Tarp kitko:

Na­cio­na­li­nis mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos ri­zi­kos ver­ti­ni­mo ins­ti­tu­tas (NMVRVI) pri­me­na, kad mais­to pro­duk­tų eti­ke­tė­se pa­tei­kia­mo­je mais­tin­gu­mo de­kla­ra­ci­jo­je yra nu­ro­dy­tas drus­kos kie­kis mais­to pro­duk­te (100 g ar 100 ml) ir ra­gi­na var­to­to­jus rink­tis ma­žiau drus­kos tu­rin­čius pro­duk­tus bei įver­tin­ti, kiek kon­kre­taus pro­duk­to jie su­val­go. Šiuo me­tu Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­ly­se (o ir ne tik) daug kal­ba­ma apie mais­to su­dė­ties kei­ti­mą (re­for­mu­lia­vi­mą), kai pra­mo­ni­niu bū­du pa­ga­min­ta­me mais­te ma­ži­na­ma drus­kos, cuk­rų ir rie­ba­lų, kad mais­tas bū­tų pa­lan­kes­nis svei­ka­tai. Po tru­pu­tį ma­ži­nant drus­kos kie­kį duo­no­je ir jos pro­duk­tuo­se var­to­to­jai to nė ne­pa­ste­bės, o svei­ka­tai bus di­de­lė nau­da.